Projekto idėją remiantis naujienų portalas DELFI apie pyktį už vairo kalbasi su Dakaro raliui besiruošiančiu lenktynininku Benediktu Vanagu.

-Tyrimai rodo, kad Lietuvos keliuose pykčio yra daug. Ar pačiam taip pat tenka jį patirti važiuojant Lietuvos keliais?

- Eisme dažniausiai užimu stebėtojo vaidmenį – mėgstu būti trečiuoju asmeniu, kuris iš šalies stebi ir save, ir tai, kaip elgiasi, mąsto ir sprendimus priima kiti vairuotojai. Pastebėti eismo dalyvių pyktį tenka tikrai dažnai, o įsivelti į tokias situacijas pačiam – labai retai.

Esu kelis kartus matęs pakankamai kraštutinių atvejų, kai įpykęs vairuotojas išlipęs fiziškai užsipuola moterį – kito automobilio vairuotoją, kuri būna jau ir pati išsigandusi dėl savo neatsargaus manevro. Tokiais atvejais negaliu būti abejingas, yra tekę ir įsikišti. Bet tai pavieniai atvejai ir apskritai manau, kad Lietuvos vairuotojų kultūra, supratingumas po truputį gerėja.

- Kaip manai, kodėl tuomet kelyje kyla tiek daug pykčio? Ar čia kalta eismo kultūra?

- Apskritai, eisme didžiausia bėda yra kraštutinumai. Jeigu visi mes atliktume panašius judesius ir panašiu greičiu, tai eismas vyktų labai sklandžiai. Problemos išryškėja, kai atsiranda neadekvačių vairuotojų. Mes labai dažnai kaltiname greitus vairuotojus, bet važiuojantys per lėtai yra nė kiek ne mažesnis peilis sklandžiam eismui. Tokie kraštutinumai išbalansuoja eismą ir jeigu kiti vairuotojai dar neišmoko į situacijas žiūrėti su šypsena, jie pyksta, tampa suirzę ir apsunkina savo kelionę ir gyvenimą.

- Bet juk ir tau pačiam, ir visiems mums tenka bent kartais skubėti, kaip tuomet elgtis?

- Kada tikrai skubi, būtina padidinti koncentraciją į tai, ką darai. Ir lenktynėse, ir gatvėje reikalingas balansas tarp efektyvumo ir atsargumo. Kaip sakoma, protingų avarijų nebūna. Jeigu pagalvotume apie savo avarijas, turbūt praktiškai visi pasakytume, kad jos buvo kvailokos – kažkur užsižiopsojom, neįvertinom, nepamatėm, nes darėme ar mąstėme apie ką nors pašalinio. Todėl skubant labai svarbi koncentracija.

Benediktas Vanagas
Taip pat net ir skubant labai svarbu vadovautis eismo principais, tiek formaliais, tiek neformaliais. Pavyzdžiui, visi puikiai žinome, kad kai dvi eismo juostos susilieja į vieną, turime vadovautis užtrauktuko principu – kiekviena mašina pagrindiniame kelyje įleidžia po vieną kolegą iš šalutinio kelio. Esu pats ne kartą skaičiavęs ir pastebėjęs, kad efektyviausia yra atvažiuoti iki kelių susiliejimo pabaigos ir įsukti tada, kada yra tavo eilė, o ne bandyti tai daryti iš anksto. Taip kyla ir mažiau pykčio, ir dažniausiai būna greičiau, nei stengtis įkišti savo automobilio „nosį“ į srautą kuo anksčiau.

- Esi lenktynininkas, įpratęs ir mokantis važiuoti greitai. Nejaugi tavęs neerzina lėtesni ar žioplesni eismo dalyviai?

- Turiu prisipažinti, kažkada ir pats buvau karštakošis, ūmus vairuotojas. Bet manau, kad pykčio „sindromą“ esu išsigydęs prieš maždaug 10 metų – susikaupė patirties bagažas, supratau pykčio beprasmiškumą, kad neverta lieti energijos neigiamom emocijom – daug naudingiau nukreipti mintis į problemos sprendimą.

Man pavyko išsiugdyti įgūdį į bet kokią neigiamą informaciją reaguoti su šypsena. Ji – geriausias ginklas prieš pyktį, nes tu negali į šypseną reaguoti su agresija, nebent esi nepakaltinamas.

- Nori nenori, bet kartais vis tiek kyla neigiamų emocijų – kaip kovoti su jomis?

- Mano patarimas būtų – pasitreniruoti į neigiamas situacijas žiūrėti su šypsena. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad kai žmogui gera, organizme išsiskiria tam tikros medžiagos, dėl kurių mūsų veido raumenys susitraukia ir veide atsiranda šypsena. Šiam procesui galioja ir atbulinė tvarka – kai žmogus nusišypso, jis pradeda geriau jaustis. Todėl netgi prisivertę nusišypsoti pasijusite geriau.

Be to reikia suprasti, kad neigiamos emocijos niekur neveda, yra tik švaistoma energija ir atitraukiamas dėmesys nuo vairavimo. Dažnam vairuotojui tenka pereiti per įvairius etapus, patirti avarijų, kol įsisąmoninama ši tiesa. Kaip sakoma, nuosavas grėblys yra geriausia pamoka.

- Ar tos pačios taisyklės galioja ne tik gatvėje, bet ir automobilių lenktynėse?

- Psichologija yra vienas didžiausių sėkmės faktorių sporte, būtina atsiriboti nuo pašalinių emocijų. Pyktis, agresija ar apskritai kitos pašalinės mintys lenktyniavimo metu reikštų, kad neturi šansų būti greitas ir efektyvus, neturi galimybių laimėti. Kad pasiektum rezultatą, reikia išsiugdyti ir sklandžiai atlikti pasąmoningus veiksmus. Yra paskaičiuota, kad pasąmonė tūkstančius kartų greitesnė nei mūsų mintys. Jeigu lenktynėse pradėtume vadovautis viena galva, galvosime, kad paspausiu akceleratorių, tuomet pasuksiu, tada nuspausiu stabdį ir panašiai, tai mes būtume arba beviltiškai lėti, arba iškart atsidurtume griovyje.

- Jau greitai dalyvausi didelio pasirengimo reikalaujančiame Dakaro ralyje. Ar ten pasitaiko emocinių antplūdžių, pykčio protrūkių?

- Dakaras yra dviejų savaičių maratonas, kada neturi laiko atsipūsti. Todėl jis geriausiai parodo, kad visą energiją reikia koncentruoti į rezultato siekimą, o ne į pyktį, ar kitaip švaistant energiją. Jeigu šiaip gyvenime mums atrodo, kad papykti ar pasinervinti 2-3 minutes nieko nekainuoja, tai Dakare kiekviena akimirka yra be galo brangi, nes kiekviena jų, atiduota neteisingai energijai, akumuliuojasi į nuovargį.

Žinoma, visi lenktynininkai yra žmonės ir nuvargę ar patekę į ribines situacijas nebūtinai yra prognozuojami. Tad net ir profesionalas čia gali prarasti emocijų kontrolę ir dėl to nepasiekti rezultatų.

- Ar psichologiškai esi pasiruošęs Dakarui?

- Manau, kad taip. Šiemet žinome daugiau nei pernai, kada dalyvavome pirmą kartą. Tai jau yra privalumas, nors dėl to nebūtinai lengviau. Praėjusiais metais buvo neramu, nes nelabai žinojome, kur važiuojame. Šiemet yra neramu turbūt tūkstantį kartų daugiau, nes jau žinome, kur važiuojame.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)