Pastaraisiais metais inžinieriai pluša kurdami naujas technologijas, kurios padeda mažinti automobilių „apetitą“. Mažesnės degalų sąnaudos, mažesnė tarša, patrauklesni skaičiai reklamose, daugiau galimybių pritraukti taupyti norinčius pirkėjus – tai pagrindiniai argumentai, dėl ko gamintojams verta stengtis.

Vis dėlto automobilio ekonomiškumas didele dalimi priklauso ir nuo to, kas sėdi prie vairo. Tuo neseniai leido įsitikinti DELFI portale organizuotas „Ekovairavimo testų“ projektas. Tąkart naudodamiesi ekonomiško vairavimo patarimais, keletas dalyvių sužibėjo ir sugebėjo pagerinti gamintojo deklaruojamą degalų sąnaudų vidurkį.

Sąnaudos – beveik identiškos

Dar kartą patikrinti automobilio degalų sąnaudas realiomis važiavimo sąlygomis leido sekmadienį anksti ryte prasidėjęs ekonomiško važiavimo žygis VilniusŽeneva. Jo dalyviai, važiuodami „Honda Civic“, kuriame sumontuotas 1.6 l dyzelinis variklis, įveikė 2160 km. Gamintojai nurodo, kad šio modelio vidutinės degalų sąnaudos yra 3,6 l/100 km.

„Automobilis dar visai naujas, mažai važinėtas. Tačiau mums tai ne į naudą – įprastai tikrasis ekonomiškumas atsiskleidžia nuvažiavus keletą tūkstančių kilometrų“, – prieš kelionę sakė pagrindinis šio žygio iniciatorius Vitoldas Milius.

Šiame eksperimente jam talkino du kolegos, kurių vienas prisijungė Vokietijoje, Fuldoje. Jie keliavo į Ženevą, kur kovo 5 d. prasideda tarptautinė Ženevos automobilių paroda.

Rezultatai parodė, kad per beveik 28 valandas ekipažas iš Lietuvos pasiekė Ženevą sudeginę 78,15 l dyzelino. Taigi vidutinės degalų sąnaudos buvo 3,62 l/100 km, t.y. beveik identiškos gamintojų deklaruojamoms.

DELFI skaitytojams – keliautojų įspūdžiai

Nors pavyko pasiekti beveik tokias pat degalų sąnaudas, kaip ir deklaruoja gamintojai, tačiau kelionės pradžia nieko gero nežadėjo. Išvažiuojant iš Lietuvos sekmadienį ryte mus išlydėjo sniegas ir nenuvalyti keliai. Įspūdis buvo toks, tarsi važiuotum į sniego sieną. Tuo metu automobilio kompiuteris rodė, kad važiuojame daugiau nei 4 l/100 km vidurkiu.

Įvažiavus į Lenkiją, sniego nebebuvo, tačiau iki Varšuvos ir dar toliau pūtė stiprus priešpriešinis vėjas. Tai turėjo įtakos ir ekonomiškumui, ir pačiam važiavimui. Vakarop dar buvom Lenkijoje, tačiau sustojus degalinėje ir užpildžius degalų baką, atrodo, kad viskas pagerėjo. Nurimo vėjas, oro sąlygos pagerėjo ir pajutome, kad važiuoti tapo lengviau. Taigi du faktoriai – „nelietuviški“ degalai ir pagerėjęs oras – nulėmė, kad pradėjome važiuoti ekonomiškiau. Kuris iš jų buvo svarbesnis, sunku pasakyti, o gal abu turėjo vienodą įtaką.

Įvažiavus į Vokietiją kompiuteris rodė, kad važiuojame vidutiniškai sunaudodami 3,4 l/100 km degalų. Nereikia pamiršti, kad Vokietijoje jau važiavome trise, su daiktais, ir vidurkis vis tiek buvo geresnis.

Prie gerų rezultatų prisidėjo ir tai, kad nepapuolėme į spūstis, sekmadienį Lenkijoje buvo labai ramus eismas. Galvoti apie degalų sąnaudas reikėdavo tik važiuojant per kalvotas vietoves Vokietijoje, tačiau daugiausiai laiko praleidome važiuodami įsijungę pastovaus greičio palaikymo sistemą, maždaug apie 100 km/val.

DELFI skaitytojai galėjo sekti kelionę ir bandyti įvardyti, kokios bus „Honda Civic“ vidutinės degalų sąnaudos kelionėje Vilnius-Ženeva. Konkurso nugalėtoją paskelbsime antradienį.

Nugalėtojo laukia vertingas prizas – savaitgalis su „Honda“ automobiliu ir sklidinu baku degalų bei vakarienė dviems. Prizo steigėjas – UAB „Nippon Auto“. Jeigu teisingai atsakiusių bus daugiau nei vienas, laimėtojas bus išaiškintas burtų keliu.

Duomenis pateikia „Altas“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (145)