aA
Tikru pavasariu ir artėjančia vasara pakvipę orai vilioja sėsti prie dviračio vairo ir pasidžiaugti šios ekologiškos bei aktyviam gyvenimo būdui tinkančios transporto priemonės privalumais. Vis tik dažno dviratininko entuziazmą, vos išvažiavus į lauką, prislopina, daugeliui šių transporto priemonių mėgėjų nuo seno žinomos problemos – ne visur kokybiškai išvystyta dviračių takų infrastruktūra ir ne visuomet geranoriškas pėsčiųjų bei automobilių vairuotojų požiūris, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Karolina Pansevič

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė sako, kad, nors dviračių takų paskirtis yra sudaryti sąlygas dviratininkams važinėtis saugiai, tačiau minantys pedalus juose dar anaiptol negali taip jaustis.

„Kasmet sušilus orams registruojame nemažai įvykių dėl susižalojusių ir traumas patyrusių dviratininkų, taip pat ir nuo susidūrimų su dviratininkais nukentėjusių pėsčiųjų. Dalis šių įvykių nutinka būtent dviračių takuose.

Dažniausios to priežastys – dviračiams skirtose kelio dalyse netikėtai atsiradusios kliūtys. Dviračiams skirta juosta neretai būna įrengta šalia kitų transporto priemonių kelio ir dažniausia grėsme joje, be abejo, tampa automobiliai. Tuo metu miestų ir parkų dviračių takuose – per juos žingsniuojantys pėstieji“, – sako A. Puodžiūnienė.

Grėsmę kelia elektriniai paspirtukai ir bėgikai

Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, kad nors situacija gerėja, tačiau net ir dviračių takuose šalies dviratininkai negali jaustis visiškai saugūs.

V. Rimkus atkreipia dėmesį į tai, kad grėsme dviratininkams dviračių takuose pastaruoju metu vis dažniau tampa elektra varomi paspirtukai bei kitos panašios transporto priemonės. Paprastai jos gali važiuoti greičiau nei dviratininkai ir veikia labai tyliai, todėl minančiųjų pedalus kelyje gali pasipainioti labai netikėtai.

„Didžiausia bėda yra tai, kad kelių eismo taisyklėse iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, ar tokios transporto priemonės gali važiuoti dviračių takuose. Kita atšilus orams dažnai pasitaikanti problema – dviračių takais bėgiojantys bėgikai. Man asmeniškai bent keletą kartų sostinės Vingio parke teko patirti, ką reiškia mėginti išvengti dviračių take staiga išdygusių bėgikų. Be abejo, tokios situacijos yra pavojingos. Kita vertus, galima suprasti ir bėgiojančius žmones, nes tai daryti daugiau nelabai yra kur. Bet kokiu atveju bėgioti dviračių takais nėra saugu nei jiems, nei dviratininkams“, – sako V. Rimkus.

Nenori pastebėti dviračių tako

Tačiau ne visi pėstieji, anot V. Rimkaus, dviračių takuose atsiduria dėl alternatyvų trūkumo. Dalis paprasčiausiai stokoja pagarbos važiuojantiems dviračiais ir mano, kad šie neturi jokių teisių.

„Nors vis daugiau žmonių jau supranta, kad dviračių taku nederėtų eiti, tačiau dalis dar nekreipia į tai dėmesio. Keista, kai, pavyzdžiui, mamos su mažais vaikais vežimėliuose eina būtent dviračių taku, kur bet kurią akimirką dideliu greičiu gali atvažiuoti dviratininkas. Taip įvyksta labai rimtos nelaimės. Jų galima išvengti – juk niekas turbūt nesumąsto eiti gatvės viduriu, nes žino, kad tai pavojinga, o dviračių takų žmonės kartais net nepastebi ar nenori pastebėti“, – pažymi V. Rimkus.

Infrastruktūra dar nepakankama

Dviratininkų treneris atkreipia dėmesį, kad dviračių takų infrastruktūra Lietuvos miestuose taip pat ne visuomet suteikia galimybes saugiam dviratininkų ir pėsčiųjų eismui. Pėstieji neretai būna tiesiog priversti žengti į dviračių taką, nes jiems kelią pastoja koks nors stulpas ar reklaminis stendas.

„Tikrai negalima sakyti, kad teigiamų pokyčių visai nėra – miestų savivaldybės stengiasi tvarkyti dviračių takus, plėsti jų tinklą. Vis tik dažnai dviračių takai dar yra prastos būklės ar kertasi su pėsčiųjų zonomis, todėl dviratininkai turi saugotis vaikštinėjančių ar apvažiuoti take esančias duobes. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, pamėginęs iš kurio nors miegamojo sostinės rajono dviračiu atvažiuoti į centrą“, – sako V. Rimkus.

Automobiliai blokuoja dviratininkų juostas

Pavojų dviratininkams, V. Rimkaus teigimu, netrūksta ir važiuojant jiems skirtomis juostomis šalia automobilių kelio. Čia didžiausia problema – parkuojami automobiliai, kurie užstoja dviratininkams skirtą kelią.

„Turbūt ne vienas vilnietis yra pastebėjęs Gedimino prospekte su įjungtu avariniu signalu šalia šaligatvio stovinčius automobilius. Jie, nors ir trumpam, tačiau yra priparkuojami ant dviračiams skirtos juostos, todėl dviratininkai turi juos aplenkti per važiuojamąją kelio dalį. Taip ne tik trukdoma važiuoti, bet ir sukeliamos avarinės situacijos“, – sako V. Rimkus.

A. Puodžiūnienės teigimu, tiek dviračių take, tiek kelyje svarbiausia – pagarba.

„Patys supratingiausi eismo dalyviai dažniausiai būna tie, kurie eisme dalyvauja ir kaip dviratininkai, ir kaip pėstieji, ir kaip automobilių ar kitų transporto priemonių vairuotojai. Vis tik, kai kalbame apie į dviračių takus išbėgusius sportininkus ar ten įvažiuojančius automobilius – pasekmės būna itin skaudžios. Dažniausiai tokių įvykių metu apgadinami ne tik dviračiai, bet ir sužalojami žmonės, todėl pravartu turėti kompleksinį visų rūšių draudimą. Taip pat primenu, kad pagal civilinės atsakomybės draudimą, yra atlyginami kitų asmenų turtui ar sveikatai padaryti nuostoliai“, – sako A. Puodžiūnienė.

Šalmas – ne prievolė, o būtinybė

Draudimo bendrovės ERGO atstovė sako, kad dviratininkams svarbu stengtis patiems sumažinti nelaimių riziką. Tam, visų pirma, reikia važinėti tik su geros techninės būklės dviračiu, turinčiu nepriekaištingai veikiančius stabdžius ir kelių eismo taisyklėse nurodytus atšvaitus bei žibintus.

„Nors važiuoti užsisegus šalmą būtina tik dviračių vairuotojams iki 18 metų, tačiau labai rekomenduotina jį užsidėti visiems, važiuojantiems dviračiu. Šalmas yra viena patikimiausių dviratininkų, kurie šiaip jau yra vieni pažeidžiamiausių eismo dalyvių, apsaugos priemonė. Reikėtų nepamiršti, kad važiuojant keliu privalu dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba pedalus minti dviračio priekyje ir gale įsijungus žibintus. Atsargumas ir dėmesingumas turėtų būti kiekvieno eismo dalyvio palydovas – ne išimtis ir važiuojančiųjų dviračiu“, – sako A. Puodžiūnienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniaus gatvės sustingo – kurių atkarpų vengti, jei norite grįžti namo greičiau siūloma vengti pagrindinių arterijų (7)

Penktadienį ne vienas, išvažiavęs popiet Vilniaus į gatves, turėjo gerokai nustebti –...

Kas antro automobilio žibintai šviečia kreivai – paaiškino, kaip pasitikrinti patiems (55)

Lietuvos techninės apžiūros ( TA ) įmonės bei asociacija „ Transeksta “ lapkričio pabaigoje...

Eismo sąlygas dalyje rajonų sunkina plikledis

Penktadienio rytą pietryčių ir rytų Lietuvoje dėl snygio, vietomis pereinančio į šlapdribą,...

Kodėl klysta tie, kurie pamatę, kad ant kelio nėra sniego, paspaudžia akceleratorių (4)

Itin pavojingi žiemos reiškiniai – „juodas“ ledas, lijundra ir pūga – budrius išlikti...

Keliuose yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai

Trečiadienio rytą Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai.

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (129)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (6)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (47)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (47)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (214)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (34)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2514)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (24)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...