Gali atrodyti, kad pašalinė veikla prie vairo dėmesį nuo kelio ir transporto srauto atitraukia vos sekundei. Tačiau net ir toks trumpas laiko tarpas gali baigtis didesniu ar mažesniu eismo įvykiu. Kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupti duomenys, eismo įvykių žalos gali būti skirtingos: nedideli arba netgi nepataisomi automobilių apgadinimai, minimalūs arba ilgo gydymo reikalaujantys sveikatos sutrikimai. Atitinkama ir žalų finansinė išraiška – nuo 300-400 iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
Tiesa, saugiai vairuoti ir išvengti nemalonumų kelyje gali padėti vos kelių įpročių vairuojant atsisakymas.
1. Naršymas išmaniajame telefone
Išmanieji telefonai tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, todėl žmonės įprato jais naudotis net ir vairuodami. Tai – vienas blogiausių įpročių, nes vairuotojai, naršydami telefone, atrašydami į žinutes ar darydami asmenukes, rizikuoja savo bei aplinkinių saugumu. Pasaulinė praktika rodo, kad tokie atvejai gali ne tik sukelti eismo įvykių, bet net ir baigtis mirtimi.
Kaip pastebi Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas, vairuotojams vertėtų apskritai atsisakyti šio įpročio, o, prireikus skubiai kam nors atrašyti, pirmiau sustoti leistinoje vietoje. Geriau sugaišti kelias minutes, nei rizikuoti gyvybe ar sveikata. Juolab kad, stovint spūstyje ar sankryžoje ir įnikus į telefoną, galima sutrikdyti eismą.
2. Kalbėjimas telefonu be laisvų rankų įrangos
Kaip ir naršymas, taip ir kalbėjimas telefonu gali atitraukti vairuotojo dėmesį ir turi įtakos vairavimui. Kalbantis telefonu tik viena vairuotojo ranka būna ant vairo, tad įvykus nenumatytiems incidentams vairuotojas gali nespėti sureaguoti. Galiausiai, kalbėti telefonu be laisvų rankų įrangos vairuotojams yra draudžiama. Vis tik, tai sustabdo ne visus.
„Šiuolaikinės galimybės leidžia kalbėti telefonu naudojantis laisvų rankų įranga, o naujesniuose automobilių modeliuose yra integruota sistema, kuri susijungia su telefonu per „Bluetooth“, todėl atsikratyti šio įpročio tikrai nesudėtinga ir verta“, – argumentuoja M. Balinskas.
3. Valgymas ar gėrimas vairuojant
Kiekvienam pasitaiko užimtesnių dienų, kada daug laiko žmogus praleidžia kelyje ir neturi galimybių pavalgyti. Dažnas vairuotojas tokiais atvejais nusprendžia tai padaryti vairuojant. Vis tik bet koks šalutinis ir su vairavimu nesusijęs veiksmas atitraukia dėmesį nuo pagrindinės užduoties – saugiai dalyvauti eisme. Negana to, valgant užtiškęs padažas gali atitraukti akis ir rankas nuo vairavimo, o tų kelių sekundžių gali pakakti, kad būtų nepastebėta kliūtis kelyje. Tas pats pasakytina ir apie karštų gėrimų, kurie gali netyčia išsipilti, gėrimą, todėl verčiau pavalgyti ir atsigerti sustojus šalikelėje ar degalinės aikštelėje.
4. Aktyvus bendravimas su keleiviais
Ne tik bendravimas telefonu, tačiau ir aktyvus komunikavimas su transporto priemonėje esančiais keleiviais gali išblaškyti vairuotojo dėmesį. Ypač jei keleiviai sėdi transporto priemonės gale – tokiais atvejais vairuotojui gali kilti noras į juos atsisukti, siekiant išlaikyti akių kontaktą. Be to, įtakos vairuotojo dėmesiui bei emocinei savijautai gali turėti ir pokalbių turinys – jeigu tai ginčas ar aštri diskusija, tokius pokalbius vertėtų perkelti kitam laikui. Įdėmiai klausytis pašnekovų – svarbi komunikacijos dalis, tačiau vairuojant dėmesys turi būti skirtas tik šiam procesui.
Tiesa, bendravimas su keleiviais tam tikrais atvejais gali būti naudingas – pavyzdžiui, ilgame monotoniškame kelyje tai praskaidrina kelionę, o vairuotojas kalbėdamas išlieka budrus. Taigi kiekviena situacija yra individuali.
5. Atstumo nuo kitų automobilių nesilaikymas
Dažna situacija mieste, kai, esant spūstyje ar sankryžoje, pernelyg arti sustojama šalia kito automobilio. Susiklosčius netinkamoms aplinkybėms vairuotojas gali atsitrenkti į priekyje esantį automobilį. Be to, toks distancijos nesilaikymas gali sukelti įtampą tos transporto priemonės vairuotojui. M. Balinsko teigimu, visuomet patariama laikytis saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių ir taip prisidėti užtikrinant savo bei kitų saugumą.
