aA
Lietuvoje beveik pusė vairuotojų nuolat susiduria su pykčio protrūkiais ir yra įsitikinę, kad šalies keliuose būtų saugiau, jeigu eismo dalyviai valdytų neigiamas emocijas, skelbia didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, šiemet pradėjusi pykčio keliuose mažinimo iniciatyvą „Nulis pykčio“.
Benediktas Vanagas
© DELFI / Tomas Vinickas

Projekto idėją remiantis naujienų portalas DELFI apie pyktį už vairo kalbasi su Dakaro raliui besiruošiančiu lenktynininku Benediktu Vanagu.

-Tyrimai rodo, kad Lietuvos keliuose pykčio yra daug. Ar pačiam taip pat tenka jį patirti važiuojant Lietuvos keliais?

- Eisme dažniausiai užimu stebėtojo vaidmenį – mėgstu būti trečiuoju asmeniu, kuris iš šalies stebi ir save, ir tai, kaip elgiasi, mąsto ir sprendimus priima kiti vairuotojai. Pastebėti eismo dalyvių pyktį tenka tikrai dažnai, o įsivelti į tokias situacijas pačiam – labai retai.

Esu kelis kartus matęs pakankamai kraštutinių atvejų, kai įpykęs vairuotojas išlipęs fiziškai užsipuola moterį – kito automobilio vairuotoją, kuri būna jau ir pati išsigandusi dėl savo neatsargaus manevro. Tokiais atvejais negaliu būti abejingas, yra tekę ir įsikišti. Bet tai pavieniai atvejai ir apskritai manau, kad Lietuvos vairuotojų kultūra, supratingumas po truputį gerėja.

- Kaip manai, kodėl tuomet kelyje kyla tiek daug pykčio? Ar čia kalta eismo kultūra?

- Apskritai, eisme didžiausia bėda yra kraštutinumai. Jeigu visi mes atliktume panašius judesius ir panašiu greičiu, tai eismas vyktų labai sklandžiai. Problemos išryškėja, kai atsiranda neadekvačių vairuotojų. Mes labai dažnai kaltiname greitus vairuotojus, bet važiuojantys per lėtai yra nė kiek ne mažesnis peilis sklandžiam eismui. Tokie kraštutinumai išbalansuoja eismą ir jeigu kiti vairuotojai dar neišmoko į situacijas žiūrėti su šypsena, jie pyksta, tampa suirzę ir apsunkina savo kelionę ir gyvenimą.

- Bet juk ir tau pačiam, ir visiems mums tenka bent kartais skubėti, kaip tuomet elgtis?

- Kada tikrai skubi, būtina padidinti koncentraciją į tai, ką darai. Ir lenktynėse, ir gatvėje reikalingas balansas tarp efektyvumo ir atsargumo. Kaip sakoma, protingų avarijų nebūna. Jeigu pagalvotume apie savo avarijas, turbūt praktiškai visi pasakytume, kad jos buvo kvailokos – kažkur užsižiopsojom, neįvertinom, nepamatėm, nes darėme ar mąstėme apie ką nors pašalinio. Todėl skubant labai svarbi koncentracija.

Benediktas Vanagas
Benediktas Vanagas
© DELFI / Tomas Vinickas

Taip pat net ir skubant labai svarbu vadovautis eismo principais, tiek formaliais, tiek neformaliais. Pavyzdžiui, visi puikiai žinome, kad kai dvi eismo juostos susilieja į vieną, turime vadovautis užtrauktuko principu – kiekviena mašina pagrindiniame kelyje įleidžia po vieną kolegą iš šalutinio kelio. Esu pats ne kartą skaičiavęs ir pastebėjęs, kad efektyviausia yra atvažiuoti iki kelių susiliejimo pabaigos ir įsukti tada, kada yra tavo eilė, o ne bandyti tai daryti iš anksto. Taip kyla ir mažiau pykčio, ir dažniausiai būna greičiau, nei stengtis įkišti savo automobilio „nosį“ į srautą kuo anksčiau.

- Esi lenktynininkas, įpratęs ir mokantis važiuoti greitai. Nejaugi tavęs neerzina lėtesni ar žioplesni eismo dalyviai?

- Turiu prisipažinti, kažkada ir pats buvau karštakošis, ūmus vairuotojas. Bet manau, kad pykčio „sindromą“ esu išsigydęs prieš maždaug 10 metų – susikaupė patirties bagažas, supratau pykčio beprasmiškumą, kad neverta lieti energijos neigiamom emocijom – daug naudingiau nukreipti mintis į problemos sprendimą.

Man pavyko išsiugdyti įgūdį į bet kokią neigiamą informaciją reaguoti su šypsena. Ji – geriausias ginklas prieš pyktį, nes tu negali į šypseną reaguoti su agresija, nebent esi nepakaltinamas.

Pyktis Lietuvos keliuose
© Organizatorių nuotr.

- Nori nenori, bet kartais vis tiek kyla neigiamų emocijų – kaip kovoti su jomis?

- Mano patarimas būtų – pasitreniruoti į neigiamas situacijas žiūrėti su šypsena. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad kai žmogui gera, organizme išsiskiria tam tikros medžiagos, dėl kurių mūsų veido raumenys susitraukia ir veide atsiranda šypsena. Šiam procesui galioja ir atbulinė tvarka – kai žmogus nusišypso, jis pradeda geriau jaustis. Todėl netgi prisivertę nusišypsoti pasijusite geriau.

Be to reikia suprasti, kad neigiamos emocijos niekur neveda, yra tik švaistoma energija ir atitraukiamas dėmesys nuo vairavimo. Dažnam vairuotojui tenka pereiti per įvairius etapus, patirti avarijų, kol įsisąmoninama ši tiesa. Kaip sakoma, nuosavas grėblys yra geriausia pamoka.

- Ar tos pačios taisyklės galioja ne tik gatvėje, bet ir automobilių lenktynėse?

- Psichologija yra vienas didžiausių sėkmės faktorių sporte, būtina atsiriboti nuo pašalinių emocijų. Pyktis, agresija ar apskritai kitos pašalinės mintys lenktyniavimo metu reikštų, kad neturi šansų būti greitas ir efektyvus, neturi galimybių laimėti. Kad pasiektum rezultatą, reikia išsiugdyti ir sklandžiai atlikti pasąmoningus veiksmus. Yra paskaičiuota, kad pasąmonė tūkstančius kartų greitesnė nei mūsų mintys. Jeigu lenktynėse pradėtume vadovautis viena galva, galvosime, kad paspausiu akceleratorių, tuomet pasuksiu, tada nuspausiu stabdį ir panašiai, tai mes būtume arba beviltiškai lėti, arba iškart atsidurtume griovyje.

- Jau greitai dalyvausi didelio pasirengimo reikalaujančiame Dakaro ralyje. Ar ten pasitaiko emocinių antplūdžių, pykčio protrūkių?

- Dakaras yra dviejų savaičių maratonas, kada neturi laiko atsipūsti. Todėl jis geriausiai parodo, kad visą energiją reikia koncentruoti į rezultato siekimą, o ne į pyktį, ar kitaip švaistant energiją. Jeigu šiaip gyvenime mums atrodo, kad papykti ar pasinervinti 2-3 minutes nieko nekainuoja, tai Dakare kiekviena akimirka yra be galo brangi, nes kiekviena jų, atiduota neteisingai energijai, akumuliuojasi į nuovargį.

Žinoma, visi lenktynininkai yra žmonės ir nuvargę ar patekę į ribines situacijas nebūtinai yra prognozuojami. Tad net ir profesionalas čia gali prarasti emocijų kontrolę ir dėl to nepasiekti rezultatų.

- Ar psichologiškai esi pasiruošęs Dakarui?

- Manau, kad taip. Šiemet žinome daugiau nei pernai, kada dalyvavome pirmą kartą. Tai jau yra privalumas, nors dėl to nebūtinai lengviau. Praėjusiais metais buvo neramu, nes nelabai žinojome, kur važiuojame. Šiemet yra neramu turbūt tūkstantį kartų daugiau, nes jau žinome, kur važiuojame.

Pyktis Lietuvos keliuose
© Organizatorių nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Priminė vairavimą lengvinančią sistemą, kurią važiuojant per lietų geriau išjungti (30)

Važiuojant 90 km/val. greičiu keliu, ant kurio – vieno centimetro vandens sluoksnis, slystelėti...

Vairuotojus įspėja apie plikledį: priminė, kurios vietos pavojingiausios (5)

Lapkričiui nebūdingus ganėtinai šiltus orus, teigia sinoptikai, netruks pakeisti šaltukas. Jau...

Pričiupo „gudragalvį“: avariją padarė be draudimo, policijai atvykus – draudimą jau turėjo (33)

Šalies keliuose vis dar pasitaiko atvejų, kai vairuotojai nepaiso įstatymų ir važinėja be...

Perspėjo naudotų automobilių pirkėjus: patikrinti, ar jie saugūs, praktiškai neįmanoma (50)

Automobilio saugumo sistemos – plati sąvoka. Tai gali būti ir kėbulas, saugos diržai ar...

Prietaisų skydelyje įsižiebė lemputė: kada dar važiuoti, o kada geriau sustoti (50)

„Kas? Kodėl? Ką daryti? Tai blogai ar labai blogai?“ – mintyse šiuos ir dar daugiau klausimų...

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (447)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (333)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (197)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (5)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (60)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (141)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...

Turistų spąstai Barselonoje – kosminės eilės ir kišenvagiai nuo šios vietos neatbaido (11)

Jei Barselona būtų draugė, tai būtų draugelka , kuriai nesigėdyčiau 4 valandą ryto...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (29)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Karjeros pergalė: Zverevas emocingai triumfavo finaliniame ATP turnyre (27)

Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyre...