Nuo naujų metų įsigaliojo naujas Administracinių nusižengimų kodeksas ir dabar gresia tokios baudos:
- vairuojant naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis – 60–90 Eur bauda;
- greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h – 450–500 Eur bauda, vairuotojo pažymėjimo atėmimas 1–6 mėn.;
- chuliganiškas vairavimas – 450–550 Eur bauda, vairuotojo pažymėjimo atėmimas 12–24 mėn.;
- išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą kertant ištisinę liniją – 170–230 Eur bauda, vairuotojo pažymėjimo atėmimas 3–6 mėn.;
- pasipriešinimas pareigūnams – baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad kai kurios baudos yra suapvalinamos. „Baudžiama griežčiau už tuos pažeidimus, kurie aktualūs dėl neigiamų pasekmių, kai eismo įvykiuose nukenčia žmonės“, – sako V. Grašys.
Vis dėlto daugiausia diskusijų kelia kone pats didžiausias sugriežtinimas – įpūtusiems daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nuo šiol gresia baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau viltys, kad baudžiamoji atsakomybė atgrasys potencialius prasižengėlius, kurie vairuoja, net jei jų kraujyje daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, kol kas iš tiesų nelabai pildosi. Štai nuo naujųjų metų pradžios jau pradėti 69 tyrimai, 20 iš jų – Vilniaus mieste.
Kodėl reikėjo griebtis tokių priemonių, laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pakomentavo su skaudžių eismo įvykių bylomis dirbantis specialistas.
„Tą griežtumą lėmė skaudūs eismo įvykiai. Visuomenė turi suprasti, kad tai nėra neatsargus nusikaltimas. Tai yra tyčinė veika, vertinama kaip sunkus nusikaltimas. Ir atitinkamai tyrėjų, policijos ir visuomenės požiūris į šią veiką turi būti rimtas“, – teigia Alvaras Bacevičius, Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas.
Kaip apie šį sugriežtinimą atsiliepia teisininkai? Žiūrėkite laidos reportaže.
