aA
Tai, kad daugiausiai avarijų nutinka Vilniuje, jokia paslaptis. Tačiau draudikai patikrinę eismo įvykių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, apskaičiavo, kurie miestai yra avaringiausi. Nustebino poilsiautojų ir turistų pamėgti Trakų bei Molėtų rajonai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Avarija Vilniuje
Avarija Vilniuje
© DELFI / Domantas Pipas

Besibaigiančių metų duomenis išanalizavę draudimo bendrovės BTA specialistai griauna stereotipą, kad tarp didmiesčių avaringiausia sostinė.

„Pagal absoliučius avaringumo skaičius rizikingiausias miestas Lietuvoje – sostinė, čia įvyksta daugiausiai eismo įvykių. Tačiau tai natūralu – čia intensyviausi transporto srautai, daugiausia automobilių, jau neminint automobilių statymo ypatybių daugiabučių kiemuose ar prie didžiųjų prekybos centrų. Todėl nusprendėme paskaičiuoti santykinį avaringumo rodiklį tūkstančiui gyventojų ir duomenys atskleidė, kad daugiausia eismo įvykių šiemet buvo fiksuota turistų ir poilsiautojų pamėgtuose Trakų bei Molėtų rajonuose. O Vilnius net nepatenka į rizikingiausių savivaldybių penketuką“, – sako draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

BTA duomenimis, Trakuose tūkstančiui gyventojui šiais metais teko 57 eismo įvykiai, o Molėtuose – 38. Toliau rizikingiausių savivaldybių penketuke rikiuojasi Tauragė, Kaunas ir Raseiniai.

„Į akis krenta faktas, kad penketuke nėra tradiciškai avaringiausia teritorija laikomo Vilniaus, o abi „lyderiaujančios“ savivaldybės – itin pamėgtos šalies ir užsienio turistų. Vasara buvo šilta, daug žmonių laiką leido prie ežerų, gamtoje, tad tikimybė patekti į eismo įvykį čia buvo didžiausia. Džiugu, kad absoliuti dauguma fiksuotų įvykių – smulkūs ir nepareikalavę aukų“, – aiškina A. Žiukelis.

Toliau santykinai rizikingiausių savivaldybių penketuke rikiuojasi Tauragė, Klaipėda ir Raseiniai. Čia atitinkamai šiais metais tūkstančiui gyventojų teko 24 ir 23 eismo įvykiai. Tuo tarpu sostinėje tūkstančiui gyventojų teko vos 17 eismo įvykių.

Nerimą kelia Raseiniai ir Tauragė

„Klaipėdos avaringumas taip pat gali būti paaiškinamas išaugusiais prie jūros keliaujančių poilsiautojų srautais, taigi nulemtais sezoniškumo. Raseinių ir Tauragės situacija kelia nerimą – panašu, kad ryškėja teritorijos, kuriose vairuotojų kultūra dar atsilieka nuo šalies vidurkio, o kelių eismo taisyklių paisymas bei pagarba aplinkiniams eismo dalyviams pamirštama pernelyg dažnai“, – įsitikinęs specialistas.

Tai, kodėl tarp santykinai avaringiausių miestų nėra nei Vilniaus, nei Kauno, specialisto teigimu, galima paaiškinti ir infrastruktūriniais veiksniais.

„Didmiesčių gatvės, sankryžos nuolat perdaromos, tobulinamos ir pritaikomos dideliems eismo srautams, siekiant užkirsti kelią eismo įvykiui. Tuo tarpu mažesniuose miestuose tendencija priešinga – beveik visus metus ten eismas mažas, gatvių, sankryžų pralaidumas apskaičiuotas ir paruoštos gana nedideliam transporto srautui. Bet štai kai kelis mėnesius tie srautai staiga išauga kelis kartus, ir pasipila eismo įvykiai“, – aiškina A. Žiukelis.

Pagrindinis veiksnys – sezoniškumas ir išsiblaškymas

A. Žiukelio teigimu, bendrai avaringumo tendencijoms daug įtakos turi sezoniniai veiksniai bei vairuotojų išsiblaškymas.

„Žiemą, ypač prieš didžiąsias metų šventes gatvėse prasideda chaosas, vairuotojai ne tik stringa spūstyse, bet ir, atrodo, pameta galvas. O tada prasideda ir avarijos, smulkūs eismo įvykiai. Vasarą tokia situacija persikelia į pajūrį, prie ežerų. Tai žinant visiems vairuotojams patarčiau apsišarvuoti kantrybe ir pakantumu vieni kitiems“, – sako žinovas.

Pasak jo, daug įtakos avaringumo mažinimui didžiuosiuose miestuose turi ir eismo reguliavimo pakeitimai, bet absoliučios daugumos eismo įvykių būtų galima išvengti pasirinkus saugų greitį bei atstumą nuo kitų transporto priemonių ir daugiau dėmesio skiriant kelionių planavimui.

„Iš esmės didžiausios problemos kelyje prasideda nuo skubėjimo, bandymo būti gudresniam už kitus eismo dalyvius. O labai daug nelaimių galima išvengti tiesiog atidžiau planuojant laiką, galvojant ne tik apie save, bet ir apie kitus bei visą dėmesį koncentruojant į pagrindinę veiklą prie vairo – vairavimą“, – įsitikinęs A. Žiukelis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Ko nežino tėvai, paliekantys vaikus automobiliuose su pravirais langais (9)

Kasmet vasarą garsiai nuskamba bent vienas kitas atvejis, susijęs su automobilyje paliktais...

Pasitikrinkite, ar mokate vairuoti per lietų: kai kuriuos sustabdo netgi gilesnė bala (16)

Vasaros lietus gali ne tik sugadinti suplanuotas atostogas, bet ir surengti rimtą egzaminą...

Patarė, į ką keliaujantys Lietuvoje turėtų atkreipti dėmesį: kai kuriose sankryžose vairuotojai pasimeta (27)

Ne vienam šie metai bus kitokie dėl kiek kitokių kelionių planų. Užuot keliavę į užsienį,...

Įvažiavimas į sostinės Islandijos gatvę nebus ribojamas

Liepos pradžioje sostinės senamiestyje įsigaliojus kilpiniam eismui vilniečiai pamažu pripranta...

Motociklininkų saugumas eisme: koją kiša ne tik pačių klaidos, bet ir sėdintys automobiliuose (49)

Pirmasis vasaros mėnuo parodė, jog vasara motociklininkams – nedėkinga. Vien birželį įvyko 40...

Top naujienos

Po žingsnelį parodė, kaip tiriama dėl COVID-19: pojūčiai ne patys maloniausi (36)

Apie naujus koronaviruso užsikrėtimų atvejus girdime kasdien ir kone visur, o tyrimai įvairiose...

Artėja didžiulė liūtis: pranešama, kurios Vilniaus vietos rizikingiausios (23)

Antradienio vakarą Lietuvą iš pietvakarių pasieks intensyvių kritulių frontas, vietomis...

„Sodra“ paskelbė išmokų kalendorių: rugpjūtį pensininkus pasieks ir vienkartinės išmokos (68)

„Sodra“ paskelbė išmokų kalendorių. Rugpjūtį senjorus kartu su pensijomis pasieks ir...

Lenkijoje sergamumo koronavirusu rodiklis dar labiau išaugo: Lietuvos reakciją vadina visišku nesusipratimu (244)

Kiekvieną pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikia atnaujintą rizikos šalių...

Rojaka: Lietuvos skolos augimas šiandien – vienas sparčiausių per visą istoriją diskutuojama apie galimus naujus mokesčius (302)

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka laidoje „Delfi 11“ teigė, kad...

Briuselis griežtina toną Lenkijai: nebus vertybių, nebus ir pinigų (11)

Europos Komisija praėjusį ketvirtadienį paskelbė įspėjimą Lenkija i, Vengrijai ir visoms...

Ko nori moterys: Europos mažmeninėje prekyboje už jas sprendžia vyrai (4)

Jei yra bent vienas sektorius, kuriame moterys galėtų diktuoti savo sąlygas, tai būtų...

Eksperimentas: kiek pavyktų sutaupyti vaikantis nuolaidų (3)

Norintys atsakingai elgtis su savo finansais gyventojai turėtų ne tik atidžiai planuoti savo...

|Maža didelių žinių kaina