aA
Turbūt visi sutiks, kad eismo įvykis, nors ir nedidelis, sukelia ne pačias geriausias emocijas. Draudikų duomenimis, didžioji dauguma eismo įvykių dalyvių pildo įvykio deklaracijas, o dėl patirtų emocijų kartais įsivelia įvairiausių klaidų. Sunku patikėti, bet kartais žmonės net savo noru prisiima kaltę, nes... jiems gaila avarijos kaltininko.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Deklaracijas pildo dauguma

„ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad įvykio deklaracijos pildomos maždaug 8 atvejais iš 10.

„Keturi penktadaliai visų eismo įvykių, apie kuriuos esame informuojami, fiksuojami užpildant eismo įvykio deklaracijas. Dažniausios avarijų priežastys yra leistino greičio viršijimas, saugaus atstumo iki kito automobilio nesilaikymas, persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą, vairuotojų išsiblaškymas“, – sako R. Bieliauskas.

Specialistas teigia, kad klaidų skaičius deklaracijose yra pakankamai didelis.

„Mūsų duomenimis, ketvirtadalis pateikiamų eismo įvykio deklaracijų būna užpildyta netinkamai ar su klaidomis. Jei avarija nėra didelė, vairuotojams dažnai norisi patraukti eismo įvykyje dalyvavusius automobilius nuo kelio, pavažiuoti į šalikelę ar greta esančią stovėjimo aikštelę. Tai yra klaida ir, kol dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarta, o incidento aplinkybės neužfiksuotos, to daryti nederėtų.

Avarijoje dalyvavusius automobilius nedelsiant nuo kelio reikėtų patraukti tik tuo atveju, jei jie kelia pavojų jų vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams. Kitu atveju pirmiausiai rekomenduojama, jei tai įmanoma padaryti saugiai, avarijos vietą apžiūrėti, o turint galimybę – iš įvairių pusių nufotografuoti susidūrusias transporto priemones ir patirtus apgadinimus. Tuomet eismo įvykio aplinkybės, jeigu dėl jų sutaria visi eismo įvykio dalyviai, turėtų būti užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje. Dėl streso ar dėl skubėjimo ir paprasčiausio neatidumo neretai deklaracijose neužpildomi visi būtini duomenys, netiksliai arba neaiškiai nubraižoma eismo įvykio schema“, – teigia R. Bieliauskas.

Eismo įvykio deklaracija
© DELFI (T.Markevičiaus nuotr.)

Draudikų atstovas sako, kad dažniausiai klaidų pridaroma dėl neatidumo.

„Labai dažnai gauname vairuotojų pildytas deklaracijas, kuriose kaltininkui skirtoje vietoje būna pasirašę abu avarijos dalyviai. Taip pat tipiniai atvejai – pribraukytos, taisytos, neįskaitomai surašytos deklaracijos.

Nors automobilyje ar šalia jo pildyti dokumentus gali būti ir ne itin patogu, vis tik reikėtų pasistengti tai daryti atidžiai ir aiškiai. Tinkamu deklaracijos užpildymu turėtų būti suinteresuoti patys eismo dalyviai, nes nuo to priklauso sklandus ir greitas žalos administravimas.

Pildant eismo įvykio deklaraciją reikia nepamiršti joje pažymėti kuo tikslesnės avarijos vietos – gatvės, kelio numerio, ruožo ar kilometro. Taip pat labai svarbu dokumente pažymėti tikslius eismo įvykio dalyvių kontaktus. Braižant eismo įvykio schemą, reikėtų pasistengti, kad ji būtų kuo informatyvesnė ir iš jos būtų galima lengvai suprasti eismo įvykio aplinkybes. Kilus bet kokioms abejonėms, reikėtų nedvejoti ir iškviesti policijos pareigūnus“, – pataria R. Bieliauskas.

Saugus greitis

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pritaria, kad dažniausiai avarijas lemia elementarios vairuotojų klaidos. Beje, specialisto teigimu, daugiausiai įvykių fiksuojama žiemą, tačiau žalos yra mažesnės nei šiltuoju metų laiku.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Mantas Jokubauskas

„Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo, klaidų parkuojantis bei staigaus ir neatsakingo manevravimo. Daugiausiai eismo įvykių fiksuojame žiemą, tačiau jie yra smulkesni nei kitais metų laikais.

BTA duomenimis, avaringumas labiausiai, net 50 proc., padidėja tada, kai oro temperatūra staiga pereina iš teigiamos į neigiamą. Esant tokioms oro sąlygoms, kai lyja ar krenta šlapdriba ir ima staiga šalti, vairavimas tikrai labai pasunkėja. Tokiais atvejais svarbiausia išlaikyti itin pagarbų saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Tik taip užsitikrinsite, kad pakaks erdvės ir laiko netikėtam manevrui ar staigiam stabdymui. Kitas dalykas – greitis. Žiemą už kelio ženklus svarbesnis sveikas protas – rinkitės ne leistiną, o saugų greitį. Net jei jis siektų 30–40 km/val.“, – teigia A. Žukelis.

Specialistas sako, kad dažnai pildant deklaracijas žmonės būna susijaudinę, o tai lemia klaidas.

„Žmonės pamiršta aiškiai pažymėti įvykio aplinkybes, neužrašo svarbių detalių, negauna reikalingų parašų, ar patys pasirašo ne ten, kur reikia, ir dėl to draudimo administravimo procesas gali užsitęsti. Jei duotume deklaraciją užpildyti ramiam, pasiruošusiam žmogui, problemų iškiltų labai retai. Bet po eismo įvykių, ypač jei jie sunkesni, vairuotojas būna streso būsenoje, skuba, painiojasi ir apskritai kurį laiką į situaciją negali žiūrėti objektyviai. Tokiu atveju gerai paklausti praeivių, kaip jie mato susidariusią situaciją ar net paskambinti draugui, galinčiam nuraminti ir pasakyti, ką nuosekliai reikia daryti.

Atrodo, su pačiu dokumentų pildymu tai nesusiję, bet jei žmogus yra išsigandęs, streso būsenoje, tai labai atsispindi jo daromose klaidose, ir gali pakenkti net situacijoje, kurioje jis visiškai teisus. Jei vis dėlto nėra galimybės sulaukti pagalbos iš šalies, o eismo įvykio aplinkybės atrodo neaiškios, – kvieskite policiją. Atvykę pareigūnai tikrai paaiškins, kas atsakingas už eismo įvykį, bei padės užpildyti deklaraciją. Sudėtingesnio įvykio atveju, esant reikalui užregistruos eismo įvykį, ir patys vėliau nuspręs kas yra dėl jo kaltas“, – pataria A. Žiukelis.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Kauno aps. VPK

Specialistas teigia, kad vidutinė žala eismo įvykių metu siekia apie 800 Eur.

Klaidas įrodyti sunku

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio tikinimu, lietuviai deklaracijas renkasi net 9 atvejais iš 10.

„Vairuotojai noriai naudojasi patogumu, kurį suteikia galimybė įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir skaičiuojame, kad apie 90 proc. eismo įvykių draudikui pranešama būtent pildant deklaracijas. Policija į eismo įvykius kviečiama, kai yra nukentėjusių žmonių, nukentėjo kitas turtas, yra įtarimų, kad avarijoje dalyvauja neblaivus vairuotojas ar nesutariama dėl kaltės.

Dažniausiai pasitaikančios avarijų priežastys yra neatidumas, nepasirinktas saugus greitis, kelio ženklų nepaisymas, naudojimasis mobiliuoju tel. ar kitais įrenginiais vairuojant (yra tekę matyti regioniniame kelyje ant vairo pasidėjusį ir skaitantį planšetę vairuotoją), skubėjimas („prašoksiu per geltoną“), saugaus atstumo nesilaikymas, taip pat posūkis į kairę“, – pastabėjimais dalinasi A. Juodeikis.

Vėlgi, specialistas vardija tas pačias deklaracijų pildymo klaidas.

„Dažniausios klaidos, kurios daromos pildant deklaracijas yra nei vieno iš vairuotojų neprisiimta kaltė (neužpildytas langelis) arba abu vairuotojai pripažįsta savo kaltę (abu pasirašo tame langelyje). Taip pat dažnai pasitaiko, kad vairuotojai nepiešia eismo įvykio schemos. Būna, kad dėl susijaudinimo ar dėl kito vairuotojo spaudimo prisiimama ne savo kaltė, tuomet vėliau atsitokėjęs vairuotojas kreipiasi dėl kaltės pakeitimo.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atvejų, kai klientai kreipiasi, norėdami pakeisti kaltininką ar suvokę, kad deklaraciją užpildė neteisingai, registruojame maždaug vieną per darbo dieną. Priežasčių, kodėl neteisingai užpildytos eismo įvykio deklaracijos, būta visokių: vairuotojai nemokėjo KET, nepastebėjo ženklų, tiesiog neapsižiūrėjo arba per avariją patyrė stresą. Numatytų sankcijų, baudų vairuotojui, neteisingai užpildžiusiam eismo įvykio deklaraciją, draudikai netaiko. Pamačius neatitikimą, reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę“, – pataria A. Juodeikis.

Tokie ginčai sprendžiami dviem būdais – pats neteisingai kaltę prisiėmęs žmogus parašo prašymą draudimo kompanijai ir išdėsto visas aplinkybes arba draudimo ekspertai-tyrėjai, peržiūrėdami dokumentus, pastebi klaidų ir, susisiekę su abiem avarijoje dalyvavusiomis šalimis, sprendžia kaltumo ir atsakomybės klausimą.

„Atvejų, kai tikrasis kaltininkas pastebi klaidą ir geranoriškai iš naujo užpildo deklaraciją, pasitaiko tik kartais“, – neslepia A. Juodeikis.

Specialistas primygtinai ragina nepasirašinėti ant tuščios, neužpildytos deklaracijos „taupant laiką“. Tokia pasirašyta deklaracija vėliau gali tapti klastojimo įrankiu, o pasirašiusiam bus beveik neįmanoma įrodyti tikrųjų įvykio aplinkybių. Taip pat nepatariama kitam įvykio dalyviui palikti nepilnai užpildytą deklaraciją – dėl tos pačios galimų klastojimų priežasties. Pasirašyti deklaraciją galima tik tada, kai visiškai esate įsigilinę ir sutinkate su jos turiniu.

„Lietuvos draudimo“ skaičiavimais, apie 5 proc. visų deklaracijų yra užpildoma neteisingai, vėliau jas prireikia tikslinti, nustatinėjant realias įvykio aplinkybes.

Keisčiausi pasiaiškinimai

A. Juodeikis sako, kad yra įvairiausių atvejų, kad deklaracijos būna netikslios.

Vairuotojai dažniausiai nekaltai prisiima kaltę šiais atvejais, kai vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis – sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz., per vėlai parodė posūkio signalą) ir/arba nežino KET.

Dažna vairuotojų klaida po avarijos: to daryti nereikėtų
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasitaiko ir psichologinės prievartos atvejų – yra buvę atvejų, jog moteris, sustojusi degant geltonam šviesoforo signalui prie sankryžos, ir jai į galą atsitrenkus BMW vairuotojui, pasirašė, jog ji yra kalta, kadangi vairuotojas „įtikino“, jog ji būtų dar spėjusi „peršokti“ per sankryžą.

„Įdomus atvejis, kai žmogus turi Kasko draudimą, ir jam pasidaro gaila kito automobilio vairuotojo, kadangi jis tikrai neturės kuo susimokėti už savo automobilio remontą. Juk įvykis atsitiko netyčia... Taip pat rašymo klaidos – pildant deklaraciją, ypač vyresnio amžiaus žmogui, kuris yra nukentėjęs, baksteli pirštu, jog jis turi pasirašyti dar ir čia (smulkiom raidėm užrašas „patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“), taip jis lieka kaltas dėl eismo įvykio. Klaidų pridaro skubantys žmonės, neturintys kantrybės ginčytis ir/arba laukti policijos. Dažniausiai be reikalo prisiima kaltę patiklūs žmonės, su mažesniu vairavimo stažu“, – sako A. Juodeikis.

Specialistas skaičiuoja, kad vidutinė žala žiemos sezono metu siekia 700 eurų.

„Kalbant apie didžiausias žalas, jos siekia milijonus eurų, tai dažniausiai yra tragiški įvykiai, kuriose nukenčia ar žūsta žmonės, taip pat dalyvauja ne viena transporto priemonė. Tais atvejais, kai avarijos atsitinka užsienyje ir yra sunkiai sužeistų žmonių, avarijos kaltininko draudimo bendrovė žalą atlyginti turi nuolat, kol sužeistieji gydosi, vyksta teismų procesai ir panašiai“, – sako A. Juodeikis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniaus gatvės sustingo – kurių atkarpų vengti, jei norite grįžti namo greičiau siūloma vengti pagrindinių arterijų (2)

Penktadienį ne vienas, išvažiavęs popiet Vilniaus į gatves, turėjo gerokai nustebti –...

Kas antro automobilio žibintai šviečia kreivai – paaiškino, kaip pasitikrinti patiems (54)

Lietuvos techninės apžiūros ( TA ) įmonės bei asociacija „ Transeksta “ lapkričio pabaigoje...

Eismo sąlygas dalyje rajonų sunkina plikledis

Penktadienio rytą pietryčių ir rytų Lietuvoje dėl snygio, vietomis pereinančio į šlapdribą,...

Kodėl klysta tie, kurie pamatę, kad ant kelio nėra sniego, paspaudžia akceleratorių (4)

Itin pavojingi žiemos reiškiniai – „juodas“ ledas, lijundra ir pūga – budrius išlikti...

Keliuose yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai

Trečiadienio rytą Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai.

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (8)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (1)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (364)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (2)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (59)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (106)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (119)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (67)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (83)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...

Vyras nuovadoje prisipažino, kad jam pabodo valgyti žmogieną nepatikėjo, kol šis iš maišo neištraukė rankos ir kojos (29)

Kai pernai vienas tipinis Pietų Afrikos hileris įžengė į policijos nuovadą ir pranešė, kad...