Turbūt visi sutiks, kad eismo įvykis, nors ir nedidelis, sukelia ne pačias geriausias emocijas. Draudikų duomenimis, didžioji dauguma eismo įvykių dalyvių pildo įvykio deklaracijas, o dėl patirtų emocijų kartais įsivelia įvairiausių klaidų. Sunku patikėti, bet kartais žmonės net savo noru prisiima kaltę, nes... jiems gaila avarijos kaltininko.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Deklaracijas pildo dauguma

„ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad įvykio deklaracijos pildomos maždaug 8 atvejais iš 10.

„Keturi penktadaliai visų eismo įvykių, apie kuriuos esame informuojami, fiksuojami užpildant eismo įvykio deklaracijas. Dažniausios avarijų priežastys yra leistino greičio viršijimas, saugaus atstumo iki kito automobilio nesilaikymas, persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą, vairuotojų išsiblaškymas“, – sako R. Bieliauskas.

Specialistas teigia, kad klaidų skaičius deklaracijose yra pakankamai didelis.

„Mūsų duomenimis, ketvirtadalis pateikiamų eismo įvykio deklaracijų būna užpildyta netinkamai ar su klaidomis. Jei avarija nėra didelė, vairuotojams dažnai norisi patraukti eismo įvykyje dalyvavusius automobilius nuo kelio, pavažiuoti į šalikelę ar greta esančią stovėjimo aikštelę. Tai yra klaida ir, kol dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarta, o incidento aplinkybės neužfiksuotos, to daryti nederėtų.

Avarijoje dalyvavusius automobilius nedelsiant nuo kelio reikėtų patraukti tik tuo atveju, jei jie kelia pavojų jų vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams. Kitu atveju pirmiausiai rekomenduojama, jei tai įmanoma padaryti saugiai, avarijos vietą apžiūrėti, o turint galimybę – iš įvairių pusių nufotografuoti susidūrusias transporto priemones ir patirtus apgadinimus. Tuomet eismo įvykio aplinkybės, jeigu dėl jų sutaria visi eismo įvykio dalyviai, turėtų būti užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje. Dėl streso ar dėl skubėjimo ir paprasčiausio neatidumo neretai deklaracijose neužpildomi visi būtini duomenys, netiksliai arba neaiškiai nubraižoma eismo įvykio schema“, – teigia R. Bieliauskas.

Eismo įvykio deklaracija
© DELFI (T.Markevičiaus nuotr.)

Draudikų atstovas sako, kad dažniausiai klaidų pridaroma dėl neatidumo.

„Labai dažnai gauname vairuotojų pildytas deklaracijas, kuriose kaltininkui skirtoje vietoje būna pasirašę abu avarijos dalyviai. Taip pat tipiniai atvejai – pribraukytos, taisytos, neįskaitomai surašytos deklaracijos.

Nors automobilyje ar šalia jo pildyti dokumentus gali būti ir ne itin patogu, vis tik reikėtų pasistengti tai daryti atidžiai ir aiškiai. Tinkamu deklaracijos užpildymu turėtų būti suinteresuoti patys eismo dalyviai, nes nuo to priklauso sklandus ir greitas žalos administravimas.

Pildant eismo įvykio deklaraciją reikia nepamiršti joje pažymėti kuo tikslesnės avarijos vietos – gatvės, kelio numerio, ruožo ar kilometro. Taip pat labai svarbu dokumente pažymėti tikslius eismo įvykio dalyvių kontaktus. Braižant eismo įvykio schemą, reikėtų pasistengti, kad ji būtų kuo informatyvesnė ir iš jos būtų galima lengvai suprasti eismo įvykio aplinkybes. Kilus bet kokioms abejonėms, reikėtų nedvejoti ir iškviesti policijos pareigūnus“, – pataria R. Bieliauskas.

Saugus greitis

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pritaria, kad dažniausiai avarijas lemia elementarios vairuotojų klaidos. Beje, specialisto teigimu, daugiausiai įvykių fiksuojama žiemą, tačiau žalos yra mažesnės nei šiltuoju metų laiku.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Mantas Jokubauskas

„Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo, klaidų parkuojantis bei staigaus ir neatsakingo manevravimo. Daugiausiai eismo įvykių fiksuojame žiemą, tačiau jie yra smulkesni nei kitais metų laikais.

BTA duomenimis, avaringumas labiausiai, net 50 proc., padidėja tada, kai oro temperatūra staiga pereina iš teigiamos į neigiamą. Esant tokioms oro sąlygoms, kai lyja ar krenta šlapdriba ir ima staiga šalti, vairavimas tikrai labai pasunkėja. Tokiais atvejais svarbiausia išlaikyti itin pagarbų saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Tik taip užsitikrinsite, kad pakaks erdvės ir laiko netikėtam manevrui ar staigiam stabdymui. Kitas dalykas – greitis. Žiemą už kelio ženklus svarbesnis sveikas protas – rinkitės ne leistiną, o saugų greitį. Net jei jis siektų 30–40 km/val.“, – teigia A. Žukelis.

Specialistas sako, kad dažnai pildant deklaracijas žmonės būna susijaudinę, o tai lemia klaidas.

„Žmonės pamiršta aiškiai pažymėti įvykio aplinkybes, neužrašo svarbių detalių, negauna reikalingų parašų, ar patys pasirašo ne ten, kur reikia, ir dėl to draudimo administravimo procesas gali užsitęsti. Jei duotume deklaraciją užpildyti ramiam, pasiruošusiam žmogui, problemų iškiltų labai retai. Bet po eismo įvykių, ypač jei jie sunkesni, vairuotojas būna streso būsenoje, skuba, painiojasi ir apskritai kurį laiką į situaciją negali žiūrėti objektyviai. Tokiu atveju gerai paklausti praeivių, kaip jie mato susidariusią situaciją ar net paskambinti draugui, galinčiam nuraminti ir pasakyti, ką nuosekliai reikia daryti.

Atrodo, su pačiu dokumentų pildymu tai nesusiję, bet jei žmogus yra išsigandęs, streso būsenoje, tai labai atsispindi jo daromose klaidose, ir gali pakenkti net situacijoje, kurioje jis visiškai teisus. Jei vis dėlto nėra galimybės sulaukti pagalbos iš šalies, o eismo įvykio aplinkybės atrodo neaiškios, – kvieskite policiją. Atvykę pareigūnai tikrai paaiškins, kas atsakingas už eismo įvykį, bei padės užpildyti deklaraciją. Sudėtingesnio įvykio atveju, esant reikalui užregistruos eismo įvykį, ir patys vėliau nuspręs kas yra dėl jo kaltas“, – pataria A. Žiukelis.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Kauno aps. VPK

Specialistas teigia, kad vidutinė žala eismo įvykių metu siekia apie 800 Eur.

Klaidas įrodyti sunku

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio tikinimu, lietuviai deklaracijas renkasi net 9 atvejais iš 10.

„Vairuotojai noriai naudojasi patogumu, kurį suteikia galimybė įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir skaičiuojame, kad apie 90 proc. eismo įvykių draudikui pranešama būtent pildant deklaracijas. Policija į eismo įvykius kviečiama, kai yra nukentėjusių žmonių, nukentėjo kitas turtas, yra įtarimų, kad avarijoje dalyvauja neblaivus vairuotojas ar nesutariama dėl kaltės.

Dažniausiai pasitaikančios avarijų priežastys yra neatidumas, nepasirinktas saugus greitis, kelio ženklų nepaisymas, naudojimasis mobiliuoju tel. ar kitais įrenginiais vairuojant (yra tekę matyti regioniniame kelyje ant vairo pasidėjusį ir skaitantį planšetę vairuotoją), skubėjimas („prašoksiu per geltoną“), saugaus atstumo nesilaikymas, taip pat posūkis į kairę“, – pastabėjimais dalinasi A. Juodeikis.

Vėlgi, specialistas vardija tas pačias deklaracijų pildymo klaidas.

„Dažniausios klaidos, kurios daromos pildant deklaracijas yra nei vieno iš vairuotojų neprisiimta kaltė (neužpildytas langelis) arba abu vairuotojai pripažįsta savo kaltę (abu pasirašo tame langelyje). Taip pat dažnai pasitaiko, kad vairuotojai nepiešia eismo įvykio schemos. Būna, kad dėl susijaudinimo ar dėl kito vairuotojo spaudimo prisiimama ne savo kaltė, tuomet vėliau atsitokėjęs vairuotojas kreipiasi dėl kaltės pakeitimo.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atvejų, kai klientai kreipiasi, norėdami pakeisti kaltininką ar suvokę, kad deklaraciją užpildė neteisingai, registruojame maždaug vieną per darbo dieną. Priežasčių, kodėl neteisingai užpildytos eismo įvykio deklaracijos, būta visokių: vairuotojai nemokėjo KET, nepastebėjo ženklų, tiesiog neapsižiūrėjo arba per avariją patyrė stresą. Numatytų sankcijų, baudų vairuotojui, neteisingai užpildžiusiam eismo įvykio deklaraciją, draudikai netaiko. Pamačius neatitikimą, reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę“, – pataria A. Juodeikis.

Tokie ginčai sprendžiami dviem būdais – pats neteisingai kaltę prisiėmęs žmogus parašo prašymą draudimo kompanijai ir išdėsto visas aplinkybes arba draudimo ekspertai-tyrėjai, peržiūrėdami dokumentus, pastebi klaidų ir, susisiekę su abiem avarijoje dalyvavusiomis šalimis, sprendžia kaltumo ir atsakomybės klausimą.

„Atvejų, kai tikrasis kaltininkas pastebi klaidą ir geranoriškai iš naujo užpildo deklaraciją, pasitaiko tik kartais“, – neslepia A. Juodeikis.

Specialistas primygtinai ragina nepasirašinėti ant tuščios, neužpildytos deklaracijos „taupant laiką“. Tokia pasirašyta deklaracija vėliau gali tapti klastojimo įrankiu, o pasirašiusiam bus beveik neįmanoma įrodyti tikrųjų įvykio aplinkybių. Taip pat nepatariama kitam įvykio dalyviui palikti nepilnai užpildytą deklaraciją – dėl tos pačios galimų klastojimų priežasties. Pasirašyti deklaraciją galima tik tada, kai visiškai esate įsigilinę ir sutinkate su jos turiniu.

„Lietuvos draudimo“ skaičiavimais, apie 5 proc. visų deklaracijų yra užpildoma neteisingai, vėliau jas prireikia tikslinti, nustatinėjant realias įvykio aplinkybes.

Keisčiausi pasiaiškinimai

A. Juodeikis sako, kad yra įvairiausių atvejų, kad deklaracijos būna netikslios.

Vairuotojai dažniausiai nekaltai prisiima kaltę šiais atvejais, kai vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis – sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz., per vėlai parodė posūkio signalą) ir/arba nežino KET.

Dažna vairuotojų klaida po avarijos: to daryti nereikėtų
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasitaiko ir psichologinės prievartos atvejų – yra buvę atvejų, jog moteris, sustojusi degant geltonam šviesoforo signalui prie sankryžos, ir jai į galą atsitrenkus BMW vairuotojui, pasirašė, jog ji yra kalta, kadangi vairuotojas „įtikino“, jog ji būtų dar spėjusi „peršokti“ per sankryžą.

„Įdomus atvejis, kai žmogus turi Kasko draudimą, ir jam pasidaro gaila kito automobilio vairuotojo, kadangi jis tikrai neturės kuo susimokėti už savo automobilio remontą. Juk įvykis atsitiko netyčia... Taip pat rašymo klaidos – pildant deklaraciją, ypač vyresnio amžiaus žmogui, kuris yra nukentėjęs, baksteli pirštu, jog jis turi pasirašyti dar ir čia (smulkiom raidėm užrašas „patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“), taip jis lieka kaltas dėl eismo įvykio. Klaidų pridaro skubantys žmonės, neturintys kantrybės ginčytis ir/arba laukti policijos. Dažniausiai be reikalo prisiima kaltę patiklūs žmonės, su mažesniu vairavimo stažu“, – sako A. Juodeikis.

Specialistas skaičiuoja, kad vidutinė žala žiemos sezono metu siekia 700 eurų.

„Kalbant apie didžiausias žalas, jos siekia milijonus eurų, tai dažniausiai yra tragiški įvykiai, kuriose nukenčia ar žūsta žmonės, taip pat dalyvauja ne viena transporto priemonė. Tais atvejais, kai avarijos atsitinka užsienyje ir yra sunkiai sužeistų žmonių, avarijos kaltininko draudimo bendrovė žalą atlyginti turi nuolat, kol sužeistieji gydosi, vyksta teismų procesai ir panašiai“, – sako A. Juodeikis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aistrą fotografijai nutrėkš lokomotyvas

Kad ir kaip romantiškai atrodytų ant geležinkelio bėgių sėdinčios draugės nuotrauka,...

Vairuotojo atkirtis kritikams: nesiskųskit – mes verčiami pažeisti taisykles (124)

Į DELFI redakciją kreipėsi Arnas, kuris teigia, kad visuomenėje motociklininkai yra kritikuojami...

Sostinės vairuotojams – šimtai naujų vietų automobiliams kiemuose (46)

Sostinės savivaldybė pranešime žiniasklaidai žada, kad vilniečiai automobilius daugiabučių...

Po teismo išaiškinimo griebėsi griežtų ribojimų vairuotojams (36)

Prancūzija bene griežčiausiai pasaulyje reaguoja į telefonu besinaudojančius vairuotojus. Nuo...

Perspėjimas vairuotojams: šią savaitę greičio mėgėjams bus riesta (206)

Visoje Europoje prasidėjus saugaus ir leistino greičio kontrolės savaitei, DELFI skaitytojai...

Top naujienos

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (184)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Kada klastotė gali kainuoti brangiau už originalą (1)

Įsigijus klastotę trečiojoje šalyje didesnių problemų muitinėje neturėtų kilti, jei tai vos...

Rimvydas Valatka. Misija kenkti Lietuvai (42)

Amerika turėjo makartizmą. Lietuva turi markauskizmą. Kalba ne tik apie nabagą žemės ūkio...

Ievos Zasimauskaitės konkurentai pirmame „Eurovizijos“ pusfinalyje: ar įveiksime lemtingą barjerą? (38)

Jau gegužės aštuntąją Portugalijoje suskambės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis. Jame...

Čekijoje išskirtinį gyvenimą susikūrusi lietuvė: darbe matau ir patį didžiausią Lietuvos brudą (108)

Čekijoje įsikūrusi lietuvė neslepia, kad įsitvirtinti čia nebuvo paprasta, tačiau sunkiu darbu...

Užkalnis: baisi rizika restorano nenužudė (41)

Žinote, kokia blogiausia mintis pasaulyje, atidarinėjant restoraną? Sakyti „padarom taip, kad...

Prezidentės sprendimas šokiravo advokatų bendruomenę: nenorime sugrįžti į viduramžius (81)

Dalios Grybauskaitės sprendimas atmesti Giedriaus Danėliaus , kuris politinės korupcijos byloje...

Vairuotojo atkirtis kritikams: nesiskųskit – mes verčiami pažeisti taisykles (124)

Į DELFI redakciją kreipėsi Arnas, kuris teigia, kad visuomenėje motociklininkai yra kritikuojami...

Gyvai / LKL dvikova: „Neptūnas“ – „Lietuvos rytas“ tiesioginė vaizdo transliacija (15)

„Betsafe-LKL“ čempionato 33 turo rungtynėse sekmadienį Klaipėdoje žaidžia vieni iš turnyro...

Aplankiusi populiarų kurortą, nuomonę apie poilsį Turkijoje pakeitė jau po pirmos dienos (166)

Apie Turkiją teko skaityti galybę atsiliepimų, tačiau niekada ten nesilankiau. Stebėjau vis...