aA
Privalomojo transporto priemonių draudimo kainos vis kopia į neregėtas aukštumas ir tam galo nematyti. Kaip tai stabdyti? Vienas iš pasiūlymų – į automobilius montuoti specialią duomenis kaupiančią techniką, vadinamąją juodąją dėžę. Pasiūlymo esmė paprasta – tokias dėžės sutinkantys susimontuoti vairuotojai už draudimą mokėtų mažiau.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Kai kuriose užsienio šalyse panaši sistema jau veikia, o kai kur šis projektas atmestas. Tuo tarpu Lietuvoje diskusijos tik prasideda.

Pradedantieji jauni vairuotojai laikomi rizikingiausia vairuotojų dalimi, todėl draudimas jiems kainuoja daugiausiai.

Siūlomas variantas dar tik teorinis, tačiau esmė tokia: pradedančiųjų vairuotojų automobiliuose būtu montuojami savirašiai įrenginiai – juodosios dėžės. Po tam tikro laikotarpio būtų analizuojami dėžių sukaupti duomenys ir daromos išvados.

Jos gali būti dvi – vairuotojas yra pakankamai subrendęs, kad nemokėtų už draudimą daugiau nei kiti eismo dalyviai. Antra išvada – vairuotojas dar neturi tinkamų įgūdžių ir siunčiamas taisyti klaidas atgal į vairavimo mokyklą.

Britai ir belgai sutiko, vokiečiai – atmetė

Panaši sistema veikia keliose užsienio šalyse. Tiesa, juodosios dėžės veikia ne privačiuose, o įmonių automobiliuose.

„Mes ne iš piršto tai išlaužėme. Turime Didžiosios Britanijos ir Belgijos pavyzdžius. Jie įgyvendino šį projektą ir jis jau veikia. Pirmiausiai tokias naujoves būtų galima pritaikyti didžiausiose bendrovėse. Tai leidžia sumažinti išlaidas transportui – tiek remonto kaštus, tiek draudimo kaštus, tiek ir transporto priemonės prastovos kaštus, kuomet įvyksta kad ir nedidelis eismo įvykis.

Jie labai kruopščiai paskaičiavo, kad mokymai ir juodosios dėžės pasiteisino. Nepasiteisina tada, kai žmogus tiesiog nueina ir tik išklauso kursus, bet nežinoma, ar jis kažko išmoko ar ne. Būtent todėl ir atsirado juodoji dėžė ir jos duomenų analizė. Vairuotojas stebimas tol, kol tampa drausmingu“, – sako Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovas Šarūnas Jankauskas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vyras mano, kad panašią praktiką būtų įmanoma pritaikyti ir Lietuvoje.

„Manau, tai būtų įmanoma, jei Lietuvoje drastiškai pabrangtų draudimas. Taip pat ir draudimo kompanijos turėtų parodyti iniciatyvą ir sutikti pigiau drausti vairuotojus, kurie turi įgūdžius patvirtinantį sertifikatą. Taip vairuotojas ne tik įrodytų, kad išlaikė egzaminus, bet kad jo įpročiai yra tinkami. Manau, kad tai pasiteisintų“, – įsitikinęs Š. Jankauskas.

Įdomu, kad dėl asmens duomenų apsaugos juodųjų dėžių idėjai nepritarė Vokietija.

„Didžioji dauguma Vokietijoje pasakė, kad nenori tokio dalyko ir projekto buvo atsisakyta. Tačiau Vokietijoje buvo siūlymas statyti dėžes visam laikui, o mūsų atveju dėžė būtų montuojama tik po mokymų 80 valandų laikotarpiui. Tuomet duomenys analizuojami rankiniu būdu ir specialia programa. Tuomet mokinys grįžta į mokymo salę iš naujo mokytis tam tikrus dalykus, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, o jei viskas tvarkoje, jam išduodamas sertifikatas, dėžė paimama atgal ir žmogus išleidžiamas į kelią“, – pasakoja Š. Jankauskas.

Specialistas mano, kad Lietuvoje juodųjų dėžių sistema galėtų veikti savanorišku principu. O savanorystę galima paskatinti ne kuo kitu, o pinigais.

„Pirmas dalykas – draudimas turėtų kainuoti pigiau. Antras dalykas, sistemą susimontuoti sutinkantys profesionalai turėtų uždirbti daugiau“, – sako Š. Jankauskas.

Naujokai – ne patys blogiausi vairuotojai

Draudikai pritaria, kad iš tiesų jauni vairuotojai sukelia nemažą dalį eismo įvykių. Tačiau „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas teigia, kad vos teises gavę vairuotojai nėra patys blogiausi. Nelaimės prasideda kiek apšilus kojas ir kelyje pasijutis drąsiau.

Draudimo kainų spaudžiami siūlo naujovę lietuvių automobiliuose
© DELFI / Domantas Pipas

„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, labiau pavojingi jauniems vairuotojams yra ne pirmieji, o antrieji vairavimo metai, nes būtent antraisiais vairavimo metais sukeliamos avarijos skaudesnės ir nuostoliai daug didesni. Tikėtina, kad taip yra dėl to, jog antraisiais vairavimo metais jaunuoliai įsidrąsina, praranda baimės vairuoti jausmą ir, nors vairavimo patirties dar nebūna sukaupę, pradeda perdėm pasitikėti savo galimybėmis suvaldyti automobilį. Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5. Avaringumui pastebimai sumažėti prireikia bent septynerių metų“, – skaičiuoja ekspertas.

A. Gimbickas neskubėjo smerkti naujosios sistemos. Tiesa, draudikai norėtų ilgesnio laikotarpio, kurio metu būtų stebimas naujai iškeptas vairuotojas.

„Mūsų nuomone, vairuotojo įgūdžių ir vairavimo stiliaus fiksavimas specialios į automobilį montuojamos įrangos pagalba būtų naudingas, jei draudikas turėtų galimybę periodiškai patikrinti vairavimo saugumą, todėl turėtų būti įmontuotas nuolat, o ne laikinam laikotarpiui. Tačiau su tokios praktikos įgyvendinimu realybėje dar reikėtų nemažai padirbėti atrandant teisingas metodikas duomenų analizei ir rizikos vertinimui.

Kol kas vienas iš esminių faktorių, kodėl iki šiol tai netaikoma praktikoje yra sąlyginai didelė „juodųjų dėžių“ savikaina, palyginti su vidutine privalomojo draudimo įmoka. Bet šios technologijos labai sparčiai žengia į priekį, tad čia tik laiko klausimas, kada prasidės „Telematics era““, – įsitikinęs „Lietuvos draudimo“ atstovas.

A. Gimbickas sako, kad iš tiesų taikant naujausias technologijas galima pasiekti neblogų rezultatų.

„Užsienyje (Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Rusijoje) daug kompanijų bando daryti įvairius pilotus ir projektus su „Telematics“ prietaisais, esame girdėję puikių sėkmės istorijų, kai draudikams pavyksta ženkliai sumažinti tam tikro segmento nuostolingumą. Lietuvoje kol kas tokius prietaisus savo vairuotojų rizikos valdymui naudoja kai kurios stambios vežėjų įmonės“, – sako A. Gimbickas.

Tuo tarpu draudimo kompanijos ERGO ir „BTA draudimas“ nuo komentarų šiuo klausimu susilaiko.

Vytautas Grašys
Vytautas Grašys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos policijos atstovai tikina, kad reikia gerai išstudijuoti siūlomą naujovę.

„Apie tai galima diskutuoti: kokios galėtų būti priemonės, ir diferencijuoti draudimo įmokas nedrausmingiems vairuotojams ir drausmingiems vairuotojams, kurie nepadarė nė vieno pažeidimo. Manau, kad tikrai apie tai galime drąsiai kalbėti. Fiziškai įmanoma į automobilius montuoti įrangą, tačiau reikia žiūrėti, ar tai įmanoma teisiškai.

Sunku pasakyti. Jei vairuotojas pats išreikštų pageidavimą, kad įranga būtų sumontuota, tai galbūt įmanoma. Tačiau tada kyla kitas klausimas: o kas užsiims duomenų nuskaitymu? Kas tai kontroliuos? Pradžioje galbūt būtų galima kalbėti apie tuos vairuotojus, kurie padarė pažeidimus. Galbūt jiems draudimo kainą būtų galima diferencijuoti. Bet vėlgi, apie tai turi būti diskutuojama, kalbama visoje transporto bendruomenėje“, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Priminė, kuo gali baigtis pamirštas parodyti posūkio signalas (67)

Spėlioti, kokį veiksmą atliks priekyje važiuojantis vairuotojas, nepatinka nė vienam eismo...

Specialistai įspėjo vairuotojus: tai, kas patogu, ne visada yra saugu (16)

Ne vienas vairuotojas džiaugiasi naujomis automobilių technologijomis ir multimedijos galimybėmis,...

Sukritikavo vairuotojus: keikiate spūstis, tačiau patys nenorite pajudinti nė piršto (35)

Didėjant automobilių skaičiui miestuose, jų savivaldybės imasi įvairiausių veiksmų, kad...

Atsakė, ar galios draudimas po avarijos, jei automobilis – be techninės apžiūros (42)

Draudimas ir techninė apžiūra ( TA ) yra du visiškai nesusiję dalykai – tokią draudikų...

Vairuojantys „devyndarbiai“ prisipažino apie avarijas: net nepastebėjo partrenkto žmogaus (14)

Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus...

Top naujienos

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Šis gegužės mėnuo įeis į istoriją: po sumuštų temperatūros rekordų – radikalūs pokyčiai (9)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė sako, kad ši gegužė įeis į...

Naktinis reidas Vilniuje: dėl pirkinio internetu abiturientas pateko į nepavydėtiną situaciją (99)

Triukšmingai mokyklos baigimą šventę abiturientai neprasprūdo po reidą sostinėje surengusių...

Užkalnis: kvepiu kaip keiksmažodis (10)

Kai kas nors nori parašyti tekste keiksmažodį ir praslysti pro cenzorius ir davatkas, rašo su...

Didžiųjų valstybių spąstai Lietuvai verčia verslininkus panikuoti (151)

Šių metų balandžio mėnesį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo už Mobilumo Paketo priėmimą....

Atostogos kaime – lietuviai noriai moka už buvimą be interneto ir nakvynę medyje (58)

Vasaros kelionę į kaimą kai kas dar pamena, kaip tremtį, kai vietoj žaidimų su kiemo draugais...

Geriausi Lietuvos paplūdimiai prie ežerų: ramybė, grynas oras ir atgaiva išvargusiam kūnui

Jei dar nežinojote – Lietuvoje mes turime beveik tris tūkstančius ežerų. Pasislėpę giliai...

Macrono didysis planas ėmė ir subliuško (2)

Mažiausiai 20 Europos Parlamento rinkimų dalyvių sieks iškovoti mandatą ne savo gimtinėje, o...

Jerai Grantas po sezono paliks „Neptūną“

Klaipėdos „Neptūnas“ jau žino, kad kitą sezoną turės verstis ne tik be vyriausiojo...

Savaitgalio pusryčiai: traškūs belgiški vafliai kiekvienam smaližiui

Manau, savaitgalį dažnas iš mūsų pasvajoja apie vėlyvus, gardžius, sočius, ilgus pusryčius ....