aA
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) imasi visų įmanomų priemonių, kad žvėrių susidūrimų su automobiliais mažėtų, tačiau aptverti visus šalies kelius ne tik nėra galimybių, bet ir netikslinga, LRT.lt teigia LAKD specialistai, atremdami medžiotojų ir saugaus eismo ekspertų pastabas dėl saugumo kelyje užtikrinimo.
Dėl saugumo keliuose numatoma įrengti bandomąjį ruožą
© Shutterstock

Kai kelyje – laukinis žvėris, susitikimo baigties prognozuoti neįmanoma. Apie susidūrimą su miško žvėrimi praėjusį savaitgalį pasakoja vilnietė Ieva Ripinskytė, autobusu vykusi automagistrale iš Vilniaus į Panevėžį ir patekusi į eismo įvykį.

„Viskas buvo labai netikėta – į kelią iššoko briedė. Vairuotojui teko staiga stabdyti autobusą, o gyvūnas trenkėsi į stiklą. Visa dešinė stiklo pusė suskilo. Tik per stebuklą buvo išvengta didesnės nelaimės: jei stiklas būtų įtrūkęs, briedė jau būtų autobuso salone“, – pasakoja I. Ripinskytė.

Mergina prisimena, kad susidūrimo su žvėrimi metu ji tiesiog „skrido“ iš kėdės į autobuso priekį. „Smūgis buvo labai stiprus. Baisiausios buvo tos kelios sekundės, kai visi kritome ir nesupratome, kas vyksta. Nemažai žmonių patyrė sumušimus, buvo ir suplėšytų drabužių, kritimų. Lūžių nėra, bet kažkam iš keleivių išniro ranka. Visa laimė, kad autobusas neapsivertė. Prireikė laiko atsigauti“, – sako Ieva.

LRT.lt Eismo skyriaus redaktorius Vytenis Radžiūnas sako, kad daugiausia susidūrimų su žvėrimis ir įvyksta prie intensyviausio eismo kelių – magistraliniuose keliuose, taip pat miškingose teritorijose.

„Su miško žvėrimis dažniausiai susiduriama paryčiais, naktį. Nemažai atsakomybės dėl to, kaip gali pasibaigti toks susidūrimas, tenka ir vairuotojui bei keleiviams – visiems būtina segėti diržus, važiuoti leidžiamu greičiu. Atkreipkite dėmesį, kokiu greičiu važiuojama per miškingas vietoves – jei ten leidžiama važiuoti 90 km/val. arba yra pastatytas ženklas „Laukiniai gyvūnai“ ir leidžiama važiuoti ne greičiau nei 70 km/val., daugelis vis tiek važiuoja 90–120 km/val. greičiu.

Žvėrys per kelią dažnai bėga iki susidūrimo likus vos porai sekundžių, todėl sureaguoti praktiškai neįmanoma. Tuomet galima automobilį sukti į kairę arba dešinę, tačiau taip galite kaktomuša atsitrenkti į kitą automobilį arba lėkti į griovį, todėl siūlyčiau nedelsiant stabdyti automobilį, mažinti greitį ir nemirksėti ilgosiomis šviesomis, nes gyvūnas dar labiau blaškysis“, – pataria V. Radžiūnas.

Dėl saugumo keliuose numatoma įrengti bandomąjį ruožą
© DELFI / Ainis Gurevičius

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas sako, kad per 2016–2017 m. medžioklės sezoną buvo užfiksuota kiek daugiau nei 90 transporto priemonių susidūrimų su briedžiais: „Apie pasekmes negaliu pasakyti, nes tokia statistika man nežinoma. Praėjusio sezono rezultatus sužinosime balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje.“

Pasak E. Tijušo, reikia nustoti klaidinti žmones mistiniu žodžiu „migracija“. „Žmonės įsivaizduoja, kad yra kažkoks laikas ar sezonas, kada dėl kažkokių priežasčių gyvūnai bėga į kelius. Iš tikrųjų keliai yra sudėtinė gyvūnų gyvenamosios teritorijos dalis. Kelias jiems apskritai neegzistuoja – jie tai traktuoja kaip teritoriją, kurioje gyvena. Galimybė kelyje sutikti stambų gyvūną yra labai didelė. Gal intensyvesnių sezoninių migracijų yra, bet jos nėra tokios, kaip kartais kas nors įsivaizduoja, kaip Afrikoje tūkstantiniais būriais eina antilopės“, – LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ kalbėjo E. Tijušas.

Žvėris į kelią išleidžia patys gyventojai?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas pastebi, kad keliuose, kurie nors ir yra aptverti tvoromis, egzistuoja „spąstai gyvūnams“ – neprižiūrimi vartai.

„Už tvorų kokybę yra atsakingi kelininkai, tačiau už daugelį vartų, pro kuriuos į savo privačias valdas važinėja miško savininkai, didžiausia atsakomybė tenka jiems. Atkreipkite dėmesį, kai važiuojate autostrada iš Vilniaus į Panevėžį, – yra daugybė atvirų vartų. Pats esu matęs, kaip Širvintų rajone per plyšį briedė su briedžiuku keliavo kaip per įprastą sau taką, o tas plyšys akivaizdžiai atsiradęs dėl kažkieno kaltės. Kažkas privalo būti už tai atsakingas: jei kažkas pro ten patenka į savo valdas, turi turėti prievolę tuos vartus uždaryti. Čia galima pasitelkti ir techninių sprendimų – yra tam tikros grotelės, naujai tveriamos tvoros yra su specialia apsauga“, – dėstė E. Tijušas.

Pasak medžiotojo, reikėtų keisti ir keliuose esančią vaizdinę informaciją, įspėjančią apie į kelią galinčius išbėgti žvėris: „Iki skausmo atsibodęs trikampėlis su stirninu – jis niekam nekelia jokių emocijų. Kodėl negali būti didžiulių stendų, kaip yra įvažiuojant į pagrindinius Lietuvos kelius, kur įspėjama, kiek tuose keliuose per tam tikrą laiką yra sužeistų ir žuvusių? Svarbus ir vairuotojų suvokimas, kad kelias yra ne tik mūsų, bet ir gamtos dalis.“

Kaip teigė V. Radžiūnas, ženklinimas keliuose iš tiesų galėtų būti labiau šokiruojantis ar atkreipiantis dėmesį.

Dėl saugumo keliuose numatoma įrengti bandomąjį ruožą
© Stopkadras

„Dar viena priemonė, kurią pasitelkia LAKD, yra požeminės perėjos stambiesiems ir smulkiesiems gyvūnams. Tačiau į tas perėjas stambesni gyvūnai – stirnos, šernai, briedžiai – neina, nes jas traktuoja kaip spąstus. Viena iš išeičių – žalieji tiltai, kokie yra Danijoje, Vokietijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau jos labai brangios – vieno tokio tilto, apželdinto augalais, kaina siekia 11–12 mln. eurų. Lietuvai tai būtų per brangus sprendimas“, – aiškino LRT.lt Eismo skyriaus redaktorius.

E. Tijušo teigimu, mokslininkai stebėjo žvėrių judėjimą šiose perėjose, buvo įtaisę ir vaizdo stebėjimo kameras, tačiau stambieji gyvūnai iš tiesų per jas nevaikšto.

„Stambiesiems gyvūnams, vertinant briedžių ar elnių elgseną, požeminė perėja – tikrai ne išeitis. Pritarsiu, kad antžeminės perėjos gyvūnams iš tiesų yra beprotiškai brangios. Be to, reikia įvertinti Danijos miškingumą ir tai, kiek tokių perėjų reikia ten, o kiek – Lietuvoje. Manau, kad egzistuojanti sistema jau dabar turėtų būti tobulinama ir dar daugiau investuojama į visuomenės švietimą, būsimų vairuotojų mokymą. Reikia į programą įtraukti pamokų apie gamtinę aplinką, kuri egzistuoja šalia kelių“, – siūlė E. Tijušas.

Sako, kad padeda įvairios priemonės

LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus l. e. p. vedėja Dovilė Krasauskaitė LRT.lt teigė, jog iki 2018 m. sausio 1 d. buvo įrengta apie 870 km tinklo tvorų, 15 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams bei 16 požeminių perėjų smulkiems gyvūnams ir varliagyviams.

„Atvejų, kai laukiniai žvėrys, peršokę per tinklines pakelės tvoras, atsiduria važiuojamojoje kelio dalyje, pasitaiko gana retai. Tinklo tvoros planuojamos ir įrengiamos prie intensyviausio eismo kelių. Susidurti su netikėtai į kelią išbėgusiais laukiniais gyvūnais didesnė tikimybė yra keliuose, kuriuose vyrauja dideli transporto srautai“, – aiškino D. Krasauskaitė.

Pasak vedėjos, LAKD, bendradarbiaudama su institucijomis, atsakingomis už gamtos išteklius, šį klausimą numato spręsti plačiau – šalies mastu. „Sukurta darbo grupė veiksmų planui numatyti. Šio plano tikslas – mažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose skaičių. Spręsdama šį klausimą LAKD pagal finansavimo galimybes imasi visų įmanomų priemonių, tačiau visiškai eliminuoti laukinių gyvūnų, kurie gali netikėtai atsidurti kelyje, neįmanoma. Aptverti visus šalies kelius ne tik nėra galimybių, bet ir netikslinga“, – kalbėjo D. Krasauskaitė.

Dėl saugumo keliuose numatoma įrengti bandomąjį ruožą
© DELFI / Lukas Bartkus

Jos žodžiais, išvengti eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, padeda ir kitos taikomos priemonės: horizontalūs barjerai, požeminės gyvūnų perėjos, specialios nušokimo rampos, vienkrypčiai varteliai.

„Papildomų informacinių kelio ženklų įrengti greta jau esančių kelio ženklų neplanuojama. Ženklų keliuose ir taip jau daug, tad „užkrauti“ vairuotojams papildomos informacijos nėra tikslinga. Tiesa, planuojamos alternatyvios priemonės. Numatoma įrengti bandomąjį ruožą su kintamos informacijos ženklais, kurie vairuotojus perspėtų tik tada, kai prie kelio būtų užfiksuotas stambus laukinis gyvūnas“, – sakė D. Krasauskaitė.

www.lrt.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Įspėjo vairuotojus: velkantys kitą automobilį privalės atsakyti, jei nebus laikomasi šių taisyklių (61)

Sugedus automobiliui neretai vairuotojai kreipiasi ne tik į draudimo bendroves, tačiau ir į...

Pasakojo, kaip jautėsi po patirtų avarijų: pradžioje net įlipti į automobilį buvo baisu (4)

Neretai kritikuodami kitus, vairuotojai tikina, kad patys į vienokią ar kitokią situaciją...

4 pavojai, apie kuriuos turėtumėte pagalvoti prieš keliaudami naktį (29)

Vairavimas naktį yra ne tik sudėtingesnis, tačiau ir pavojingesnis, o dar daugiau pavojų kyla...

Perspėjo: karantino taisyklės gali tapti iššūkiu paspirtukų ir dviračių vairuotojams (7)

Pavasarį tradiciškai į eismą įsiliejantys dviračiai bei paspirtukai padeda judėti neteršiant...

Dviratininkams ir paspirtukininkams atsipalaiduoti nevalia: klaidų neišvengia net keliaudami šeimomis (16)

Kelionių išsiilgę gyventojai vis dažniau karantino dienas paįvairina pasivažinėjimais dviračiu...

Top naujienos

Po pranešimų apie „Vagner“ samdinių atitraukimą – slapti Rusijos manevrai JAV generolas: teks kalbėti apie labai rimtą grėsmę Europos saugumui (440)

Rusija pasiuntė į Libiją karo lėktuvų, turinčių teikti paramą iš oro rusų samdiniams,...

Valatka: Narkevičiaus pasiteisinimai yra baisesni už pradinius kaltinimus (197)

Visa susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus kadencija yra paženklinta vienas kitą...

Po Vyriausybės pasiūlymo liko sutrikę – o yra ką švęsti? (111)

Vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad inicijuoja padėkos akciją „Ačiū, Lietuva“, o birželio...

Maldeikienė: normaliose šalyse orientuojamasi, kad žmonės turi proto (231)

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė sukritikavo Lietuvoje dominuojantį suvokimą, kaip turi būti...

Dėstytojo brolis suviliojo mane tiesiog ant fortepijono – atkirtis vėl jį sutikus buvo saldus (192)

Gyvenime dažnai būna, kad iškilmingus, žymius, didelius įvykius pamirštame greitai, o...

Skelbia apie neva slaptą planą: įtikėjo, kad vyksta globalus žmonijos naikinimas (106)

„Nuo 1970 iki 2070 metų Žemėje turi likti ne daugiau kaip vienas milijardas žmonių. Likusieji...

Orai: mažiau šilumos, daugiau lietaus (1)

Trečiadienio dieną šalies orus lems aukštesnio slėgio laukas, kuris vakarop pamažu trauksis....

Eurųlyga: kur išgaravo visų noras žaisti ir už ką pagarbos vertas „Žalgiris“? laida „Krepšinio zona“ (16)

Sakoma, kad pinigai yra tai, kas verčia mūsų pasaulį suktis. Jie yra ir pagrindinis Eurolygos...

Skandalą Vilniaus savivaldybėje ir garsųjį apiplėšimą autostradoje sieja žinomos dainininkės draugas   (355)

Antradienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ( FNTT ) pareigūnai Vilniaus savivaldybėje...

Lavija Šurnaitė. Ribotumas – ne jūsų silpnumas, o stiprybė (11)

Gyventi taptų gerokai paprasčiau, jei pripažintume savo ribotumą. Ribotumą, nustebsite? Juk...

|Maža didelių žinių kaina