Pavyzdžiui, draudimo bendrovė BTA per 10 metų išmokėjo 74,3 mln. eurų eismo įvykių užsienyje sukeltoms žaloms padengti. Per tą patį laikotarpį bendrovė užfiksavo 25 tūkst. įvykių užsienio šalyse. Atitinkamu metu eismo įvykių žaloms Lietuvoje atlyginti išmokėta 69,7 mln. eurų.
„Tokius didelius žalų skirtumus lemia kiekvienos šalies transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo ypatumai. Štai Lietuvoje eismo metu patirtai turtinei žalai atlyginti skiriama iki 1 mln. eurų, asmens žalai – 5 mln. eurų, iš kurių neturtinei – 5 tūkst. eurų. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija asmens žalos bei neturtinės žalos dydžiui nustatytų ribų neturi. Kaimyninėje Lenkijoje taip pat pokyčiai - įvykus keliems skaudiems įvykiams, žalų atlyginimo tvarka pasikeitė, sumos kardinaliai išaugo. Na, o Italijoje eismo įvykių administravimas gali trukti net 8-9 metus. Vadinasi, tiek laiko draudikas turi rezervuoti maksimalias galimas išmokos sumas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekviena šalis turi savo įstatymus, žalų reguliavimo tvarką bei įvykių administravimo praktikas. Tam, kad apsisaugoti nuo netikėtumų, kiekvienam vairuotojui prieš kertant Lietuvos sieną motorine transporto priemone derėtų ją apsidrausti, nepamiršti pasiimti tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo – žaliosios kortelės, pasidomėti vietos įstatymais, vairavimo specifika bei atsakingai pasiruošti. Nustebtumėte, kaip smarkiai iš pirmo žvilgsnio atrodanti eilinė avarija gali patuštinti kišenes“, – teigia „BTA Insurance Company“ SE Užsienio žalų reguliavimo departamento direktorius Artur Senčenko.
Pasak jo, labiausiai dėl vairuotojų aplaidumo nukenčia logistikos įmonės. Kartais darbdaviai norėdami sutaupyti neinvestuoja arba nepakankamai investuoja į vairuotojų apmokymus, paruošimą užsienio keliams, pritraukia nepatyrusius vairuotojus. Šie nepatyrę vairuotojai neretai mano, kad taisykles galima apeiti. Avantiūristiškai elgiantis, skaudžių pamokų gauna tiek patys vairuotojai, tiek - logistikos įmonės vadovas.
Neįprastos eismo taisyklės užsienyje – galimybė patirti eismo įvykį
Lietuviai dažniausiai užsienyje patiria avarijas dėl jiems neįprastų vairavimo sąlygų. Pavyzdžiui, D. Britanijoje 85 proc. tokių eismo įvykių tautiečiams atsitinka dėl eismo žiedinėse sankryžose ypatumų bei eilių keitimo. Mat, ten galioja dešinės rankos taisyklė, bet eismas vyksta priešinga kryptimi. Nepratę vairuotojai galvoja, kad galioja kairės rankos taisyklė bei praleidžia ne tuos automobilius. Pasitaiko ir kitų neįprastų sąlygų.
Įsimintinas įvykis, kuriame dėl vairuotojo nerūpestingumo susidarė didžiulė žala, užfiksuotas D. Britanijoje. Vilkiko vairuotojui važiuojant savo maršrutu, iškilo kliūtis – tiltas, kurio aukštis pagal nurodytus išmatavimus akivaizdžiai mažesnis nei vilkiko. Tačiau ryžtingam vairuotojui tai pasirodė ne kliūtis ir jis pamėgino po juo pravažiuoti. Deja, nepavyko, tad atbuline eiga teko grįžti atgal. Didelei transporto priemonei judriame mieste tai padaryti truko apie 40 min. Susidarė kamščiai. Tuo metu jį pastebėjo vietinis gyventojas, kuris pagal atitinkamą tvarką iškvietė ekspertą, šis įamžino įvykį fotoaparatu. Kadangi tai buvo geležinkelio tiltas, visas traukinių eismas buvo sustabdytas, ekspertas vertino, ar tiltas yra saugus, atvyko ir kitos tarnybos. Visos jos pateikė pretenzijas dėl patirtų nuostolių, traukinių įmonės dėl prastovos, ekspertai - darbo sąnaudas, kitos tarnybos - savo patirtas išlaidas. Toks vairuotojo neatsakingumas gali kainuoti virš 200 tūkst. svarų. Byla dar nebaigta nagrinėti.
Pasak departamento direktoriaus, dažnai nelaimės nutinka dėl vairuotojų aplaidumo, tingėjimo, skubėjimo. Ypač Skandinavijoje, kur keliai siauri, slidūs, neretai pavojingai vingiuoja kalnais, reikia ypatingų vairavimų įgūdžių. Važiuojant tokiais keliais, sningant ar kitomis pavojingomis oro sąlygomis rekomenduojama naudoti specialias grandines, o mūsų šalies vairuotojai bei atvykę iš kitų Rytų Europos šalių jų net nemoka užsidėti, ar tiesiog nespėja to padaryti greitai keičiantis oro sąlygoms siauruose keliuose. Pasitaiko ir taip, kad vairuotojai atvyksta net ne su žieminėmis padangomis. Šiose šalyse dėl tokio neatsargumo vairuotojai iš Rytų Europos bei Baltijos šalių yra užsitarnavę prastą vardą.
Svečioje šalyje neturtinė žala gali siekti milijonus eurų
D.Britanijoje, Airijoje, Italijoje, Skandinavijoje neturtinės žalos gali būti neįsivaizduojamai didelės. Šiose šalyse susidariusi praktika rodo, kad žalos gali siekti ne vieną milijoną eurų. Artur Senčenko teigimu, vairuotojams vertėtų žinoti, kad užsienyje yra daug Lietuvoje nenumatytų draudimo pozicijų, t.y. neturinčių analogų mūsų šalyje.
Pasak BTA užsienio žalų reguliavimo departamento direktoriaus, skaudus įvykis atsitiko prieš metus Didžiojoje Britanijoje, kai jaunas vilkiko vairuotojas, mėgindamas išvengti susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, manevravo ir kliudė kitas lengvąsias transporto priemones. Nukentėjusiųjų suskaičiuota apie dešimt, iš kurių labiausiai sužalota - maža mergaitė, kuri apako viena akimi, jai galimai pažeistos smegenys. Šiuo metu įvykio žala siekia apie 3,5 mln. svarų (4,78 mln. eurų).
Didžiausia suma skirta nukentėjusiai mergaitei – apie 3,41 mln. eurų. A. Senčenko teigimu, šio įvykio žala augo neregėtu greičiu. Mat, dėl mergaitės traumų buvo paskaičiuota, kad vienas iš tėvų galimai turės atsisakyti darbo, tam kad ją nuolat prižiūrėtų. Tikėtina, kad ji turės specialiųjų poreikių bei, kad jai pagalbos reikės visą gyvenimą, tad po tėvų mirties reikės samdyti prižiūrintį asmenį. Vienam iš tėvų atsisakius darbo bus prarastos pajamos, prisidės išlaidos prižiūrinčiam asmeniui, gydymo išlaidos, neturtinė kompensacija, teismo išlaidos ir kt. Išlaidos sudaro milijonus eurų.
Užsienio žalų reguliavimo departamento direktorius galėtų dar išvardinti ne vieną įvykį, kuris atsiėjo milijonus eurų. Daugiausia jų fiksuojama Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje bei Lenkijoje.
Skandinavijoje – gerokai brangesni automobiliai
Dar viena galima netikėtai didelių žalos kaštų priežastis – aukštos transporto priemonių kainos užsienyje. Štai Skandinavijoje automobiliai neretai kainuoja kartais net 50 proc. brangiau nei mūsų šalyje. Štai net senesnio nei 10 metų lengvojo „Volkswagen“ automobilio remontas Švedijoje atsiėjo 8 tūkst. eurų, kai, atrodo, Lietuvoje šios išlaidos būtų daug kartų mažesnės. Vis dėlto pagal įprastą tvarką reikalaujama tiesiog remontuoti avarijoje apgadintą transporto priemonę.
