Akcija sieks išmokti svarbias taisykles
Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas Genius Lukošius teigė, kad atlikus sociologinį tyrimą, paaiškėjo, kad nekultūringą el. paspirtukų vairuotojų elgesį lemia tai, kad ne visi el. paspirtukų vairuotojai save laiko eismo dalyviais. Pusė (49 proc.) apklaustųjų bent kartą per savaitę važiuoja elektriniu paspirtuku ir net 17 proc. respondentų labai dažnai arba dažnai atsiduria potencialiai pavojingoje situacijoje. Negana to, Nors el. paspirtukų vairuotojams yra taikomos Kelių eismo taisyklės, 15 proc. respondentų mano, kad jiems Kelių eismo taisyklės nėra taikomos, o 3 proc. nežino, ar jos yra taikomos. Atsižvelgiant į tokias tendencijas, buvo inicijuota akcija „Spustelk atsargumą“, kurią LTSA atstovai pristatė ketvirtadienio ryte.
„Matome problemą, o ši komunikacijos kampanija ir yra skirta spręsti šitą problemą. Visada norisi eiti ne draudimų, ne kažkokių ribojimų, ne baudimų keliu, o skatinti pozityvią kultūrą ir bendradarbiavimą, kad visiems eismo dalyviams būtų vietos kelyje ir visi vieni su kitais elgtųsi empatiškai“, – sakė LTSA vadovas.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigė, kad per pastaruosius penkerius metus, tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje matoma didelė mikromobilumo transformacija, o trumpas distancijas miestuose gyventojai vis dažniau įveikia dviračiais, elektriniais paspirtukais ar riedžiais. Vis dėlto, anot jo, visoms šioms transporto priemonėms reikia išsitekti toje pačioje infrastruktūroje.
„Natūralu, kad atsirandant tokiam milžiniškam pokyčiui, per tokį trumpą laiką, turime iššūkių, kurie yra susiję su visuomenės sąmoningumu, atsargumu ir taisyklių paisymu. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad Lietuvos transporto saugos administracijos inicijuojama akcija yra savalaikė ir Susisiekimo ministerija iš tiesų palaiko tokią iniciatyvą, kuri kalba apie saugumą, kuri nori priminti vairuotojams ar mikromobilumo priemonių naudotojams apie galimas rizikas, kaip reikėtų saugiai judėti šiomis transporto priemonėmis
Traumas tenka gydyti net kelis metus
Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius teigė, kad susirūpinimas šių eismo dalyvių saugumu yra sveikintinas, mat kasmet šie eismo dalyviai neišvengia ir ypač sunkių traumų bei sužalojimų.
„Per pirmąsias šio sezono savaites sunkių traumų dar neturime. Turime lengvų traumų, o tai yra minkštųjų audinių pažeidimai, žaizdos, nubrozdinimai, apatinio žandikaulio lūžiai, tačiau nekomplikuoti. Per praėjusius du metus turėjome kylančią traumų kreivė, tiek lengvų traumų, tiek sunkių traumų. Mirties atvejų išvengta, tačiau skaičiai buvo įspūdingi, palyginus 2021 metus su 2022 metais, tai praėjusiais metais turėjome 100 atvejų daugiau atvejų“, – komentavo Žalgirio klinikos atstovas.
D. Matkevičius taip pat nurodė, kad nerimą kelia ir tai, jog dauguma traumų įvyksta tamsiu paros metu, o didelė dalis pacientų, kuriuos tokiu metu atveža greitosios medicinos pagalbos automobiliais, būna apsvaigę nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų.
„Negalima ištirti, ar įvykio priežastis buvo nesaugus greitis ar apsvaigimas, tačiau natūralu, kad apsvaigęs žmogus ne taip gerai valdys transporto priemonę. Traumas patyrusių žmonių amžiaus vidurkis yra 34 metų amžius. Pasitaiko ir vaikų traumų, tačiau tai labiau yra tėvų neatsakomybės klausimas, kadangi ir pačiam yra tekę matyti, kaip tėvai ant vieno paspirtuko vežasi vieną ar du vaikus“, – komentavo D. Matkevičius.
Medikas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie traumas patyrę paspirtukų vairuotojai, dėl patirtų sužalojimų būna priversti iš socialinio gyvenimo pasitraukti laikotarpiui nuo mėnesio iki netgi kelių metų, mat atsižvelgiant į traumos sudėtingumą ir sunkumą, kartais pririekia net dviejų metų ar dar daugiau, kad žmogus pilnai atsistatytų.
Priemonių imsis ir policija
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad praėjusiais metais, eismo įvykiuose, susijusiuose su elektriniais paspirtukais, buvo sužaloti 223 žmonės. Šiais metais, per pirmas sezono savaites, jau užfiksuota 20 sužalotų asmenų, tačiau pareigūnas įsitikinęs, kad šylant orams šis skaičius taip pat auga.
„Manau, kad visą laiką reikėtų kalbėti apie tokias akcijas, primenant elektrinių paspirtukų vairuotojams esminį dalyką – tai nėra pramogos priemonė, tai yra transporto priemonė, kuriai, dalyvaujant viešajame eisme, galioja Kelių eismo taisyklės ir jų privalu laikytis. Tikimės, kad ši žinutė pasieks ne tik elektrinių paspirtukų vairuotojų ausis, bet ir smegenis, jog Kelių eismo taisyklės juos saugo nuo nelaimingų atsitikimų ir pagarba bei atsakingumas eisme yra svarbiausi elementai, kurie užtikrina mūsų didžiausią turtą – gyvybę ir sveikatą“, – kalbėjo V. Grašys.
Jis taip pat nurodė, kad pareigūnai vis daugiau dėmesio skiria elektrinių paspirtukų eismui, jau organizavo ir ateityje organizuos įvairius patikrinimus ir reidus. V. Grašys patikino, kad policija turi pakankamai resursų, kad galėtų daugiau dėmesio skirti ir šių eismo dalyvių saugumo bei kontrolės užtikrinimui.
