aA
Penktadienį, rugsėjo 6 dieną, Birštone startavusiame idėjų ir diskusijų festivalyje „Būtent“ buvo paliesta kaip niekada aktuali tema – vairavimas su telefonu rankoje. Socialinės iniciatyvos „NežVAIRUOK“ iniciatoriai „Delfi“ ir susijusių sričių profesionalai kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, Susisiekimo ministerijos kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis ir Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė svarstė, kas paskatina vairuotojus, užuot žiūrėjus į kelią, naršyti internete ir kaip šį įprotį įveikti.
Diskusijų festivalis „Būtent!”
© DELFI / Justinas Auškelis

Skaičiuojama, kad dirbantis asmuo telefone naršo 2,5 valandos, deja, neretai dalis šio laiko praleidžiama tuo pat metu ir vairuojant. Tą pačią karčią tiesą byloja ir statistiniai duomenys. Kaip diskusijos metu pabrėžė kelių policijos viršininkas V. Grašys, per metus už naudojimąsi telefonu vairuojant 2017 metais buvo nubausta 20 000 vairuotojų, 2018 metais – 18 000, o šiemet per pirmuosius aštuonis metų mėnesius nubaustųjų skaičius jau siekia 13 000 vairuotojų. Rodos, rezultatai pamažu gerėja, tačiau įspūdingi skaičiai vis viena kelia susirūpinimą, o į telefonus įnikusių vairuotojų negąsdina net faktas, kad įkliuvus antrą kartą galima trims mėnesiams prarasti vairuotojo pažymėjimą.

DELFI atliktos apklausos duomenimis, kas antras vairuotojas vairuodamas naudojasi telefonu – dauguma jų atsiliepia į telefono skambučius, didelė dalis naudojasi navigacija, kas dešimtas žmogus prisipažino vairuodamas naršantis internete ar rašantis trumpąsias žinutes.

„Tenka girdėti įvairių pasiaiškinimų, bet pagrindinis – kad man reikia, kad aš turėjau atsiliepti, kad aš turėjau kalbėti ir labai keistai atrodo tokie pasiaiškinimai iš naujų šiuolaikiškų automobilių, kuriuose yra gamintojo įrengta laisvų rankų įranga ir telefonas rankose tikrai nereikalingas“, – neslėpė nuostabos V. Grašys.

Vytautas Grašys
Vytautas Grašys
© DELFI / Justinas Auškelis

L. Šeibokaitė liguistą norą atsiliepti telefonu bet kokia kaina susiejo su žmogaus įpročiais. „Mes tiesiog įgundam ir įprantam kai mums paskambina atsiliepti, tai kodėl automobilis yra kitokia vieta. Jeigu mes kalbame iš įpročio pusės, tai tas pats, ar mes atsiliepiame būdami susitikime, posėdyje, vakarienėje su draugais ir šeima. Tai mes tą patį įprotį demonstruojam.

Laura Šeibokaitė
Laura Šeibokaitė
© DELFI / Justinas Auškelis

Ir turbūt viena iš pagrindinių priežasčių, vis dėlto, yra tas žmogaus impulsyvumas. Žmogus iš principo pasižymi impulsyvumu daryti tai, ką noriu. Tai vieni dar pasilieka laiko apsvarstymui, ar tai gera reakcija, kiti nepasilieka“, – komentavo ekspertė.

Čia docentė įžvelgė ir tam tikrą pavojų – nors problema sparčiai plinta, šioje srityje vangiai daromi tyrimai, nesistengiama ieškoti būdų, kuo žalingą įprotį būtų galima pakeisti.

„Jeigu mes esame pakankamai sąmoningi ir norim susitvarkyti su savo telefono naudojimo įpročiais, mums reikia sau susidaryti kažkokį algoritmą, kaip aš galiu to įpročio atsisakyti. Vienas iš paprasčiausių – pasidėti telefoną gale – kol sukrapštysi, tikrai neatsiliepsi. Tiesiog reikia ieškoti, kuo pakeisti tą įprotį“, – patarė diskusijos dalyvė.

L. Šeibokaitė atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimai neigia žmogaus sugebėjimą daug užduočių atlikti vienu metu (ang. multitasking) ir iš tiesų mėginant susitelkti ties skirtingais veiksmais nė vienas jų neįvykdomas kokybiškai.

„Vairavimą kaip tokį mes turim priimti kaip kompleksinę užduotį. Vairavimas nėra viena veikla. <...> Mes turime sukti vairą, dirbti su pedalais, jeigu kas, vargšai, neturit automatinės pavarų dėžės, tai dar ir tą raičiagą stumdom. Stebėti reikia krūvą dirgiklių, daugybę, jeigu mieste, tai ten absoliučiai vieni dirgikliai, tai jau tai yra kompleksinė veikla, o mes į tą kompleksinę veiklą dar sudėtingą užduotį įdedam“, – aiškino L. Šeibokaitė.

A.Pakėnas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojai dažnai nepelnytai nuvertina vairavimo veiksmą ir laiką, praleistą prie vairo, vertina kaip prarastą, niekais einantį laiką. Pasak jo, dabartinis jaunimas labai nori pokyčių ir negali ilgai koncentruoti dėmesio į vieną tašką, todėl kelių valandų trukmės kelionė ypatingai prailgsta – žmogus jaučiasi nieko nenuveikęs. Vis dėlto, instruktorius šioje vietoje įžvelgė ir teigiama pusę – vis daugiau žmonių, norinčių kelionės metu pasidaryti darbus, sutvarkyti reikalus, keliauja traukiniais, o automobilį palieka namuose.

Artūras Pakėnas
Artūras Pakėnas
© DELFI / Justinas Auškelis

Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad ypatingai jaunų vairuotojų elgesiui didelę įtaką daro aplinkinių žmonių rodomi pavyzdžiai. „Šiuo laiku šviečiamas jaunimas, kalbama su moksleiviais ikimokyklinio ugdymo įstaigose apie tai, kaip reikia elgtis kelyje, kad negalima naudotis tuo mobiliuoju telefonu, tačiau visos tos pastangos žlunga, kuomet vaikas, sėdėdamas ant galinės sėdynės, mato savo tėvelį ir mamytę vairuojant naudojantis telefonu, tai vėlgi, mes užprogramuojame į priekį, kad turėsime tą problemą“, – nuogąstavo A. Pakėnas.

Pasak vairavimo instruktoriaus, nors švietimas – efektyvus ginklas, siekiant įveikti tokias visuotines problemas, kaip naudojimasis telefonu vairuojant, vis dėlto, auklėti suaugusiuosius yra keista, be to, neaišku ir kokiais metodais tai daryti. A. Pakėnas ragino verčiau atkreipti dėmesį į bendruomeniškumo puoselėjimą, teigiamo pavyzdžio rodymą ir aplinkos nepakantumą nusižengimui.

Jam pritarė V. Grašys, pabrėždamas, kad neretai žmonės bijo subarti neteisingai besielgiantį ir tapti skundikais. „Galiu paklausti, ar daugelis esame paprašę vairuotojo nesinaudoti mobiliuoju telefonu būdami keleiviais. Turbūt retas. Tai rodo, kad mes tą dalyką toleruojame. Paprasčiausiai nesuvokiame, kad tas elgesys, pirmiausia – grėsmė man pačiam ir, vėlgi, nenoras eisme dalyvauti su tokiu vairuotoju, pasakymas, kad tu taip nesielk, nes tu taip rizikuoji mano gyvybe, tuo pačiu kaimyno pasakymas, kad aš tave mačiau vakar važiuojant ir kalbant telefonu, tu sukėlei pavojų man, mano vaikams, savo vaikams. Nustoti toleruoti tokį elgesį – tą mes turime daryti nedelsiant“, – įžvalgomis dalijosi V. Grašys.

V. Pumputis, tuo tarpu, paragino atsigręžti ir į kitų šalių patirtį. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vairuotojai buvo perspėti, jog ateis tas laikas, kai už kalbėjimą telefonu vairuojant teks mokėti didžiules baudas. Šis laikas atėjo ir dabar vairuotojai į vairavimą žiūri jau visai kitaip. Kaip teigė ekspertas, įprotis naudotis telefonu vairuojant atsiranda palaipsniui. Nebaudžiamas žmogus išsiugdo neigiamą pasitikėjimą savimi ir ilgainiui tikisi už nusižengimus likti nenubaustas.

Vidmantas Pumputis
Vidmantas Pumputis
© DELFI / Justinas Auškelis

Visi keturi diskusijos dalyviai sutiko, kad realiai veikiančią išeitį, kaip vairuotojus atpratinti nuo naudojimosi telefonu vairuojant, rasti sudėtinga. Kovojant su šia problema turi būti pasitelktos kompleksinės priemonės – baudos, švietimas, atsakomybės stiprinimas, o kai kuriais atvejais galbūt pakaktų ir nedrausmingo vairuotojo sugėdinimo, perspėjimo, kad savo elgesiu jis kelia pavojų kitiems.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
1.8571

Po tragedijų įspėja: laukinių gyvūnų vairuotojai turi saugotis net miestuose (25)

Atėjus rudeniui eismo sąlygas apsunkina ne tik vis dažniau iškrentantis lietus, ar rytais...

Pasiūlė tėvams „klevus“ automobiliuose stebėti kameromis: taip sumažėtų avarijų (19)

Tyrėjai siūlo tėvams apsiginkluoti kameromis, kurios leistų jiems stebėti, kaip vairuoja jų...

Vieną Vilniaus senamiesčio gatvę vairuotojams teks kurį laiką aplenkti (2)

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl AB „ Vilniaus šilumos tinklai “ įgyvendinamų...

Vairuotojai pamiršo taisykles: važiuoja A juostomis, o dėl spūsčių kaltina viešąjį transportą (2)

Itin dažnos keblios situacijos gatvėse patvirtina – automobilių vairuotojų ir viešojo...

Vairuotojai neįvertina atšalusių orų pavojaus: klaidas supranta tik po eismo įvykio (9)

Nors prasidėjęs ruduo dienomis vis dar džiugina pakankamai aukšta temperatūra, vėsesni rytai...

Top naujienos

Plyšus aortai, retas kuris išgyvena: norint sumažinti riziką, veiksmų imtis galima nedelsiant (19)

Rugsėjo 19-ąją visame pasaulyje minima aortos diena. Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas...

Norint rasti auklę, teks paplušėti: papasakojo, kokius reikalavimus kelia tėvai, o kokių užgaidų turi auklės (22)

Prasidėjus rudeniui, daugelis mamų grįžta į darbus, o vaikai keliauja į darželius. Jei vietą...

Kupiškyje iš tėvų atimti vaikai išgyveno kančias: globėja 5-erių berniuką laikė rūsyje (201)

Kupiškio rajone, kaip įtariama, prieš penkiametį smurtavo laikinoji globėja. Ji vaiką uždarė...

ES baiminasi: viena iš jos pačios bloko narių gali Johnsoną ištraukti iš bėdos

Europos Sąjunga baiminasi, kad Borisas Johnsonas stengsis įtikinti Vengriją vetuoti „ Brexit...

Rusijos komandos marškinėlius užsivilkęs Kalnietis dalijo rezultatyvius perdavimus (15)

Mantas Kalnietis po kiek ilgesnio nei savaitės poilsio po pasaulio čempionato vėl išbėgo ant...

Nausėda ir Skvernelis sukirto rankomis dėl „gyvūlių ūkio“ naikinimo: kiek realu tai pasiekti (68)

Trečiadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad su prezidentu Gitanu Nausėda rado...

Užkalnis. Kodėl lietuviai blogai maitinasi ir kaip juos perauklėti (226)

Šlapia dešra ir forminė duona vaikų ligoninėse, fotografuota iš įvairių kampų ir įkelta į...

Kurtinaičio „Chimki“ paskendo klaidose, CSKA parodė raumenis

Naujam sezonui besirengianti Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ komanda...

Technologijų tobulėjimas gali sukelti tikrą karinės technikos perversmą: kalba apie naujos kartos tankus (75)

Elektrinės transporto priemonės vis labiau populiarėja. Tai skatina ir ekologiniai įsitikinimai,...

Kuodis: makroekonominė kriminologija yra labai smagus ir prasmingas sportas, juo užsiimu daug metų (21)

„Iš principo tas legalus gyvulių ūkis tai gausybė išimčių, kurios nėra pateisintos...