Net ir laisvų rankų įranga, naudojama pokalbiams telefonu, trikdo vairuotojo dėmesį ir kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui, teigiama pranešime žiniasklaidai. Įvairios tyrimų studijos rodo, kad važiuodamas 40 km/val. greičiu, esant tam tikriems dėmesio trikdžiams, kelyje pasitaikius netikėtai kliūčiai, vairuotojas dar nuvažiuoja 11 metrų ir tik tuomet sureaguoja.
© DELFI / Domantas Pipas

Pokalbius telefonu mėgstantys vairuotojai palengva pereina prie laisvų rankų įrangos naudojimo vairuojant, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad laikant telefoną prie ausies ir jį prijungus prie specialiosios įrangos grėsmė saugumui išlieka tokia pati.

„Telefono laikymas apsunkina automobilio valdymą, ypač staigios, netikėtos eismo situacijos atvejais, o pokalbis telefonu daro įtaką vairuotojo dėmesingumui ir reakcijai. Vairuodamas ir kalbėdamas žmogus dėmesį sukoncentruoja į pokalbį ir jo turinį, o ne į eismo srautą ir konkrečius įvykius kelyje“, – apie pokalbio poveikį vairuotojo reakcijai sako Lietuvos transporto saugos administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Eimantas Alminas.

Pasak eksperto, pokalbis telefonu, ypač jei dėl ko nors diskutuojama, ginčijamasi, vairuotojo reakcijos greitį gali sumažinti net keliomis sekundėmis, o tai gali lemti, kad vairuotojas neįvertins konkrečios situacijos kelyje ir įvyks eismo įvykis.

„Vairuotojo, kaip ir kiekvieno žmogaus, reakcijos trukmę ilgina visi išoriniai trikdžiai. Ne išimtis ir kalbėjimas telefonu. Deja, laisvų rankų įranga šio neigiamo efekto neišsprendžia. Įranga tik panaikinamas vairuotojo rankų judesių suvaržymas, t. y. vairuotojas gali laisvai abejomis rankomis valdyti transporto priemonę“, – kalbėjimo telefonu poveikį vairuotojo reakcijai taip pat patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis.

Siekdami įsitikinti, ar išoriniai trikdžiai tikrai turi įtakos vairuotojų reakcijai, septyni Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai dalyvavo specialiuosiuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto vairuotojų reakcijos bandymuose. Specialiąja įranga stebėta vairuotojų reakcija be trikdžių, reakcija klausantis muzikos ir kalbantis telefonu.

Bandymo rezultatai rodo, kad skirtingus žmones skirtingi trikdžiai veikia skirtingai. Pokalbis telefonu dėmesingumą veikia labiau nei muzikos klausymasis. Skirtingi trikdžiai vairuotojo reakciją veikia nuo kelių sekundės dalių iki trijų sekundžių. Kadangi bandymas darytas tik po kartą, tikėtina, kad, žmogui labiau atsipalaidavus, reakcija į trikdį didėtų.

„Kalbėjimas telefonu naudojantis laisvų rankų įranga nepanaikina pagrindinio pavojaus – vairuotojo minčių, taigi ir dėmesio, atitraukimo nuo vairavimo bei nuolatinio eismo vertinimo. Pokalbis kalbantįjį dažnai mintimis nukelia į kitas erdves, sprendžiamos įvairios problemos, dalijamasi įspūdžiais. Visa tai sukelia papilomas emocijas ir vairuotoją netiesiogiai dar labiau atitolina nuo eismo situacijos, kurioje jis tuo metu yra“, – po bandymo sakė V Žuraulis.

Pašnekovo teigimu, žmogus psichofiziologiškai vienu metu gali sukoncentruoti savo dėmesį į labai ribotą skaičių objektų, todėl vairuojant ir kalbant telefonu nepastebimi kelio ženklai, eismo signalai, kitų eismo dalyvių veiksmai, be to, pailgėja reakcijos trukmė. Pasak VGTU mokslininko, dažnai vos vienai ar kelioms dešimtosioms sekundės dalių atitraukus dėmesį gali įvykti eismo nelaimė.

E. Alminas sako, kad vairuotojo reakciją taip pat trikdo pokalbiai su kitais automobilio keleiviais, garsios muzikos klausymasis, trumpųjų žinučių ar komentarų socialiniuose tinkluose rašymas, nes visas dėmesys sutelkiamas į kitą veiklą.

„Pavyzdžiui, muzikos klausymasis ne tik blaško dėmesį, paties grotuvo perjunginėjimas panašus į naudojimąsi mobiliuoju telefonu ar trumpųjų žinučių rašymą – tuo metu vairuotojas savo dėmesio nesutelkia į kelią, ilgėja reakcijos laikas ir didėja incidento tikimybė“, – sako E. Alminas.

Pašnekovo teigimu, paprastai manoma, jog dėmesį blaškantys veiksniai daugiau įtakos turi vyresnio amžiaus vairuotojams, tačiau didesnę vairavimo patirtį turintys asmenys yra mažiau veikiami pašalinių objektų.

„Kad ir kokia vairavimo patirtis būtų, tyrimai rodo, jog dėmesį blaškantys veiksniai – tiek automobilio viduje, tiek išorėje – veikia vairuotojo reakciją kelyje, ypač pavojingose situacijose: keičiasi stabdymo, reakcijos į kliūtį, kelio ženklus laikas, gebėjimas išlaikyti stabilų automobilio greitį, poziciją kelyje, prireikus manevruoti ir saugiai stabdyti“, – baigdamas pokalbį sako specialistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pykstate už vairo? Esate tokie patys pavojingi, kaip ir neblaivūs vairuotojai (8)

Kitam vairuotojui neleidžiant persirikiuoti ar užkišus prieš nosį susinervinate, spaudžiate...

Lenktynininkus ir kelių „gaidelius“ skiria vos viena taisyklė (1)

Galingų automobilių riaumojimas ir milžiniškas greitis profesionaliose lenktynėse sutraukia...

Keisis eismo tvarka vienoje intensyviausių sostinės žiedinių sankryžų (8)

Vilniuje tęsiamas žiedinių sankryžų ženklinimo atnaujinimas – rugpjūčio pradžioje...

Spūstis greitkelyje nebus problema, jei paruošite namų darbus (6)

Ilgieji savaitgaliai dažnai tampa puikia proga didmiesčių gyventojams sėsti į savo automobilius...

Sprendžia perėjų saugumo problemą (5)

Panevėžio mieste jau ne vienerius metus viena nesaugiausių vietų gatvėje laikomos perėjos po...

Top naujienos

„Alfa vyras“ merginas viliojo apsimesdamas fotografu: jos nepastebėjo svarbios detalės (100)

Anksčiau „Alfa vyro“ mokymais pagarsėjęs Airinas Arutiunianas liepos 12 d. sulaikytas už...

Po susitikimo su Putinu Trumpas įvarė save į kampą: Senatas jau ėmėsi veiksmų (138)

Jungtinės Valstijos Rusijai reikalingos kaip priešas, juolab kad tai idealus priešas, teigia...

Vilniuje – dar viena masinė avarija, pranešama apie prispaustus žmones papildyta 17.30

Sostinėje, Kirtimų g., penktadienio pavakarę susidūrė šešios transporto priemonės.

Nuo Kremliaus propagandistės iki Lietuvos šnipės: rusę įtaria dvigubu žaidimu (133)

Kaliningrade sulaikyta ir į Maskvą nuskraidinta rusė, kaltinama valstybės išdavimu – įtariama,...

Vokietijoje – incidentas autobuse: skelbiama, kad sužeista mažiausiai 14 žmonių (57)

Vokietijos žiniasklaida praneša, kad išpuolyje Vokietijos šiauriniame mieste Liubeke buvo...

Kazachstane – olimpinio prizininko žudiko medžioklė: nurodymus dalina Nazarbajevas (3)

Sukrėstas Kazachstanas ir visas dailiojo čiuožimo pasaulis lieja ašaras dėl vagių viduryje...

Itin judrioje sostinės vietoje įvyko masinė avarija (42)

Penktadienio pavakarę sostinėje, Geležinio Vilko gatvės tunelyje po Seimu, įvyko masinė...

Mūšis dėl sunkiojo vandens Norvegijoje

Mūšis dėl sunkiojo vandens – virtinė Sąjungininkų diversijų įvykdytų Antrojo pasaulinio...

Vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių Zamolskis pradėjo bado streiką – negeria net vandens (71)

Lietuvos pilietis Romas Zamolskis , 2016 metų rugpjūtį nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme...

Po kritikos dėl alinamos meškos sulaukusiam cirkui Klaipėdoje – specialistų patikrinimai politikai rodo valią uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus (47)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žada patikrinti informaciją, kad cirko pasirodymo...