aA
CARGO.LT padalinys Ukrainoje sulaukė vietinių vežėjų klausimų dėl galimybės naudotis sunkvežimiais, kuriuose, be dyzelinių degalų tiekimo sistemos, įrengta suskystintų dujų tiekimo sistema. Tokia įranga sulaukia populiarumo Ukrainoje ir Lenkijoje, tačiau yra visiškai nenaudojama Lietuvoje. Kodėl?
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Gamintojo archyvas

Ukrainiečiai vežėjai savo sunkvežimiuose sėkmingai įrengia papildomą suskystintų naftos dujų (SND) tiekimo sistemą ir tokiais sunkvežimiais sėkmingai važinėja į tolimuosius reisus. Ir jiems rūpi sužinoti, ar Lietuvoje nėra kokių apribojimų, į šalį sunkvežimyje įsivežant ne tiktai dyzeliną, bet ir suskystintas dujas?

Klausimai apie suskystintų dujų įrangą dyzeliniuose varikliuose visiems mūsų paklaustiems specialistams sukėlė nepatiklų susidomėjimą. Mes ir patys neatsispyrėme pagundai daugiau pasidomėti apie tokias sistemas ir jų panaudojimo galimybes.

Nenaujas išradimas

Visų pirma – ši įranga nėra nei naujas, nei originalus išradimas. Galima rasti informaciją, kad, optimizuodamas savo sukurto variklio veikimą, SND su dyzelinu maišė dar pats Rudolfas Dyzelis. Istoriškai tai galėjo būti įmanoma.

Lygiai taip, kaip dujų sistema įrengiama benzininiuose varikliuose, taip pat ji gali būti įrengiama ir dyzeliniuose. Yra šiokių tokių konstrukcinių skirtumų, bet jie – ne esminiai.

Esmė tame, kad į variklio degimo kamerą įpurškiamas dyzelino ir 20-35 proc. SND mišinys. Skelbiama, kad dujos dėl geresnės degimo dinamikos ir aukštesnės degimo temperatūros pagerina dyzelino sudegimą, o tai gerokai sumažina CO2 ir suodžių koncentraciją išmetamosiose dujose. Pastaroji savybė gerokai palengvina išmetamųjų dujų filtravimo sistemų darbą ir padidina ilgaamžiškumą. Be to, kilogramas SND degdamas išskiria 200 gramų mažiau CO2, nei degdamas išskiria kilogramas dyzelino.

Kitas poveikis – dujos pastebimai padidina dyzelinio variklio galią ir sukimo momentą. Todėl tai leidžia važiuoti, mažiau spaudžiant akceleratoriaus pedalą ir tuo būdu dar prisidedant prie degalų taupymo.

Kaimynų džiaugsmas

Dyzelino-SND įrangą siūlo montuoti ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos verslininkai. Tik ukrainiečiams sekasi žymiai geriau. Įmonės „Dažd-Gaz“ dujų ir dyzelio sistemų specialistas Dmitrijus Voitovičius pasakoja, kad jie Lenkijoje ir Italijoje gaminamas sistemas montuoja į šimtus sunkvežimių.

Nemaža dalis jų važinėja ir tarptautiniais reisais, taip pat – ir Europos Sąjungoje. „Vien Baltstogėje dirba per šimtą sunkvežimių su mūsų įmonėje įrengtomis dujų-dyzelino sistemomis“, – tvirtina jis.

Ukrainiečiai tvirtina, kad įrengta dujų įranga dyzelinio variklio taršą sumažina iki aukštesnio lygio „Euro“ standarto ir, atsižvelgiant į aukščiau išvardytas dujų ir dyzelino mišinio degimo ypatybes, tai neatrodo nerealu.

Viskas, ką pasakoja D. Voitovičius ir kas aprašyta jo įmonės tinklalapyje, skamba kaip pasaka. Ukrainiečiai vienam sunkvežimiui dujų įrangą sumontuoja už maždaug 1000-1500 eurų, o jos nurodomi privalumai yra tokie, kuriems tikrai sunku atsispirti: naudojant pigesnes dujas, iki 38 proc. sumažinamos dyzelino sąnaudos (o taip pat – ir išlaidos), žymiai (apie 20 proc.) padidėja variklio galia ir sumažėja tarša.

Dėl švariau sudegančių degalų mažiau teršiasi ir pats variklis, suteikdamas galimybę 1,5 karto padidinti aptarnavimo intervalus. Teigiama, kad sumažėja eilės variklio detalių dilimas, nors mes turėtume pastebėti, kad aukštesnė degimo temperatūra gali turėti poveikį turbinos ilgaamžiškumui, o padidėjusi galia papildomai apkrauna visą jėgos perdavimo grandinę, pradedant stūmokliais ir baigiant padangomis.

Skelbiama, kad 10-15 dB sumažėja variklio skleidžiamas triukšmas. Bet svarbiausias faktorius – ekonomija. „Dažd-Gaz“ tinklalapyje pateikiami skaičiavimai, nurodantys, kad per metus 100 tūkst. kilometrų nuvažiuojančiame sunkvežimyje papildoma dujų įranga leis sutaupyti beveik 4 tūkstančius eurų!

Sakykite, kas nenorėtų pasinaudoti tokiomis gėrybėmis?

Tada kodėl jomis čia niekas nesinaudoja? Kodėl Lietuvoje dujomis ir dyzelinu varomi sunkvežimiai yra tik iš pasakojimų žinoma keistenybė? Kodėl jais naudojasi Ukrainos ir netgi tokios ES šalies, kaip Lenkija, vežėjai o mums tai netinka?

Paprasti ir negailestingi atsakymai

Ir tai yra ne dėl kainos, nors Lietuvoje tokios įrangos montavimas sunkvežimyje kainuotų 3-3,6 tūkst. eurų. Kad ir kaip keista – pinigai nėra ta priežastis.

Pirmasis atsakymas – garantija. Tiksliau – jeigu į sunkvežimį, kuriam galioja gamintojo garantija, bus sumontuota dujų įranga, garantija nebegalios. O kadangi mes jos prarasti nenorime, todėl tokiai konversijai tinka nebent senesnės transporto priemonės.

Antrasis atsakymas – taršos normų atitiktis. Mūsų kalbintos įmonės „Egas“ „Bosch“ serviso vadybininkas Domas Šerstobojevas sakė, kad Lietuvoje būtent šis reikalavimas yra didžiausia kliūtis, komerciniame transporte įrengiant papildomą dujų tiekimo sistemą.

„Jeigu po dujų sistemos įrengimo būtų paliekama bent jau iki tol gamintojo patvirtinta „Euro“ taršos norma, būtų galima dirbti, bet Lietuvoje panaikinama ir ji“ – sako D. Šerstobojevas, pridurdamas, kad jo žiniomis, Lenkijoje ir Latvijoje sąlygos dujų įrangai montuoti yra kur kas draugiškesnės.

Taigi – kai komercinis automobilis nebeturi jokios patvirtintos taršos atitikties, jo panaudojimas tampa labai ribotas.

Neįveikiama kliūtis?

Kodėl po dujų sistemos įrengimo Lietuvoje visiškai anuliuojama „Euro“ taršos norma? Kodėl negalima palikti bent gamintojo patvirtintos atitikties? Kodėl tokia praktika, kalbintų ekspertų teigimu, netaikoma nei Lenkijoje, nei Latvijoje?

Apie tai paklausę Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) sulaukėme tokio atsakymo: „galime suabejoti teiginiais kad įrengus SND įrangą gerokai sumažinama reali variklio tarša, ar netgi galimai pasiekiamas iki aukštesnis taršos standartas. Tai patvirtinti ar paneigti gali tik gamintojas arba akredituota laboratorija atlikdama bandymus.

Jei buvo atliktas perdirbimas nenumatytas gamintojo patvirtintame tipe, teigti kad tarša sumažėja negalima, todėl visiškai panaikinamas gamintojo nustatytas taršos standarto atitikimas. Prieš atliekant tokį perdirbimą reikėtų kreiptis į gamintoją ar jo atstovą, kuris patvirtintų tokio perdirbimo galimybę.“

Ir tai reiškia padėtį be išeities, nes mūsų paklausti sunkvežimių gamintojų atstovai atsakė, kad nebus jokių patvirtinimų degalams, kurie nebuvo numatyti paties gamintojo.

Kalbant apie akredituotas laboratorijas, taip pat nėra ko džiaugtis: techninę ekspertizę atliekančios UAB „Autoekspertas“ vadovas Nerijus Kudarauskas sakė jau susidūręs su šia problema ir bandęs VKTI įtikinti bent jau palikti gamintojo patvirtintą taršos standartą, tačiau pastangos buvo bevaisės. Pasak jo, artimiausia akredituota laboratorija galėtų būti nebent Lenkijoje, o planas joje patvirtinti faktinį transporto priemonės taršos lygį būtų ne tik sudėtingas ar reikalaujantis daug laiko, bet ir brangus.

Techninė apžiūra – be diskriminacijos

Kitas svarbus klausimas – Valstybinė techninė apžiūra. Techninių apžiūrų centrų asociacijos „Transeksta“ pateikiamoje informacijoje matome, kad techninės apžiūros atžvilgiu dyzelino-dujų sistemoms netaikoma jokia diskriminacija.

Tokios sistemos traktuojamos taip pat, kaip ir labai populiarios benzino-dujų sistemos: jos tiesiog turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus VKTI viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227, o jeigu įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., tokia įranga ir jos veikimas turi atitikti bent jau Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374, reikalavimus. Tokią atitiktį patvirtina dujas montuojančių įmonių išduodamos pažymos.

Paguodai – abejoti verčianti aritmetika

Dujų įrangą montuojančios įmonės trimituoja apie nepaprastą jų poveikį. Tai neatrodo nepagrįstai, bet šiuo atveju kalbame apie suinteresuotos pusės teikiamą informaciją. „CargoNews“ pavyko susirasti įmonę, kuri prieš kelerius metus savo sunkvežimiuose bandė dyzelio-SND sistemas. Tai – stambi transporto kompanija, šiuo atveju pageidavusi neatskleisti savo tapatybės.

Pasak jos transporto vadovo, tąkart bandymai buvo pripažinti nepasitvirtinusiais dėl netenkinusio ekonominio efekto. „Jeigu įranga leido 100 km kelio sutaupyti kelis litrus dyzelino, tai tą ekonomiją atsverdavo sudeginamų dujų kiekis. Be to, pati įranga nebuvo pigi“, – tvirtino vežėjo atstovas.

Jis prisiminė, kad kur kas sėkmingesni bandymai buvo su... gyvuliniais riebalais! Tuo metu, kai naftos kainos skraidė padebesiuose, ši įmonė Vokietijoje važinėjančiuose sunkvežimiuose įrengė sistemą, kuri dyzeliną papildydavo gyvuliniais riebalais.

Maždaug grietinės konsistencijos degalai buvo pilami į specialų baką (pasak vežėjo, Vokietijoje esama pakankamai tokius degalus parduodančių prekybos taškų), ten jie buvo tirpinami šildant ir tiekiami į variklį kartu su dyzelinu.

„Tokia sistema buvo tikrai naudinga tol, kol nafta buvo brangi. Nes dabar riebalų kaina prilygsta dyzelinui ir jų naudoti nėra jokios prasmės“, – pasakojo vežėjas. Pasak jo, tuomet Vokietijoje naudoti sunkvežimiai su šioje šalyje įrengtomis riebalų tiekimo sistemomis be problemų įveikdavo vokišką techninių apžiūrų patikrą ir vėliau buvo parduoti.

Kita dujų rūšis

Kalbant apie alternatyvius degalus, galima prisiminti ir suslėgtas gamtines dujas (SGD). Skirtingai nuo SND (kurios yra propanas, butanas arba etanas), tai yra suslėgtas metanas. Ir jo deginimui reikalingi varikliai su degimo žvakėmis, konstrukciniu požiūriu identiški benzininiams varikliams.

SGD puikiai tinka miesto komerciniam transportui, bet dėl ribotų degalų atsargų yra prastas pasirinkimas tolimiesiems reisams.

Pavyzdžiui, rinkoje siūlomas SGD varomas „Iveco Stralis“ sunkvežimis. Pasak šio gamintojo atstovų, jis yra maždaug 30 proc. brangesnis už dyzelinę versiją, o jo dujų balionuose sukauptų dujų pakanka maždaug 600 kilometrų atstumui. Patys suprantate, kad tai vargiai leidžia tikėtis patrauklaus ekonominio efekto ar naudojimosi patogumo, nors Ispanijos transporto bendrovė „Fercam Transportes“ neseniai deklaravo, kad CNG įranga vienam sunkvežimiui per metus leidžia sutaupyti 8-9 tūkstančius eurų!

Taigi tiek medžiagos apmąstymams. O kaip su tais vežėjais, kurių valstybėse dujų sistemos įrengimas nereiškia „Euro“ taršos atitikties praradimo?

Svečiai gali jaustis ramiai

Paskaičius Muitinės departamento teikiamą informaciją ir gavus VKTI atsakymus galima tvirtinti, kad jie gali be baimės važiuoti į Lietuvą. Papildomai įrengti stacionarūs dujų balionai (kurių talpa, pasak D. Voitovičiaus, gali siekti apie 250 litrų) neturėtų būti traktuojami kaip pavojingas krovinys ar apmokestinami.

VKTI inspektoriai iš jų gali pareikalauti nebent gamintojo nustatytą taršos normą patvirtinančio atitikties sertifikato, tačiau nekreips dėmesio į sumontuotą dujų įrangą, leisdami tęsti kelionę.

www.cargonews.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Keliaujantiems į Nidą automobiliu teks koreguoti planus: savivaldybė planuoja nebeįsileisti poilsiautojų automobilių (2)

Nida – vieta, kuri pritraukia daug poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, tačiau ir kitų valstybių....

Įvertino gyventojų pasirinkimus: pandemija vis dar skatina dažniau keliauti automobiliu

Besitęsiant pandemijai toliau sparčiai populiarėja kelionės asmeniniais automobiliais, kurie...

Kelio darbai valstybinės reikšmės keliuose: perspėja vairuotojus, kokius ruožus geriau aplenkti

Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad šiais metais numatyti net kelių valstybinės...

Draudikai įvardijo, kur Vilniuje po lietaus važiuoti automobiliu pavojingiausia

Vilniečiai tikriausiai dar puikiai prisimena po kiekvieno smagesnio lietaus atsirasdavusį Narbuto...

Naujovė Vilniaus viešajame transporte: vietoj baudos – kontrolės bilietas

Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė komitetuose apsvarstytam klausimui dėl galimybės vietoj...

Top naujienos

Aliejus, be kurio pasaulis neišsiverstų: naudojame kasdien, tačiau apie šokiruojančius padarinius gamtai nežinome

Jei atidžiai perskaitytume kasdien valgomų maisto gaminių ar naudojamų higienos priemonių...

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Šaltinių Rusijos valdančiajame elite turintis ekspertas: jau netrukus Rusijoje prasidės represijų banga (3)

Rusijos valdžia spręs, kam leisti išvykti į užsienį, o kam – ne, autokrato Vladimiro Putino...

Sausakimša Šventoji stebina net rekordinės infliacijos laikais: už tokią kainą miegoti kone kopose atrodo nerealu Apžvelgtos ir maisto bei pramogų kainos

Lietuviškas pajūris galėtų būti tituluojamas stereotipų lobynu: Nida – turtingiesiems, Palanga...

Delfi PliusKristina Pocytė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Po išskirtinės kibernetinės atakos prieš Lietuvą – įspėjimas: įžvelgia dar vieną pavojingą momentą

Lietuvoje tiek valdiškos institucijos, tiek privačios įmonės sulaukė išskirtinės kibernetinės...

Karas Ukrainoje. Rusų pajėgos įsitvirtina Lysyčanske, dėl paleistų raketų į Belgorodą Rusija kaltina Kijyvą

Per sprogimus Rusijos Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina, regiono gubernatoriaus duomenimis,...

Delfi PliusLeidykla „Kitos knygos“

Žmonės įveikė marą, nuskrido į Mėnulį, bet negali nustoti riję: atsakymas užkoduotas mūsų genuose

Amerikietė Donna Simpson išgarsėjo 2008 m. žurnalistams papasakojusi, kad svajoja tapti storiausia...

Milijardierius iškėlė vestuves už 10 mln. eurų prie Komo ežero su Lady Gaga ir kitomis įžymybėmis: sulaukė vietinių pasipiktinimo

Italijoje telkšančio Komo ežero pakrantėje žiedus sumainė milijardierius Alanas Howardas ir...

NATO viršūnių susitikime Madride – Diana Nausėdienė, Brigitte Macron, karalienė Letizia ir kitos pirmosios ponios

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė , vykstant NATO viršūnių susitikimui Madride, kartu su...

Verslas PliusRaminta Rakauskė

„Jozitos“ vadovas apie išaugusias degalų kainas: litras turėtų kainuoti po 3 eurus (8)

Mažmeninės prekybos degalais bendrovės „ Jozita “ vadovas Jonas Jokubauskis sako, kad nors...