Tai ypač aktualu komercinio automobilių parko naudotojams. Vietinių keleivinių ir krovininių vežimų transporte viena efektyviausių dyzelino alternatyvų laikomos suslėgtos gamtinės dujos (SGD), dar žinomos pagal anglišką santrumpą CNG („compressed natural gas“), leidžiančią lengviau atskirti jas nuo degalinėse įprastų suskystintų naftos dujų (SND arba LPG, „liquified petroleum gas“), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Transformacijos sprendimai
SGD varomo transporto atstovas šiemet debiutavo ir „Lietuvos komercinio automobilio 2020“ rinkimuose, kurių vertinimo komisija gavo progą mūsų šalies keliais visapusiškai išbandyti šį kurą naudojantį furgoną „Iveco Daily“. Į jį montuojamas 3 litrų darbinio tūrio suslėgtas dujas naudojantis variklis pasiekia 100 kW (136 AG) pajėgumą ir 350 Nm sukimo momentą, kuris ratams perduodamas per 8 laipsnių automatinę pavarų dėžę.
„Iveco“ skaičiavimais, SGD modelio išlaidos degalams, palyginti su dyzeliniu, jau dabar yra mažesnės, o pritaikius gamintojo atstovų suteikiamas lengvatas, skirtumas SGD naudai tampa apie 20 proc. „Daily“ modelio variklyje dujos visiškai sudega ir nepalieka suodžių, be to, toks motoras į aplinką išmeta 5 proc. mažiau anglies dioksido (CO2). Naudojant biometano dujas šias emisijas galima sumažinti net 95 proc. Be to, suslėgtas gamtines dujas naudojantis mikroautobuso variklis yra apie 4 decibelais tylesnis už dyzelinį.
Bendra šio modelio koncepcija itin ryškiai atspindi dabartinę rinkos transformacijos fazę. Be SGD varomo „Daily“, gamintojai taip pat siūlo elektrinę ir dyzelinę versijas.
Karolio Šimkaus, UAB „Altas komercinis transportas“ pardavimo vadovo ir „Lietuvos metų komercinio automobilio 2020“ rinkimų komisijos nario, teigimu, pasaulis intensyviai ieško perėjimo nuo vidaus degimo variklių prie elektrinių pavarų metodo, bet šis procesas – ilgalaikis. Tad šiuo metu didesnė paskata atkreipti dėmesį į dujomis varomą transportą gali kilti dėl besikeičiančio teisinio reguliavimo, atsirandančio iš bendro Europos valstybių sutarimo jau dabar švarinti transportą, mažinti išmetamų kenksmingų dujų kiekį.
„Esminė samprata, ko siekiama automobilių pasaulyje, neaplenkia ir komercinio transporto – pereiti nuo vidaus degimo variklių prie oro neteršiančio elektrinio transporto. Tačiau tos pačios valstybės supranta, kad visus rinkos dalyvius priversti akimirksniu atsisakyti dyzelinio transporto ir pereiti prie elektros nepavyks, tam tiesiog reikėtų didelių išlaidų. Todėl toks tarpinis sprendimas naudoti jau dabar siūlomus ekologiškesnius dujomis varomis automobilius gali būti bent jau nebloga panacėja, pamažu taikantis prie griežtėjančių reikalavimų“, – sako K. Šimkus.
Anot specialisto, pagrindiniai dujomis varomo lengvojo komercinio transporto privalumai – pigesnis ir mažiau taršus nei benzinas ar dyzelinas, tyliau veikiantys varikliai, tai ypač svarbu miestuose, kuriuose dirba dauguma šio transporto, o dujomis varomo „Iveco Daily“ krovumas beveik nesiskiria nuo dyzelinės versijos.
Trūkumas – dar silpnokai išvystyta infrastruktūra, kurios plėtra taip pat galėtų tapti rimta paskata verslui svarstyti transporto alternatyvas.
„Iš esmės panašios problemos kamuoja ir elektromobilių plėtros entuziastus. Todėl čia kirba ir klausimas valstybių vyriausybėms, reguliuojančioms šią sritį: kiek jos linkusios eiti subsidijų keliu, kad atsirastų daugiau suinteresuotumo šia alternatyva, infrastruktūros plėtra ir kiti reikalingi procesai“, – samprotavo K. Šimkus.
Sprendžia infrastruktūros klausimus
Jau dabar veikiančių sprendimų paieška susirūpinusios šalys nesnaudžia. Dujų užpildymo infrastruktūros klausimai pastaraisiais metais įgavo pagreitį tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Europoje pernai SGD stočių skaičius perkopė 3,7 tūkst., buvo užregistruota per 70 tūkst. lengvųjų ir 9 tūkst. lengvųjų komercinių automobilių. Gamtinių dujų transportui asociacija „NGVA Europe“ planuoja, kad per artimiausią dešimtmetį SGD stočių skaičius Senajame žemyne išaugs iki 10 tūkst.
Mūsų šalyje atviras visiems vartotojams SGD dujų stotis tik visai neseniai pradėjome skaičiuoti abiejų rankų pirštais, tačiau rinkoje atsiranda alternatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, didesniems parkams siūloma galimybė įrengti mobilias ar net stacionarias SGD pildymo stotis.
Krovinių vežėjus pereiti prie SGD varomo transporto skatinančio startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad šios dujos turi visas galimybes pakeisti dyzelinu varomus automobilius. Tai lemia ne tik griežtėjantis teisinis reguliavimas, tačiau ir praktiniai argumentai.
„Be abejo, pirmasis ir esminis daugelio pasirinkimo veiksnys bus kaina. SGD jau dabar gali kainuoti apie 20 proc. mažiau nei dyzelinas, o ateityje, kai visa apimtimi ims veikti Europos Sąjungos žaliojo kuro politika, šis santykis dar labiau keisis dujų naudai. Be to, tam tikrose šalyse SGD varomiems automobiliams netaikomas arba taikomas mažesnis kelių naudotojo mokestis. Taip pat užtikrinama pakankama rida po vieno užpildymo – 600 km ir daugiau“, – vardija M. Čižas.
Trys žaliosios alternatyvos
Europos Sąjunga siekia iki 2030 metų 30 proc. sumažinti CO2 emisijas, palyginti su 2019 m. antro pusmečio – 2020 m. pirmo pusmečio vidurkiais. Krovininiam transportui priskiriamas maždaug ketvirtis išmetamo bendrojo anglies dioksido kiekio, o 2022 m. turi įsigalioti nauji CO2 transporto taršos apmokestinimo reglamentai. Todėl tokie modeliai kaip SGD dujomis varomi „Iveco Daily“ mikroautobusas ar „Iveco S-Way“ vilkikas taps dar patrauklesni, nes dyzelinu varomi modeliai pabrangs dar labiau, o jų likutinė vertė mažės.
M. Čižas skaičiuoja, kad dabar egzistuoja trys žaliosios komercinio transporto sektoriaus alternatyvos, kurių bendra nuosavybės kaina (BNK, angl. „Total cost of ownership“ arba TCO) gali būti apskaičiuojama ir lyginama tarpusavyje: tai – elektromobiliai, vandenilį naudojantys automobiliai bei vidaus degimo varikliais, varomais dujomis, aprūpintas transportas, kuriame pamažu gamtinės dujos keičiamos biometanu ir jo mišiniais su žaliuoju vandeniliu.
„Elektromobilių ir vandeniliu varomų transporto priemonių įsigijimo kaina du tris kartus viršija dyzelinių analogų. Todėl, mūsų vertinimu, SGD varomos transporto priemonės yra realiausia dyzelinių alternatyva, nes tokie automobiliai yra tik nežymiai brangesni.
Skaičiuojant BNK, transporto priemonės įsigijimo kaina ir išlaidos degalams sudaro didžiąją visų sąnaudų dalį. SGD įsigijimo kaina yra ir bus maždaug penktadaliu mažesnė už dyzelino. Tai bus užtikrinama per subsidijų pritraukimą ir pritaikymą vietos rinkai, o ateityje – ir naudojant žaliuosius sertifikatus“, – pažymi M. Čižas.
