aA
Net ir laisvų rankų įranga, naudojama pokalbiams telefonu, trikdo vairuotojo dėmesį ir kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui, teigiama pranešime žiniasklaidai. Įvairios tyrimų studijos rodo, kad važiuodamas 40 km/val. greičiu, esant tam tikriems dėmesio trikdžiams, kelyje pasitaikius netikėtai kliūčiai, vairuotojas dar nuvažiuoja 11 metrų ir tik tuomet sureaguoja.
© DELFI / Domantas Pipas

Pokalbius telefonu mėgstantys vairuotojai palengva pereina prie laisvų rankų įrangos naudojimo vairuojant, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad laikant telefoną prie ausies ir jį prijungus prie specialiosios įrangos grėsmė saugumui išlieka tokia pati.

„Telefono laikymas apsunkina automobilio valdymą, ypač staigios, netikėtos eismo situacijos atvejais, o pokalbis telefonu daro įtaką vairuotojo dėmesingumui ir reakcijai. Vairuodamas ir kalbėdamas žmogus dėmesį sukoncentruoja į pokalbį ir jo turinį, o ne į eismo srautą ir konkrečius įvykius kelyje“, – apie pokalbio poveikį vairuotojo reakcijai sako Lietuvos transporto saugos administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Eimantas Alminas.

Pasak eksperto, pokalbis telefonu, ypač jei dėl ko nors diskutuojama, ginčijamasi, vairuotojo reakcijos greitį gali sumažinti net keliomis sekundėmis, o tai gali lemti, kad vairuotojas neįvertins konkrečios situacijos kelyje ir įvyks eismo įvykis.

„Vairuotojo, kaip ir kiekvieno žmogaus, reakcijos trukmę ilgina visi išoriniai trikdžiai. Ne išimtis ir kalbėjimas telefonu. Deja, laisvų rankų įranga šio neigiamo efekto neišsprendžia. Įranga tik panaikinamas vairuotojo rankų judesių suvaržymas, t. y. vairuotojas gali laisvai abejomis rankomis valdyti transporto priemonę“, – kalbėjimo telefonu poveikį vairuotojo reakcijai taip pat patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis.

Siekdami įsitikinti, ar išoriniai trikdžiai tikrai turi įtakos vairuotojų reakcijai, septyni Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai dalyvavo specialiuosiuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto vairuotojų reakcijos bandymuose. Specialiąja įranga stebėta vairuotojų reakcija be trikdžių, reakcija klausantis muzikos ir kalbantis telefonu.

Bandymo rezultatai rodo, kad skirtingus žmones skirtingi trikdžiai veikia skirtingai. Pokalbis telefonu dėmesingumą veikia labiau nei muzikos klausymasis. Skirtingi trikdžiai vairuotojo reakciją veikia nuo kelių sekundės dalių iki trijų sekundžių. Kadangi bandymas darytas tik po kartą, tikėtina, kad, žmogui labiau atsipalaidavus, reakcija į trikdį didėtų.

„Kalbėjimas telefonu naudojantis laisvų rankų įranga nepanaikina pagrindinio pavojaus – vairuotojo minčių, taigi ir dėmesio, atitraukimo nuo vairavimo bei nuolatinio eismo vertinimo. Pokalbis kalbantįjį dažnai mintimis nukelia į kitas erdves, sprendžiamos įvairios problemos, dalijamasi įspūdžiais. Visa tai sukelia papilomas emocijas ir vairuotoją netiesiogiai dar labiau atitolina nuo eismo situacijos, kurioje jis tuo metu yra“, – po bandymo sakė V Žuraulis.

Pašnekovo teigimu, žmogus psichofiziologiškai vienu metu gali sukoncentruoti savo dėmesį į labai ribotą skaičių objektų, todėl vairuojant ir kalbant telefonu nepastebimi kelio ženklai, eismo signalai, kitų eismo dalyvių veiksmai, be to, pailgėja reakcijos trukmė. Pasak VGTU mokslininko, dažnai vos vienai ar kelioms dešimtosioms sekundės dalių atitraukus dėmesį gali įvykti eismo nelaimė.

E. Alminas sako, kad vairuotojo reakciją taip pat trikdo pokalbiai su kitais automobilio keleiviais, garsios muzikos klausymasis, trumpųjų žinučių ar komentarų socialiniuose tinkluose rašymas, nes visas dėmesys sutelkiamas į kitą veiklą.

„Pavyzdžiui, muzikos klausymasis ne tik blaško dėmesį, paties grotuvo perjunginėjimas panašus į naudojimąsi mobiliuoju telefonu ar trumpųjų žinučių rašymą – tuo metu vairuotojas savo dėmesio nesutelkia į kelią, ilgėja reakcijos laikas ir didėja incidento tikimybė“, – sako E. Alminas.

Pašnekovo teigimu, paprastai manoma, jog dėmesį blaškantys veiksniai daugiau įtakos turi vyresnio amžiaus vairuotojams, tačiau didesnę vairavimo patirtį turintys asmenys yra mažiau veikiami pašalinių objektų.

„Kad ir kokia vairavimo patirtis būtų, tyrimai rodo, jog dėmesį blaškantys veiksniai – tiek automobilio viduje, tiek išorėje – veikia vairuotojo reakciją kelyje, ypač pavojingose situacijose: keičiasi stabdymo, reakcijos į kliūtį, kelio ženklus laikas, gebėjimas išlaikyti stabilų automobilio greitį, poziciją kelyje, prireikus manevruoti ir saugiai stabdyti“, – baigdamas pokalbį sako specialistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įspėjo tuos, kurie atiduoda automobilį „į metalo laužą“: užmaršumas gali virsti rūpesčiais (15)

Nenaudojamą automobilį norima parduoti į metalo laužą, tačiau kaip elgtis su ant jo esančiais...

Priminė taisyklę, kurią pamiršta vairuotojai: kas rodo, kad jau reikia keisti padangas (20)

Užsitęsusi bobų vasara ir iki trumpų rankovių spalį vis dar leidžiančios išsirengti dienos ne...

Ant Seimo stalo – įstatymo pataisos, įnešiančios lemtingų pokyčių „klevams“ (65)

Siūlymas laikinąjį vairuotojo pažymėjimą paversti galiojančiu ne dvejus, o trejus metus,...

„Regitra“ perspėja apie sukčių siautėjimą: susirenka ir asmens dokumentus (4)

„ Regitra “ praneša, jog pastaruoju metu padaugėjo sukčių, siūlančių įgyti teisę vairuoti...

Tiesia pagalbos ranką vairuotojams – automobilius prieš šalčius patikrins nemokamai (5)

Spalio 17–28 dienomis keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyks saugaus eismo kampanija...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Valdžios siūlymas didinti mokesčius dirbantiems savarankiškai ir Monikos Linkytės vazdo klipo premjera (5)

Valdžia siūlo didinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Kodėl to reikia ir kaip gali keistis...

Garsus britų ekspertas apie pergudrautą Maskvą: užklupome juos nelauktai (69)

Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka.ru“ paskelbė trečio įtariamojo Sergejaus...

Įspėjimas pirkėjams: apžiūrėkite įsigytus vaisius, nes juose gali būti adatų (3)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies...

Ketvertuką Kauno klinikose pasitikę gydytojai: tokio atvejo dar neturėjome (95)

Ketvirtadienį Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos skyriuje neeilinis įvykis – jaunai...

Kitą sekmadienį vėl suksime laikrodžius (8)

Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir...

Teismas: Nacionalinio stadiono statybos konkursas stabdomas papildyta 14.36 (79)

Vilniaus valdžia turės priimti iš Nacionalinio stadiono statybos koncesininko konkurso pašalintos...

Su Gražuliu pas notarę dėl vaiko išlaikymo susitikusi Birutė neatsistebi: vaizdelis buvo kaip iš „TV pagalbos“ (41)

Skandalą dėl savo nesantuokinio ir iš pradžių slėpto vaikelio Lietuvoje sukėlęs politikas...

Tapinas atsakė Guogai: partija ieško generalinio rėmėjo (37)

Žurnalistas Andrius Tapinas negailėdamas ironijos atsakė Antanui Guogai, kuris paskleidė...

Užsienio ekspertas Lietuvai: automobilio mokestis turėtų būti, nors ir nedidelis (22)

Europos Sąjungos (ES) narės privalo mažinti transporto taršą ir, anot užsienio ekspertų,...

Profesorius Stukas: lietuviai riebalų vartoja per mažai – kokios ligos gresia (16)

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis , o tik kas...