aA
Lietuvoje praeitais metais automobilių stovėjimas pabrango dviejuose didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune. Pastarajame nuo šių metų vasaros rinkliavos dar kartą didės. Tačiau net ir po to didžiausi rinkliavos tarifai išliks sostinėje. Valanda automobilio stovėjimo raudonojoje zonoje jau dabar atsieina 1,5 EUR, o mėlynojoje – 2,5 EUR. Kodėl už automobilių stovėjimą reikia mokėti vis daugiau ir ko turėtume tikėtis ateityje?
Automobilių stovėjimo rinkliavos: tolesnis brangimas – neišvengiamas
© DELFI / Andrius Ufartas

Klystate, jei manote, kad Vilniuje brangu

Palyginti su Latvijos ar Estijos sostinėmis, net ir Vilniuje automobilio stovėjimo centre kaina kol kas atrodo nedidelė. Pavyzdžiui, Rygos senamiestyje automobilį pirmai valandai galima pastatyti už 5 EUR, tačiau kiekviena kita valanda kainuoja net 8 Eur. O Talino senamiestyje viena automobilio stovėjimo valanda atsieina 6 EUR.

Panašios automobilių statymo rinkliavų tendencijos vyrauja daugelyje Europos didmiesčių. Prieš porą metų atliktas televizijos „Euronews“ tyrimas atskleidė, kad vidutinė valandos automobilio stovėjimo kaina 32 analizuotuose Europos miestuose siekia 3 EUR.

Pasak Kristinos Gaučės, Vilniaus miesto darnaus judumo plano kūrimo grupės koordinatorės, automobilių stovėjimo rinkliavų didinimas ar jų sąlygų griežtinimas yra gana dažnai taikoma praktika didžiuosiuose pasaulio miestuose, padedanti reguliuoti transporto priemonių kiekį centrinėse miestų dalyse.

„Yra miestų, kur jau daugelį metų automobilį pastatyti centre galima, bet kaina būna labai aukšta, o stovėjimo laikas ribotas. Daugeliui tokios sąlygos netinka, todėl į centrą keliaujama ne nuosavu automobiliu, o viešuoju transportu ar kitu būdu“, – aiškino K. Gaučė.

Anot jos, šiuo požiūriu visi Lietuvos didmiesčiai smarkiai atsilieka. Juose vyrauja gana liberali automobilių stovėjimo tvarka, tačiau bėgant laikui, pasak pašnekovės, ji keisis.

Kristina Gaučė
Kristina Gaučė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Automobilių stovėjimo rinkliavų augimas Lietuvoje yra neišvengiamas. Užtenka pažvelgti į Latvijos ar Estijos didmiesčių taikomas rinkliavas, kurios daug didesnės nei mūsiškės. Tiesa, tai nereiškia, kad automobilio stovėjimas Lietuvoje per vieną dieną pabrangs labai smarkiai. Tarifai turi būti didinami išlaikant protingą balansą ir atsižvelgiant į aplinkybes. Dėl to kainos įprastai didinamos tik tada, jei miesto centre automobilių stovėjimo vietų užimtumas pasiekė kritinį tašką“, – aiškino K. Gaučė.

Kad automobilių stovėjimo rinkliavų didinimas gali duoti teigiamų rezultatų, rodo ir Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ duomenys. Praeitais metais mokestį mėlynojoje zonoje padidinus iki 2,5 EUR, buvo pastebėtas stovinčių automobilių skaičiaus mažėjimas. Vidutinis užimtumas piko metu minimoje zonoje sumenko nuo 92 iki 76 proc.

Savo automobiliu į centrą – per brangu

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia ieškanti būdų, padėsiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir išspręsti miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Iki šių metų vidurio planuojama pristatyti ilgalaikį Vilniaus darnaus judumo planą. Jis turėtų tapti kelrodžiu gerinant keliavimo viešuoju transportu kokybę, mažinant kelionių trukmę, paverčiant kelionę maloniu potyriu. Tiesa, bus sudėtinga padaryti tokius pokyčius.

„Lietuvoje, kaip ir kitose postsovietinėse valstybėse, įprotis visur ir visada važiuoti savo automobiliu yra giliai įsišaknijęs, o dėmesys sveikesnei gyvensenai ir didesniam fiziniam aktyvumui dar tik pradeda augti. Be to, mūsų šalyje gajus mitas, kad viešasis transportas yra nepatogus“, – aiškino pašnekovė.

Anot jos, tokias nuostatas ir įsisenėjusius įpročius galima pakeisti, tačiau reikia įvairių priemonių, kurios paskatintų gyvenimą be asmeninio automobilio ir propaguotų keliones viešuoju transportu. Kad žmonės vis dažniau ryžtųsi tam, reikia nuolatos tobulinti miestų viešojo transporto infrastruktūrą, vykdyti švietimo programas ar rinkodaros kampanijas, kai, pavyzdžiui, nemokamai dalijami mėnesiniai bilietai.

Pašnekovė taip pat teigia, kad būtina plėtoti ir dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiančias transporto paslaugas.

Viena sparčiausiai augančių tokio tipo paslaugų – dalijimasis automobiliais. Šioje kategorijoje Lietuva lenkia net Švediją. Bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų sausį atlikta apklausa parodė, kad mūsų šalyje automobilių dalijimosi paslauga naudojasi 11 proc., o Švedijoje tik 8 proc. gyventojų. Specialistų teigimu, skaičiuojant rezultatus atskiruose miestuose, o ypač Vilniuje, šios paslaugos naudotojų dalis būtų dar didesnė.

Pasak didžiausio Lietuvoje automobilių dalijimosi operatoriaus „CityBee“ vadovo Luko Ylos, jų įmonės paslaugomis išties naudojasi vis daugiau žmonių. Dalis jų tai daro dėl galimybės nemokėti automobilio stovėjimo mokesčio.

„Nemažai mūsų bendruomenės narių automobilių dalijimosi paslaugą renkasi todėl, kad ja naudojantis nereikia mokėti už automobilio stovėjimą mieste. Tuo pasirūpiname mes. Žmonėms, kurie miesto centre praleidžia bent porą valandų ar daugiau, tai leidžia sutaupyti nemažai pinigų“, – sakė L. Yla.

Lukas Yla
Lukas Yla
© DELFI / Karolina Pansevič

Jo teigimu, ateityje, kai Lietuvos didmiesčių rinkliavų tarifai pasivys Rygos ir Talino automobilių stovėjimui taikomus mokesčius, važiuoti nuosavu automobiliu į miesto centrą apskritai bus brangus malonumas.

„Esame suskaičiavę, kad vidutinė kelionės „CityBee“ automobiliu kaina – 3,5 Eur. Turint omenyje, kad į tą kainą įtrauktos degalų, draudimo, amortizacijos ir automobilio stovėjimo sąnaudos, tai yra tikrai mažiau, nei pora valandų nuosavo automobilio stovėjimo Vilniaus mėlynojoje zonoje. Kas, beje, prilygtų 5 Eur. Ateityje šis atotrūkis, manau, tik didės“, – teigė L. Yla.

Nėra automobilių – nėra problemos

K. Gaučės teigimu, kuo didesnis miestas ir kuo jis vakarietiškesnis, tuo labiau jame stengiamasi centrą pritaikyti pėstiesiems ir viešajam transportui, o automobiliams taikomi didesni mokesčiai ar apskritai draudžiamas jų eismas.

„Kai kur Vakaruose jau net neįsivaizduojama, kad kelionė automobiliu galėtų būti nuo durų iki durų. Daugelyje šioje srityje toliau pažengusių miestų yra įprasta dažniau naudotis viešuoju transportu ar apskritai eiti pėstute“, – sakė K. Gaučė.

Ir iš tiesų Norvegijos sostinė Oslas yra paskelbusi, kad jau kitąmet miesto centre bus apribota automobilių statymo galimybė, panaikinant automobilių stovėjimo vietas. Ispanų užmojai dar didesni. Iki 2020 m. Madride planuojama uždrausti statyti automobilius 2 km spinduliu aplink miesto centrą. Hamburge bei Kopenhagoje ir toliau bus didinami plotai, skirti pėstiesiems, o Paryžiuje planuojama uždrausti dyzelinu varomus automobilius bei padvigubinti dviračių takų skaičių.

Šie pavyzdžiai – tik keletas iš daugelio atvejų, kai miesto valdžia imasi priemonių, leidžiančių sumažinti centre esančių automobilių skaičių. Dažniausiai tokių veiksmų griebiamasi siekiant efektyviau išnaudoti mieste esančius žemės sklypus ir kovojant su miesto oro užterštumu.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Įmonės archyvas

Kad oro tarša yra aktuali problema Lietuvos didmiesčiams, rodo statistika. Pasak K. Gaučės, vien Vilniuje registruotų automobilių yra daugiau nei 250 tūkst. Maždaug trečdalis jų priskiriami Euro 3“ standartui, į kurį daugiausia patenka 17–14 metų automobiliai. Tai reiškia, kad didelė dalis Vilniaus gatvėmis riedančių automobilių smarkiai blogina miesto oro kokybę.

Pašnekovės manymu, esminis transporto sistemų pokytis, kai Lietuvos didmiesčiuose ar bent jų centruose ims mažėti automobilių, įvyks netolimoje ateityje. Tiesa, jis daugiausia įvyks ne dėl augančių rinkliavų ar gerėjančios ekonominės situacijos, o dėl kartų kaitos.

„Žinau, kad apie automobilio vairuotojo pažymėjimą svajoja jau tikrai ne visi šiuolaikiniai mokiniai. Pastebėjau, kad paauglių gretose yra nemažai tokių, kuriems keliavimas dviračiais, viešuoju transportu ar kitais alternatyviais būdais yra vertybė. Manau, kad būtent jaunoji karta turėtų būti mūsų tikslinė auditorija, kai kalbama apie Lietuvos miestų transporto ateitį“, – sakė K. Gaučė.

Su tokia nuomone sutinka ir „CityBee“ vadovas L. Yla. Jo teigimu, keliavimo automobiliais ir poreikio turėti asmeninį automobilį pokyčiai puikiai atsispindi automobilių dalijimosi platformų veikloje.

„Vis daugiau mūsų klientų yra žmonės, kurie neturi arba atsisako asmeninio automobilio. Dažniau tai yra jaunimas, nenorintis finansinių įsipareigojimų, atsirandančių perkant automobilį, tačiau taip pat daugėja ir vyresnių kartų atstovų, kurie tiesiog nenori turėti rūpesčių, susijusių su automobilio eksploatacija. Tarp jų ir mokesčio už automobilio stovėjimą miesto centre“, – aiškino „CityBee“ vadovas L. Yla.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Automobilio valytuvai: kada metas juos keisti naujais (1)

Automobilio stiklai yra langai į kelią, todėl pastaraisiais mėnesiais jų švara yra būtina...

Autoserviso patirtis: per 15 metų nepatarė pirkti nė vieno naudoto automobilio, kurį pirkėjai prašė patikrinti (133)

Naudoto automobilio pirkimas neretai prilygsta loterijai, tačiau sėkmingą bilietą pirkėjas gali...

Paaiškino, kaip namie laikomas senas akumuliatorius gali pakenkti sveikatai (2)

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvos rinkoje per metus surenkama daugiau kaip 10...

Kodėl prieš žiemą akumuliatorių verta įkrauti (52)

Artėjantis žiemos sezonas kiekvienam vairuotojui primena, kad būtina pasirūpinti savo automobiliu....

7 patarimai, kaip saugiai važiuoti atšalus orams (2)

Artėjant žiemai vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės. Ryte važiuojant į darbą tenka įveikti...

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (49)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (36)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (31)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Žvarbus vėjas slopins šilumą (4)

Šeštadienį virš Lietuvos tęsis ciklono ir anticiklono dvikova, to pasekmė gūsingas ir žvarbus...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (832)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Kaip Hitleris ištekindavo savo meilužes, arba garsiausios ir įtakingiausios Trečiojo reicho moterys (83)

Karas laikomas vyriška prerogatyva, tačiau moterų vaidmuo jame irgi svarbus. Net Vokietijoje, nors...

Jasikevičiaus sugrįžimas į Kauną paženklintas klaidų jūra ir pergale prieš „Žalgirį“ (477)

„Žalgirio“ (5-7) duobė Eurolygoje gilėja – Lietuvos čempionai po penktadienio dvikovos Kaune...

Prekybos po „Brexit“ susitarimo pasiekti nepavyko (76)

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai penktadienį pareiškė, kad jiems...

Pažanga pasidžiaugęs Schilleris nuo Šaro šešėlio nebėga: jis yra šio klubo legenda (6)

Buvusį savo trenerį Šarūną Jasikevičių penktadienio vakarą namuose priėmęs Kauno...