Lenktynininkas Deividas Jocius teigė, kad nors jo patirtos avarijos įvyko lenktynių trasose, išgyvenimai, kuriuos teko patirti stojantis ant kojų, visiškai nesiskyrė nuo tų, kuriuos patiria išgyvenę eismo įvykius keliuose. Vis tik lekiantys miestų gatvėmis turėtų prisiminti, kad keliuose, kur absoliuti dauguma sėdinčiųjų prie vairo nėra profesionalūs vairuotojai, pasekmės gali būti dar skaudesnės.
Neįvertina rizikos
D. Jocius aiškino, kad dažniausiai, dalyvaudami eisme, viršydami greitį ir pažeisdami Kelių eismo taisykles (KET) žmonės apie sveikatą ir savo gerovę apskritai negalvoja, o neretai būna įsitikinę, kad jiems tikrai nieko blogo nenutiks.
Negana to, dažnai net ir patekę į eismo įvykį, kuriame būna apgadinti automobiliai, vairuotojai nesidžiaugia, kad patiems sužalojimų pavyko išvengti, tačiau pyksta, kad reikės investuoti laiko ir pinigų į automobilio remontą. Vis tik tais atvejais, kai po eismo įvykio žmonės patenka į ligoninę, o po to keletą mėnesių ar net ilgiau tęsiasi reabilitacija, jie pradeda iš tiesų suvokti, kaip vienas neapgalvotas veiksmas gali sugriauti gyvenimą.
Susiūtas ir sutvirtintas metalais
Lenktynininkas pasakojo, kad po lemtingos avarijos atsitiesti bei grįžti į normalų gyvenimą buvo itin sunku. Iškart po įvykio sportininkui buvo pranešta, kad lūžo 13 kaulų, o 8 pirštai yra visiškai sutrupinti. Avarijos metu lenktynininkas patyrė daug sužalojimų, todėl buvo nemažai žaizdų, kurias teko siūti.
D. Jocius pasakojo, kad tada gydymas prilygo kone košmarui, mat skausmas, kurį patyrė siekiant sugrąžinti galūnių funkcijas, viršijo visas pakeliamas normas.
„Mane tiesiog pririšdavo, o tada stengdavosi ištempti nefunkcionuojančias rankas, nejudančius pirštus ir susitraukusias sausgysles. Tai sukeldavo sunkiai pakeliamą skausmą, dėl kurio, jei nebūčiau turėjęs tikslo vėl grįžti į lenktynių trasą, į daug ką būčiau numojęs rankas. Juk įprastai, galbūt ir netrukdytų tai, kad negali iki galo ištiesti rankos, tačiau aš turėjau tikslą vėl profesionaliai lenktyniauti“, – pasakojo D. Jocius.
Lydėjo nepakeliamas skausmas
Lenktynininkas prisiminė, kad į 8 sutrupintus pirštus buvo įdėtos metalinės plokštelės, kad kaulai taisyklingai suaugtų, o kai tai įvyko, jos buvo išimamos be jokių nuskausminamųjų.
„Gydytojai man paaiškino, kad nuskausminimo nedarys, kad nedingtų nerviniai pojūčiai, todėl 4 personalo darbuotojai mane laikė, o vienas gydytojas su replėmis traukė visus metalus iš pirštų. Tai buvo be proto didelis skausmas, nes vien stipriau įsidūrus į pirštą suskausta, o čia visa ranka kiaurai buvo pradurta 10 centimetrų vinimis. Prisimenu, kad rėkiau tokiu balsu, kad į tą kabinetą vėliau bijojo užeiti žmonės“, – išgyvenimais dalinosi lenktynininkas.
D. Jocius teigė, kad kelias, iki kol vėl galėjo laisvai judinti visas galūnes, buvo itin sunkus ir toli gražu nepriminė SPA procedūrų. Lenktynininkas pasakojo, kad apskritai atsistatymas po avarijos buvo skausmingiausias dalykas, kokį teko patirti gyvenime, todėl to išgyventi niekam nelinkėtų.
Negana to, net ir po reabilitacijos lenktynininkui prireikė gana nemažai jėgų, kad „perliptų“ per save ir savo baimes bei vėl sėstų prie automobilio vairo. Vyras pasakojo, kad net ir prabėgus metams prisiminimai apie patirtą skausmą niekur nedingo, o apie įvykį ir skausmingą gydymą vis primindavo sapnuojami košmarai.
Nieko vertos minutės
Sportininkas atviravo, kad šis įvykis sukrėtė ir jo artimuosius, kurie lygiai taip pat, kaip ir jis pats, į eismo saugumą pažvelgė visiškai kitaip, o kartu net ir laiką pradėjo planuoti, kitaip, kad nereikėtų skubėti, kad nebeliktų jokio poreikio viršyti greičio, nes tik iš arti susidūrę su tokiomis situacijomis, anot D. Jociaus, supranta, kad jokia priežastis nėra tokia svarbi, kad dėl jos rizikuotų savo sveikata ar net gyvybe.
„Gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis dėl visiškai niekų, dėl bandytų sutaupyti 5 minučių, dėl kurios gali būti padaryta daug žalos ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Iš principo reikėtų susimąstyti ir apie artimuosius, apie tai, kaip yra sunku užauginti vaiką, išleisti jį į gyvenimą, ir kaip lengvai vėliau dėl nereikšmingų kelių minučių galima viską prarasti“, – susimąstyti skatino D. Jocius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
