aA
Net ir laisvų rankų įranga, naudojama pokalbiams telefonu, trikdo vairuotojo dėmesį ir kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui, teigiama pranešime žiniasklaidai. Įvairios tyrimų studijos rodo, kad važiuodamas 40 km/val. greičiu, esant tam tikriems dėmesio trikdžiams, kelyje pasitaikius netikėtai kliūčiai, vairuotojas dar nuvažiuoja 11 metrų ir tik tuomet sureaguoja.
© DELFI / Domantas Pipas

Pokalbius telefonu mėgstantys vairuotojai palengva pereina prie laisvų rankų įrangos naudojimo vairuojant, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad laikant telefoną prie ausies ir jį prijungus prie specialiosios įrangos grėsmė saugumui išlieka tokia pati.

„Telefono laikymas apsunkina automobilio valdymą, ypač staigios, netikėtos eismo situacijos atvejais, o pokalbis telefonu daro įtaką vairuotojo dėmesingumui ir reakcijai. Vairuodamas ir kalbėdamas žmogus dėmesį sukoncentruoja į pokalbį ir jo turinį, o ne į eismo srautą ir konkrečius įvykius kelyje“, – apie pokalbio poveikį vairuotojo reakcijai sako Lietuvos transporto saugos administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Eimantas Alminas.

Pasak eksperto, pokalbis telefonu, ypač jei dėl ko nors diskutuojama, ginčijamasi, vairuotojo reakcijos greitį gali sumažinti net keliomis sekundėmis, o tai gali lemti, kad vairuotojas neįvertins konkrečios situacijos kelyje ir įvyks eismo įvykis.

„Vairuotojo, kaip ir kiekvieno žmogaus, reakcijos trukmę ilgina visi išoriniai trikdžiai. Ne išimtis ir kalbėjimas telefonu. Deja, laisvų rankų įranga šio neigiamo efekto neišsprendžia. Įranga tik panaikinamas vairuotojo rankų judesių suvaržymas, t. y. vairuotojas gali laisvai abejomis rankomis valdyti transporto priemonę“, – kalbėjimo telefonu poveikį vairuotojo reakcijai taip pat patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis.

Siekdami įsitikinti, ar išoriniai trikdžiai tikrai turi įtakos vairuotojų reakcijai, septyni Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai dalyvavo specialiuosiuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto vairuotojų reakcijos bandymuose. Specialiąja įranga stebėta vairuotojų reakcija be trikdžių, reakcija klausantis muzikos ir kalbantis telefonu.

Bandymo rezultatai rodo, kad skirtingus žmones skirtingi trikdžiai veikia skirtingai. Pokalbis telefonu dėmesingumą veikia labiau nei muzikos klausymasis. Skirtingi trikdžiai vairuotojo reakciją veikia nuo kelių sekundės dalių iki trijų sekundžių. Kadangi bandymas darytas tik po kartą, tikėtina, kad, žmogui labiau atsipalaidavus, reakcija į trikdį didėtų.

„Kalbėjimas telefonu naudojantis laisvų rankų įranga nepanaikina pagrindinio pavojaus – vairuotojo minčių, taigi ir dėmesio, atitraukimo nuo vairavimo bei nuolatinio eismo vertinimo. Pokalbis kalbantįjį dažnai mintimis nukelia į kitas erdves, sprendžiamos įvairios problemos, dalijamasi įspūdžiais. Visa tai sukelia papilomas emocijas ir vairuotoją netiesiogiai dar labiau atitolina nuo eismo situacijos, kurioje jis tuo metu yra“, – po bandymo sakė V Žuraulis.

Pašnekovo teigimu, žmogus psichofiziologiškai vienu metu gali sukoncentruoti savo dėmesį į labai ribotą skaičių objektų, todėl vairuojant ir kalbant telefonu nepastebimi kelio ženklai, eismo signalai, kitų eismo dalyvių veiksmai, be to, pailgėja reakcijos trukmė. Pasak VGTU mokslininko, dažnai vos vienai ar kelioms dešimtosioms sekundės dalių atitraukus dėmesį gali įvykti eismo nelaimė.

E. Alminas sako, kad vairuotojo reakciją taip pat trikdo pokalbiai su kitais automobilio keleiviais, garsios muzikos klausymasis, trumpųjų žinučių ar komentarų socialiniuose tinkluose rašymas, nes visas dėmesys sutelkiamas į kitą veiklą.

„Pavyzdžiui, muzikos klausymasis ne tik blaško dėmesį, paties grotuvo perjunginėjimas panašus į naudojimąsi mobiliuoju telefonu ar trumpųjų žinučių rašymą – tuo metu vairuotojas savo dėmesio nesutelkia į kelią, ilgėja reakcijos laikas ir didėja incidento tikimybė“, – sako E. Alminas.

Pašnekovo teigimu, paprastai manoma, jog dėmesį blaškantys veiksniai daugiau įtakos turi vyresnio amžiaus vairuotojams, tačiau didesnę vairavimo patirtį turintys asmenys yra mažiau veikiami pašalinių objektų.

„Kad ir kokia vairavimo patirtis būtų, tyrimai rodo, jog dėmesį blaškantys veiksniai – tiek automobilio viduje, tiek išorėje – veikia vairuotojo reakciją kelyje, ypač pavojingose situacijose: keičiasi stabdymo, reakcijos į kliūtį, kelio ženklus laikas, gebėjimas išlaikyti stabilų automobilio greitį, poziciją kelyje, prireikus manevruoti ir saugiai stabdyti“, – baigdamas pokalbį sako specialistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rėžė susirinkusiems pavėpsoti į gelbėjimo operaciją: nustokite trukdyti gelbstintiems gyvybes (40)

Įvykus eismo ar kitam įvykiui, kur dirba specialiosios pagalbos tarnybos, visada apstu ir...

Vairuotojus įspėja būti atsargius – sukčiai ėmėsi eismo įvykių deklaracijų (53)

Gauti teisingai ir aiškiai užpildytą eismo įvykio deklaraciją draudikų darbo praktikoje –...

Kas išduoda, kad turimą automobilį metas keisti į naują (68)

Automobilyje žmonės praleidžia itin daug laiko – nuo miesto kamščių iki darbo kelionių ar...

Paaiškino, kodėl „klevai“ laikiną vairuotojo pažymėjimą turės 3 metus (63)

Keičiasi tvarka, nurodanti, kiek laiko galioja pradedantiesiems vairuotojams išduodamas laikinasis...

Pasipiktino EV numeriu ne ant elektromobilio: gal „Regitra“ visiems tokius parduoda? (187)

Elektromobilių savininkai Lietuvoje turi kelias lengvatas, pavyzdžiui, gali važiuoti dalimi...

Top naujienos

Tikrasis tuštėjančių Lietuvos regionų veidas: iš 300 eurų pensijos pragyvena dviese, emigracija naikina viską

„Lietuvos regionai miršta“, – DELFI lankantis Utenos rajone sakė jo gyventojai. Pasak jų,...

Theresos May problema, vedanti į blogiausią scenarijų: ją išsprendus krizė baigtųsi akimirksniu (66)

Vienintelis būdas išsivaduoti iš krizės gniaužtų – sugebėti sutelkti parlamento daugumą,...

Naujausi prezidentiniai reitingai: lyderių trejetuke vienas pakilo, kitas leidžiasi (626)

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo...

Už mažamečių operacijas gydytojai ėmė kyšius: galėjo ir neduoti, visus vaikus mylėjau kaip savo (613)

Nors kvėpavimo takų ligomis sergančius vaikus gydytojas turėjo operuoti nemokamai, tačiau...

Užkalnis apie kvepalus, pagarsėjusius tik iš blogosios pusės (2)

Sovietiniais laikais, pasakysiu aš jums, su parfumerijos reikalais buvo ne kažkas. Lietuvoje...

Valentinas Mitė. Aikštinga kaip vaikas Britanija nesugeba nei likti, nei išeiti iš ES (11)

Didžioji Britanija visada norėjo kažkokių ypatingų sau sąlygų Europos Sąjungoje, kažkokių...

Penkeri metai po okupacijos: Krymas Rusijai kainavo nesuvokiamą sumą (1006)

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos...

Kaip atrodys naujasis „Akropolis“ prie Vingio parko: planuojamas ir gyvenamasis rajonas, ir verslo zona (106)

Šalia Vingio parko , Neries pakrantės ir vienos iš judriausių mieste Geležinio Vilko gatvės 14...

Nufilmavo šiurpią avariją: kelio viduriu skridęs „Audi A6“ staiga rėžėsi į medį (8)

„Pavasarį parskrenda ne tik paukščiai“, – taip pareigūnai pavadino avariją, kuri įvyko...

25 kilogramų atsikračiusi Donalda Meiželytė papasakojo, kokie trys dalykai padėjo sulieknėti: sportuoti jau negaliu (37)

Žinoma televizijos laidų vedėja ir visuomenės veikėja Donalda Meiželytė puikiai žino, ką...