Tikru pavasariu ir artėjančia vasara pakvipę orai vilioja sėsti prie dviračio vairo ir pasidžiaugti šios ekologiškos bei aktyviam gyvenimo būdui tinkančios transporto priemonės privalumais. Vis tik dažno dviratininko entuziazmą, vos išvažiavus į lauką, prislopina, daugeliui šių transporto priemonių mėgėjų nuo seno žinomos problemos – ne visur kokybiškai išvystyta dviračių takų infrastruktūra ir ne visuomet geranoriškas pėsčiųjų bei automobilių vairuotojų požiūris, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Karolina Pansevič

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė sako, kad, nors dviračių takų paskirtis yra sudaryti sąlygas dviratininkams važinėtis saugiai, tačiau minantys pedalus juose dar anaiptol negali taip jaustis.

„Kasmet sušilus orams registruojame nemažai įvykių dėl susižalojusių ir traumas patyrusių dviratininkų, taip pat ir nuo susidūrimų su dviratininkais nukentėjusių pėsčiųjų. Dalis šių įvykių nutinka būtent dviračių takuose.

Dažniausios to priežastys – dviračiams skirtose kelio dalyse netikėtai atsiradusios kliūtys. Dviračiams skirta juosta neretai būna įrengta šalia kitų transporto priemonių kelio ir dažniausia grėsme joje, be abejo, tampa automobiliai. Tuo metu miestų ir parkų dviračių takuose – per juos žingsniuojantys pėstieji“, – sako A. Puodžiūnienė.

Grėsmę kelia elektriniai paspirtukai ir bėgikai

Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, kad nors situacija gerėja, tačiau net ir dviračių takuose šalies dviratininkai negali jaustis visiškai saugūs.

V. Rimkus atkreipia dėmesį į tai, kad grėsme dviratininkams dviračių takuose pastaruoju metu vis dažniau tampa elektra varomi paspirtukai bei kitos panašios transporto priemonės. Paprastai jos gali važiuoti greičiau nei dviratininkai ir veikia labai tyliai, todėl minančiųjų pedalus kelyje gali pasipainioti labai netikėtai.

„Didžiausia bėda yra tai, kad kelių eismo taisyklėse iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, ar tokios transporto priemonės gali važiuoti dviračių takuose. Kita atšilus orams dažnai pasitaikanti problema – dviračių takais bėgiojantys bėgikai. Man asmeniškai bent keletą kartų sostinės Vingio parke teko patirti, ką reiškia mėginti išvengti dviračių take staiga išdygusių bėgikų. Be abejo, tokios situacijos yra pavojingos. Kita vertus, galima suprasti ir bėgiojančius žmones, nes tai daryti daugiau nelabai yra kur. Bet kokiu atveju bėgioti dviračių takais nėra saugu nei jiems, nei dviratininkams“, – sako V. Rimkus.

Nenori pastebėti dviračių tako

Tačiau ne visi pėstieji, anot V. Rimkaus, dviračių takuose atsiduria dėl alternatyvų trūkumo. Dalis paprasčiausiai stokoja pagarbos važiuojantiems dviračiais ir mano, kad šie neturi jokių teisių.

„Nors vis daugiau žmonių jau supranta, kad dviračių taku nederėtų eiti, tačiau dalis dar nekreipia į tai dėmesio. Keista, kai, pavyzdžiui, mamos su mažais vaikais vežimėliuose eina būtent dviračių taku, kur bet kurią akimirką dideliu greičiu gali atvažiuoti dviratininkas. Taip įvyksta labai rimtos nelaimės. Jų galima išvengti – juk niekas turbūt nesumąsto eiti gatvės viduriu, nes žino, kad tai pavojinga, o dviračių takų žmonės kartais net nepastebi ar nenori pastebėti“, – pažymi V. Rimkus.

Infrastruktūra dar nepakankama

Dviratininkų treneris atkreipia dėmesį, kad dviračių takų infrastruktūra Lietuvos miestuose taip pat ne visuomet suteikia galimybes saugiam dviratininkų ir pėsčiųjų eismui. Pėstieji neretai būna tiesiog priversti žengti į dviračių taką, nes jiems kelią pastoja koks nors stulpas ar reklaminis stendas.

„Tikrai negalima sakyti, kad teigiamų pokyčių visai nėra – miestų savivaldybės stengiasi tvarkyti dviračių takus, plėsti jų tinklą. Vis tik dažnai dviračių takai dar yra prastos būklės ar kertasi su pėsčiųjų zonomis, todėl dviratininkai turi saugotis vaikštinėjančių ar apvažiuoti take esančias duobes. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, pamėginęs iš kurio nors miegamojo sostinės rajono dviračiu atvažiuoti į centrą“, – sako V. Rimkus.

Automobiliai blokuoja dviratininkų juostas

Pavojų dviratininkams, V. Rimkaus teigimu, netrūksta ir važiuojant jiems skirtomis juostomis šalia automobilių kelio. Čia didžiausia problema – parkuojami automobiliai, kurie užstoja dviratininkams skirtą kelią.

„Turbūt ne vienas vilnietis yra pastebėjęs Gedimino prospekte su įjungtu avariniu signalu šalia šaligatvio stovinčius automobilius. Jie, nors ir trumpam, tačiau yra priparkuojami ant dviračiams skirtos juostos, todėl dviratininkai turi juos aplenkti per važiuojamąją kelio dalį. Taip ne tik trukdoma važiuoti, bet ir sukeliamos avarinės situacijos“, – sako V. Rimkus.

A. Puodžiūnienės teigimu, tiek dviračių take, tiek kelyje svarbiausia – pagarba.

„Patys supratingiausi eismo dalyviai dažniausiai būna tie, kurie eisme dalyvauja ir kaip dviratininkai, ir kaip pėstieji, ir kaip automobilių ar kitų transporto priemonių vairuotojai. Vis tik, kai kalbame apie į dviračių takus išbėgusius sportininkus ar ten įvažiuojančius automobilius – pasekmės būna itin skaudžios. Dažniausiai tokių įvykių metu apgadinami ne tik dviračiai, bet ir sužalojami žmonės, todėl pravartu turėti kompleksinį visų rūšių draudimą. Taip pat primenu, kad pagal civilinės atsakomybės draudimą, yra atlyginami kitų asmenų turtui ar sveikatai padaryti nuostoliai“, – sako A. Puodžiūnienė.

Šalmas – ne prievolė, o būtinybė

Draudimo bendrovės ERGO atstovė sako, kad dviratininkams svarbu stengtis patiems sumažinti nelaimių riziką. Tam, visų pirma, reikia važinėti tik su geros techninės būklės dviračiu, turinčiu nepriekaištingai veikiančius stabdžius ir kelių eismo taisyklėse nurodytus atšvaitus bei žibintus.

„Nors važiuoti užsisegus šalmą būtina tik dviračių vairuotojams iki 18 metų, tačiau labai rekomenduotina jį užsidėti visiems, važiuojantiems dviračiu. Šalmas yra viena patikimiausių dviratininkų, kurie šiaip jau yra vieni pažeidžiamiausių eismo dalyvių, apsaugos priemonė. Reikėtų nepamiršti, kad važiuojant keliu privalu dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba pedalus minti dviračio priekyje ir gale įsijungus žibintus. Atsargumas ir dėmesingumas turėtų būti kiekvieno eismo dalyvio palydovas – ne išimtis ir važiuojančiųjų dviračiu“, – sako A. Puodžiūnienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarė, ko geriau nedaryti, jei per liūtį automobilis įstrigo baloje (34)

Dažnas atvejis per smarkias liūtis – kirsti gilių balų nesiryžtančių vairuotojų tuntai ir...

Automobilio variklio alyva: ko nesupranta ir kur klysta vairuotojai (20)

Tikriausiai visi automobilių savininkai ir vairuotojai žino, kad be alyvos variklis neveiks. Tačiau...

„Regitra“ paaiškino, kas lemia, kad vieni motociklininkai kelyje geriau matomi už kitus (3)

Didžioji dalis eismo įvykių, kuriuose vienas iš dalyvių yra motociklininkas , įvyksta dėl to,...

Penki atvejai, kai autobusu važiuoti yra protingiau nei sėsti į automobilį (1)

Artėjant rugsėjui į sostinę plūsta dešimtys tūkstančių studentų, atvykstančių čia...

Ugniagesiai perspėja: „Pastatėte automobilį ten, kur draudžiama? Kompensacijos dėl apgadinimų nelaukite“ (5)

Pilni automobilių daugiabučių kiemai dažnai tampa galvos skausmu ugniagesiams. Atvykę į tokius...

Top naujienos

Amžius – svarbus rodiklis imant būsto paskolą (7)

Jei esate vyresnio amžiaus ir norite pasiimti paskolą, bankai jos gali ir nesuteikti.

Iš kuklios sumos išgyvenantis daugiavaikis tėtis prisipažino: ne finansiniai sunkumai yra didžiausias iššūkis (6)

800-1100 eurų – iš tokių mėnesinių pajamų Mažeikiuose gyvena Juozo daugiavaikė šeima ....

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (289)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Įrengė 22 kv. metrų butą Vilniaus senamiestyje: čia tikrai galima gyventi ir dviese (93)

Mažas butas, jeigu yra tinkamai įrengtas, gali būti puiki erdvė gyventi jaunam žmogui arba net...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (1368)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (105)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Mamą nustebino sūnaus poelgis: matyt, kažką darau kitaip nei visos (37)

Visos mamos skirtingos, bet turi vieną bendrą tikslą – padaryti viską, kad jų vaikas būtų...

Horizonte – dar viena futbolo šventė: į Marijampolę kitame etape atkeliautų „Celtic“ (4)

Jei Marijampolės „Sūduvai“ pavyks išlaikyti svečiuose įgytą persvarą prieš Jūrmalos...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (192)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kinai sukūrė nedegančią ir labai stiprią medieną (18)

Daugybė pasaulio medžių kasdien yra nukertama dėl žaliavos poreikio. Mes turime ir kitų,...