Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ vadovas Gintautas Šlėderis aiškina, kad, visų pirma, tokią situaciją lemia automobilių parko amžius – šis viršija 14 metų. Vis dėlto, tai ne vienintelė priežastis.

„Nemaža dalis žmonių, kiek analizuojame, pirmiau nuvaro automobilį į techninę apžiūrą, surašomi trūkumai, o tada vairuotojai važiuoja į servisą ir tvarko. Sako, taip pigiau, nes yra baimė, kad servise bus prirašomi ir atliekami nereikalingi darbai, būtent dėl to jie pirmiau atvažiuoja į techninę apžiūrą“, – aiškina G. Šlėderis.

Pašnekovo nuomone, toks vairuotojų elgesys yra racionalus, nes taip išties pavyksta sutaupyti: „Žinant serviso įkainius, jie gana aukšti. O lengvajam automobiliui atvažiavimas į techninę apžiūrą kainuoja 14 Eur, turbūt dėlto ir renkasi“.

Vis dėlto „Kauno Melga“ vadovas Ginas Maksevičius stebėjosi, kokius darbus servisas galėtų atlikti ar prirašyti, kurie nėra reikalingi.

„Ką galima sugalvoti remontuoti to, ko nereikia, aš neįsivaizduoju. Galbūt yra servisų, kurie apgaudinėja. Visi šneka, kad servisai apgaudinėja, bet mes remontuojame tai, ką reikia remontuoti.

Galbūt jie (red. pas. – Transekta) taip sako, kad pirma nuvažiuokit į techninę apžiūrą, pasitikrinkite, ką reikia tvarkyti ir tada važiuokite į servisą. Jiems tai naudinga, nes du kartus važiuojant į patikrą už kiekvieną kartą reikia mokėti pinigus“, – svarsto G. Maksevičius.

Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas DELFI yra sakęs, kad didelė lietuvių problema yra neatsakingas požiūris, jie reguliariai neprižiūri savo automobilių, o tvarko juos tik tada, kai kas nors rimtai sugenda.

Su tokia nuomone iš dalies sutinka ir G. Šlėderis, vis dėlto, jo nuomone, ši problema aktualesnė regionų gyventojams: „Daugiau kaimo teritorijose važiuoja, kol sulūžta ar kažkas išlenda, o miestuose žmonės prižiūri automobilius“.

Vis dėlto G. Maksevičius mato kitokį vaizdą: „Nesutikčiau su ta nuomone, kad mūsų automobiliai yra apleisti. Tie automobiliai, kurie atvažiuoja pas mus yra pakankamai tvarkingi. Nėra kritinių atvejų, gal pasitaikęs vienas kitas, bet tai tikrai ne taisyklė, o išimtis“.

Sektinas Latvijos pavyzdys?

Kaimyninėje Latvijoje šiuo metu norima priimti įstatymo pataisą, kad senesni nei ketverių metų automobiliai techninę apžiūrą turėtų atlikti kasmet. Vis dėlto patys latviai priešinasi tokiai iniciatyvai, daugiau kaip 10 tūkst. šalies gyventojų pasirašė internetinę peticiją, kurioje reikalaujama nekeisti tvarkos.

„Atsižvelgiant į tai, kad jų parkas bus tvarkingesnis, tai aišku geras sprendimas, žmonės daugiau prisižiūrės savo automobilius. Bet žiūrint iš žmonių pusės, tai papildomos išlaidos. Be to, Latvijoje techninė apžiūra brangesnė nei Lietuvoje“, – latvių sprendimą komentavo G. Šlėderis.

Apie tokią išeitį yra kalbėta ir Lietuvoje, tačiau kol kas Seime iniciatyvų nėra. G. Šlėderio teigimu, būtų gana protinga kasmet tikrinti senesnius nei 10-ies metų senumo automobilius.

„Su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais bandėme paskaičiuoti automobilių amžių pagal gedimų dažnumą. Jie smarkiai išauga po 9 metų, taigi optimaliausia formulė tikrinti dešimties metų senumo automobilius kas metus“, – sako G. Šlėderis.

Dėl ko atima ir kodėl neduoda?

„Transektos“ duomenimis, dažniausiai pasitaikantys techniniai trūkumai lengvuosiuose automobiliuose yra nesureguliuoti žibintai, netvarkinga pakaba ir skysčių nuotėkis.

Tuo tarpu praėjusiais metais 917-ai vairuotojų buvo anuliuotos techninės apžiūros nepasibaigus jų galiojimui, nes jie važinėjo su automobiliais, kurie turi esminių trūkumų.

Vairuotojai savo techninės apžiūros dažniausiai netenka dėl trijų priežasčių. Pirmoji – tamsinti transporto priemonės stiklai, kurie patenka į 180 laipsnių vairuotojo matymo lauką.

Nemaža dalis vairuotojų techninės apžiūros netenka dėl netvarkingų žibintų, kai naudoja gamintojo nenumatytus šviesos šaltinius.

Padangų atėjus šaltajam metų sezonui nepasikeitę arba vasarą su dygliuotomis žieminėmis padangomis važiuojantys vairuotojai irgi netenka techninės apžiūros.

Techninė apžiūra taip pat panaikinama jei neveikia pagrindinis stabdis, jei neveikia vairo mechanizmas, jei netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas, jei lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas, jei tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienam galiniam gabarito žibintui neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (275)