Nors ant dviračių sėdantys gyventojai dažniausiai yra įsitikinę, kad keliauti šia transporto priemone yra visai nepavojinga, tačiau dviratininkų sužalojimų statistika rodo ką kita. Į nelaimingus atsitikimus dviratininkai Lietuvoje patenka dar dažnai, o labiausiai minantys pedalus nukenčia po susidūrimų su automobiliais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Automobiliai ir dviratininkai
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet eismo įvykiuose nukentėjo 121 dviratininkas, 100 iš jų – būtent susidūrimuose su automobiliais.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, dviratininkai ir automobilių vairuotojai keliuose bei gatvėse galėtų išsitekti lengviau, jei tiek vieni, tiek kiti atsakingiau laikytųsi pagrindinių atsargaus vairavimo principų.

Draudimo ekspertas pateikia penkias pagrindines situacijas, kuriose dėl eismo dalyvių neatsargumo įvyksta neretai itin skaudžios nelaimės. Jų pasekmes dažnai gali sušvelninti dviratininko dėvimas šalmas, tačiau dviračių vairuotojai Lietuvoje šią apsaugos priemonę renkasi dar retai.

1. Smūgis į pravertas automobilio dureles

„Vienas iš dažniausių automobilių ir dviračių susidūrimo atvejų – kai dviratininkas nepastebi pravertų stovinčio automobilio durelių arba šios praveriamos staiga, nepaliekant dviratės transporto priemonės vairuotojui galimybės laiku sureaguoti. Priklausomai nuo dviračio važiavimo greičio, smūgis gali būti išties stiprus, o dviratininkas patirti rimtų traumų“, – sako R. Bieliauskas.

Tokias situacijas, anot draudikų atstovo, sukelia automobilių vairuotojų ar jų keleivių neatsargumas atidarant dureles arba dviratininkų išsiblaškymas. Pirmuoju atveju durelės praveriamos gerai neapsižvalgius, antruoju – važiuojama per dideliu greičiu, išsiblaškius, per arti pastatytų automobilių.

„Dviratininkai, jei įmanoma, turėtų važiuoti didesniu atstumu nuo sustatytų automobilių, nesiblaškyti, visuomet būti susikoncentravę ir pasirinkti saugų greitį. Savo ruožtu automobilių vairuotojai prieš atidarydami dureles turėtų nepamiršti žvilgtelėti į galinio vaizdo veidrodėlį bei atsigręžti ir pasižiūrėti pro galinį langą.

Priešingai nei automobiliai, dviratininkai paprastai važiuoja praktiškai neskleisdami garso, būdami smulkesni eismo dalyviai jie gali būti sunkiai pastebimi, išdygti visai šalia netikėtai“, – sako R. Bieliauskas.

2. Važiavimas dviračiu prieš eismą

Nemenką pavojų, anot draudimo eksperto, dviratininkai dar dažnai sau sukelia važiuodami prieš eismą – kairiąją kelio puse.

„Lietuvoje eismas vyksta dešiniąja kelio puse – tai galioja ir dviratininkams. Deja, ne visi dviračių vairuotojai to paiso ir rizikuoja važiuodami prieš eismą. Tuo metu iš šalutinio į pagrindinį kelią sukantys vairuotojai, kai nereikia kirsti priešingo eismo juostos, dažnai yra įpratę pasižiūrėti tik į tą pusę, iš kurios tikisi kliūčių. Dėl to priešinga kryptimi atvažiuojantis dviratininkas jiems gali būti visiškas netikėtumas. Pasekmės tokiu atveju dažnai būna labai liūdnos“, – pažymi R. Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, automobilių vairuotojai dėl visa ko sukdami iš šalutinio kelio visuomet turėtų žvilgtelėti į abi kelio puses ir įsitikinti, kad kliūčių nėra nei iš dešinės, nei iš kairės. Tuo metu dviratininkai turėtų laikytis kelių eismo taisyklių ir, kaip pridera, visuomet važiuoti dešiniąja kelio puse.

3. Kliūties lenkimas

Lenkimo manevrai, pasak R. Bieliausko, visuomet reikalauja didesnio atsargumo, o kai automobilis lenkia dviratininką, ypatingo atidumo reikėtų nestokoti abiem. Automobilių vairuotojams apvažiuojant dviratininkus rekomenduojama laikytis nuo jų ne mažesnio nei 1,5 m atstumo.

Tuo metu dviratininkui pastebėjus prieš save kliūtį nereikėtų beatodairiškai mestis į kairę, nes kartais net ir nedidelis atsitraukimas labiau į kelio vidurį netinkamu metu gali lemti avariją.

„Tipinė avarinė situacija kyla, kai automobilio vairuotojas lenkia keliu važiuojantį dviratininką ir iš karto suka į dešinę. Nespėjusiam į tokį manevrą sureaguoti dviratininkui kyla pavojus atsitrenkti į staiga prieš jį atsidūrusį automobilį.

Lenkdami dviratininkus ir atlikdami posūkius į dešinę automobilių vairuotojai turėtų įsitikinti, kad spės tokį manevrą laiku atlikti. Jei matoma, kad dviratininkas važiuoja pakankamai greitai, geriau leisti jam pravažiuoti ir tik tada atlikti posūkį. Dviratininkams tokiose situacijose gali būti pravartūs galinio vaizdo veidrodėliai, kurie leistų anksčiau pastebėti iš paskos važiuojančių automobilių manevrus“, – sako R. Bieliauskas.

Patys dviratininkai lenkdami kliūtį, draudikų atstovo teigimu, turėtų gerai apsižvalgyti ir įsitikinti, kad šalia jų nėra važiuojančių automobilių, prieš atlikdami manevrą apie jį kitiems eismo dalyviams signalizuoti ištiesta ranka.

4. Važiavimas per perėją

Viena iš itin dažnų dviratininkų daromų klaidų, draudimo bendrovės žalų administravimo skyriaus vadovo teigimu, yra važiavimas per perėją nenulipus nuo dviračio, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Staiga į važiuojamąją kelio dalį įvažiavusį dviratininką gali būti ypatingai sunku pastebėti degant žaliam šviesoforo signalui į kelią įsukančių automobilių vairuotojams.

„Per perėją dviratį visuomet reikia persivaryti nulipus nuo jo, nebent važiuojama specialiai dviračiams skirta kelio kirtimo vieta. Be to, dviratininkams visuomet bus į naudą, jei jie pasistengs būti kuo labiau pastebimi. Dėl to be privalomų atšvaitų patartina ant dviračio pritaisyti papildomas švieseles. Jos gali iš toliau atkreipti automobilių vairuotojų dėmesį. Prieš kertant kelią dviratininkams, kaip ir pėstiesiems, reikėtų įsitikinti, ar atvažiuojantys automobiliai juos praleidžia“, – primena R. Bieliauskas.

5. Sustojimas nematomoje zonoje

Kita nereta situacija, kurioje dviratininkams kyla pavojus susidaro tuomet, kai važiuodami bendrame eismo sraute sankryžose dviratininkai sustoja automobilio vairuotojui nematomoje zonoje. Šalia automobilio, dešinėje jo pusėje, sustojęs dviratininkas tampa nepastebimu automobilio vairuotojui, todėl šiam atliekant tam tikrus manevrus dviratininkas gali būti kliudomas ir patirti sužalojimus.

„Dviratininkai sankryžose, degant raudonam šviesoforo signalui visuomet turėtų sustoti tiesiai už automobilio arba lygiagrečiai su jo priekiu. Tokiu būdu išvengiama nematomos zonos ir galima jaustis saugiau. Tuo metu automobilių vairuotojai net ir nematydami kliūties per galinio vaizdo veidrodėlius prieš pradėdami manevruoti turėtų atsigręžti ir pasižiūrėti, ar nematomoje zonoje nėra pėsčiųjų ir dviratininkų“, – sako R. Bieliauskas.

Anot draudikų atstovo, išvardintos situacijos nuolat kartojasi Lietuvos keliuose, todėl apie būdus jų išvengti dviratininkams bus primenama ir rugpjūčio 21 d. vyksiančio didžiausio šalyje dviračių entuziastams skirto renginio „Velomaratonas“ metu. Taip pat iki pat rugpjūčio pabaigos visoje Lietuvoje vykdomi draugiški policijos reidai, orientuoti į dviratininkų saugumo skatinimą. Ši akcija inicijuota Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ir rengiama kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Helsinkyje prasideda Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas (105)

Pirmadienį Helsinkyje susitinka JAV ir Rusijos vadovai. Tai pirmasis dvišalis Donaldo Trumpo...

Venckienės byloje JAV – buvusio vyro laiškas: baimės ir nuogąstavimai dėl sūnaus (283)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teismas jau išnagrinėjo Neringos Venckienės bylą ir pateikė...

Po avarijos Leipalingyje mikroautobusas atsidūrė griovy, kitas vairuotojas stipriai sužalotas

Pirmadienį priešpiet netoli Druskininkų įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys automobiliai.

Meistrai išgyvena aukso amžių: prisikviesti neįmanoma, prašo nerealių sumų (753)

Sugedęs šaldytuvas, skalbimo mašina, nuolat tekantis vanduo iš klozeto bakelio – tikras galvos...

Ar Lietuvai pavojingas Trumpo susitikimas su Putinu? (236)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Helsinkyje susitinka su Rusijos vadovu...

Finalo atgarsiai: antrą kartą išsiskleidęs Putino skėtis ir daininga kroatų paskutinė vakarienė (7)

Vladimiro Putino skėtis tapo baigiamuoju pasaulio futbolo čempionato Rusijoje akcentu. Per...

Atsikratymas sena dujine virykle tapo tikru galvosūkiu: lengviau būtų buvę palikti prie konteinerio nurodė tokių atliekų surinkimo vietas (1)

Sena dujinė viryklė gali virsti galvos skausmu – neturintys galimybės pristatyti tokią...

Atlanta link altoriaus žengė su paslėpta ant batelių mylimojo žinute: vestuvių rytą pamačiusi dovaną susigraudino (15)

Šį savaitgalį amžiną meilę vienas kitam prisiekė buvusi atlikėja, o dabar renginių...

Kotletų reabilitacija: geras skonis slypi paprastose detalėse (17)

Po Dainų šventės maisto skandalo ir visų tų matytų marmalų man norisi kiek reabilituoti...

Ankštiniai produktai: pavojinga augalinių baltymų pusė (23)

Įvairūs ankštiniai produktai ( pupelės , žirniai, lęšiai, soja, avinžirniai ir žemės...