Dėl kritulių susiformavusios spūstys kaskart verčia gūžčioti pečiais – negi staiga visi vairuotojai prarado vairavimo įgūdžius? Pasirodo, lietus arba sniegas paskatina vairuotojus sumažinti greitį, atitinkamai smarkiai lėtėja ir bendras transporto srautas.
„Tikrai daugeliui pažįstama situacija, kai sulaukus kritulių eismas mieste tarytum sustingsta. Tai lemia ne tik suprastėjęs matomumas ir pasikeitusi kelio danga, bet ir pasikeitęs vairuotojų elgesys. Svarbu suprasti, kad krituliai turi kur kas didesnės įtakos nei tik suprastėjęs matomumas. Ir rudens eismo įvykių statistika tai patvirtina“, – sakė draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Kritulių nuvertinti nereikia
Net ir paprasčiausias lietus gali paveikti vairuotojų elgseną. Palijus sudrėksta kelio danga, tokiu atveju automobilio padangos lengviau praranda sukibimą su keliu ir gali prasidėti slydimas vandeniu, kitaip vadinamas akvaplanavimu. Pajutus čiuožimą ar tiesiog pasikeitus automobilio manevravimui automatiškai sumažinamas greitis, o dalis vairuotojų tiesiog sutrinka.
„JAV greitkelių administracijos duomenimis, reguliuojamose transporto arterijose dėl šlapios dangos vairavimo greitis sumažėja 15-25 proc., o dėl sniego ar slidumo – net 30-40 proc. Kuo sudėtingesnės eismo sąlygos, tuo lėčiau važiuoja vairuotojai. Taigi, galima sakyti, kad rudens darganos yra tik vairavimo įgūdžių treniruotė prieš žiemos iššūkius, prie kurių pamažu pratina prasidėjusios šalnos ir slidūs keliai rytais“, – teigė A. Žiukelis.
Nors ruduo yra pereinamasis ir orų prasme pakankamai švelnus sezonas, visgi jo metu temperatūra krypsta į minuso pusę, o per parą galima išgyventi ir visus keturis metų laikus: naktį gali šalti, dieną – atšilti, šviesti saulė ar lyti.
„Rudenį dienos sutrumpėja ir pailgėja tamsusis paros metas, kada ir užfiksuojame daugiau eismo įvykių. Saulė dažniausiai kyla ir leidžiasi tuomet, kai eismas yra intensyvus, kitaip tariant – laikosi vairuotojo akių lygyje, todėl verta nuolat turėti akinius nuo saulės, nes padidėja netikėto vairuotojo apakinimo tikimybė. Šalnos ar krituliai reikalauja nuolatinio budrumo ir greitos reakcijos: jei kelio danga drėgna, slidi, todėl patartina neskubėti ir laikytis saugaus greičio. Šlapi lapai didina slydimo tikimybę, reikia dar atidžiau stebėti dviratininkus, paspirtukininkus, pėsčiuosius, tarp kurių – mažiau įgūdžių turintys mokinukai“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Akcentas – akumuliatoriui bei langų skysčiui
Naktimis temperatūrai ėmus kristi žemiau nulio, vairuotojams patariama įvertinti akumuliatoriaus būklę. Tuo atveju, jei akumuliatorius jau „pavargęs“ – pakeisti jį nauju.
„Seni, taip pat ir nereguliariai arba nedideliais atstumais eksploatuojamų automobilių akumuliatoriai linkę išsikrauti, o prasidėję šalčiai jiems irgi visiškai nepadeda. Skaičiuojama, kad vidutinis akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra 3-5 metai, todėl verta jį bent jau pasitikrinti pas specialistus ir imtis priemonių, kad pavyktų išvengti netikėtų situacijų, kai transporto priemonės neįmanoma užvesti“, – sako A. Žiukelis.
Jeigu ryte pašalo, patariama prieš pajudant iš vietos būtinai nusivalyti automobilio stiklus bei šoninius veidrodėlius, taip pat pasirūpinti, kad langų skystis būtų pritaikytas minusinei temperatūrai. Naudojant vasarai skirtą langų skystį rizikuojama kelyje patirti apledėjusių langų efektą, ypač jei imtų šalti – o tai šiuo metų laiku nutinka nebūtinai naktį ar paryčiais“, – specialistas.
