„Po eismo įvykio padarytos klaidos gali iš esmės apsunkinti žalos reguliavimą, užtraukti žmogui teisinę atsakomybę ar gerokai padidinti patirtus nuostolius, todėl patariame vairuotojams pasimokyti iš svetimų klaidų ir taip išvengti nereikalingų problemų“, – sakė draudimo bendrovės „If“ transporto žalų departamento vadovas Ernestas Goliančik.
Jo teigimu, tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų po eismo įvykio galima paminėti kito eismo dalyvio tapatybės bei draudimo poliso galiojimo nepatikrinimą. Pasitaiko, kad eismo įvykio kaltininkas į deklaraciją surašo netikrus duomenis, o nukentėjusysis nepaprašo parodyti nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio dokumentų ar draudimo poliso. Tokiais atvejais nukentėjęs vairuotojas rizikuoja likti be draudimo išmokos.
Kita mūsų šalyje neretai pasitaikanti situacija yra savanoriškas kaltės prisiėmimas be kaltės. Tokia situacija dažniausiai susiklosto, kada viena iš eismo įvykio pusių turi kasko draudimą, todėl spaudžiama sutinka prisiimti kaltę, esą taip labiau apsimokės abiems pusėms. Tačiau prisiimantys kaltę vairuotojai neįvertina, kad taip jie padidina žalą sau. Eismo įvykio kaltininkas turi mokėti franšizės mokestį ir didėja jo nuostolingumo vertinimas draudimo bendrovėje, dėl kurio kyla draudimo kaina draudžiantis kitąmet.
„Automobilio techninės būklės pervertinimas“ – taip draudikai vadina brangiausią iš klaidų, kuri daroma po eismo įvykių, ar stichinių nelaimių. Neteisingai įvertintos apgadinto automobilio būklės klaida daroma, kai bandoma tęsti kelionę su gana stipriai apgadintu automobiliu. Ši klaida kartojosi ir po šiųmetinės birželio pradžioje vykusios liūties Kaune, bandant užvesti užpiltus automobilius. Tokie poelgiai, specialistų teigimu, nuostolių dydį gali padidinti kelis kartus, nes taip dažniausiai būna sugadinamas automobilio variklis, todėl rekomenduojama sugadintą automobilį gabenti techninės pagalbos transportu.
Dažniausiai daromos klaidos po eismo įvykio yra susijusios su klaidingu eismo deklaracijų pildymu. Eismo įvykių dalyviai neretai pateikia deklaracijas nepažymėję joje įvykio aplinkybių, taip pat tokias deklaracijas, kuriose abu vairuotojai yra pasirašę kaip eismo įvykio kaltininkai.
„Paprastai į pateiktas klaidingai užpildytas eismo įvykio deklaracija reaguojame žmogiškai, susisiekiame su eismo įvykio dalyviais, paaiškiname, kaip reikėtų jas užpildyti teisingai. Galime nuraminti vairuotojus, kad dėl to tikrai nemažėja jų kompensacijos dydis, tačiau gali ilgiau užtrukti eismo įvykio žalos reguliavimas“, – sakė E.Goliančik.
