Pozityvumo vairuotojų lūpose pasisakant šiuo klausimu buvo išties menkai. „Keletą kartų teko palikti automobilį dieną brangiausioje zonoje. Kai tenka sumokėti už parkavimą daugiau kaip 10 eurų, supranti, kad parkuoti automobilį miesto centre tampa tikra prabanga“, – komentavo kaunietis Jonas.

Pasak jo, Kauno centre dar galima rasti keletą žaliųjų zonų, kur parkavimas kainuoja 30 centų už valandą, bet tose vietose esą labai sunku aptikti laisvų vietų automobiliui pastatyti. „Priparkuoti automobilį miesto centre tampa didelis iššūkis, kitu atveju tenka nemenkai paploninti pinginę. Nemanau, kad parkavimo kainos atitinka realybę“, – apmaudo neslėpė kaunietis.

Vairuotojos Nijolės nuomonė kalbant apie automobilių parkavimo kainas Kauno centre taip pat kone nesiskyrė, moteris išvardino kur kas daugiau trūkumų nei privalumų. „Ar kada nors anksčiau varuotojams teko sumokėti maždaug 20 litų už automobilio stovėjimą? Tam, kad, tarkime, atvykčiau į susitikimą su verslo klientu, pakviesčiau jį pokalbiui ir papietaučiau – iš viso užtrukčiau apie 3 valandas. Vadinasi už transporto priemonės parkavimą tektų sumokėti 6 eurus. Anksčiau už tokią sumą litais buvo galima nupirkti dvigubus pietus“, – sakė ji.

Kaunietė Nijolė prisiminė savo ankstesnį vizitą Austrijos sostinėje. Tuomet, kai Kaune dar nebuvo šitokiu mastu išaugusios kainos už automobilio parkavimą, Vienoje, pasak jos, automobilio stovėjimas atsiėjo pigiau lyginant su Vilniumi. „Jokiu būdu nenoriu pasakyti, jog Kaunas – ne Europos lygio miestas. Tačiau tai – nedidelis miestas, kuriame dar nevyksta milžiniškos reikšmės verslo sandoriai. Jei būtų mano valia, automobilių stovėjimas taptų nemokamu“, – svarstė vairuotoja.

Všį „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus pavaduotojas Dariaus Razmislevičius paklaustas apie įžvelgiamus privalumus ir trūkumus nuo tada, kai nuspręsta branginti automobilių stovėjimą, sakė, jog šiuo metu dar sunku įvertinti pasiekimus, nes praėjo per trumpas laikotarpis, tačiau jau dabar esą pastebima, kad miesto centre atsiranda vis daugiau laisvų vietų, kuriose transporto priemones gali pastatyti trumpam sustoję vairuotojai.

„Vadinasi, kauniečiai, vykstantys į miesto centrą, pratinasi automobilį statyti šiek tiek toliau nuo centro ar kaip alternatyvą renkasi kitą keliavimo būdą. Viena iš efektyviausių priemonių siekiant reguliuoti transporto srautus – stovėjimo kainų reguliavimas t.y. branginant centrinėje miesto dalyje ir piginant atokiau esančiose stovėjimo vietose. Po šio sprendimo jaučiamas transporto priemonių srautų sumažėjimas, o sumažėjus srautui sumažėja ir oro tarša bei avarinių situacijų grėsmė. Turime rūpintis savo miestu ir siekti jį išlaisvinti nuo automobilių“, – komentavo D. Razmislevičius.

Pasak įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus pavaduotojo, Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą keisti stovėjimo zonų įkainius, nesusipratimų iš vairuotojų nebuvo – per žiniasklaidos priemones miestiečiai buvo informuojami apie įsigaliosiančius pakeitimus, vairuotojai esą atkreipė didesnį dėmesį į pasikeitusius kelio ženklus.