Kaip jau minėjome, verda aršios diskusijos, tad tikslios instrukcijos, kurio keliu šiuo atveju sukti, mes jums nepateiksime. Tiesa ir tai, jog, jeigu automobilį perkate ilgam, greičiausiai iš pradžių norėsite jį pasaugoti ir tuos pirmuosius šimtus kilometrų naujos transporto priemonės variklį patausosite, tačiau, jeigu renkatės išperkamosios nuomos kelią, nemenka tikimybė, jog iš karto lėksite su vėjeliu, negalvodami apie rytojų.
Inžinieriai ir ne tik tvirtina, kad abiem atvejais esate saugūs, tačiau patys šio straipsnio autoriai teigia prireikus pasirinksiantys variklio parengimo režimą – kaip teigia patys, dėl šventos ramybės. Be to, jeigu tiek daug šios srities specialistų sako, jog jokių įžanginių procedūrų nereikia, nes viskuo pasirūpina naujos technologijos, kodėl tokie didieji gamintojai kaip BMW visgi pataria neskubėti ir elgtis švelniau?
Pavyzdžiui, sportiškojo „BMW M4“ atmintinėje savininkui pateikiama rekomendacija pirmuosius 2000 kilometrų nuvažiuoti neviršijus 5500 apsukų ribos, o maksimalus greitis ribojamas iki 170 kilometrų per valandą. Kitaip tariant, kol automobilio odometras neparodys prieš tai įvardytų skaičių, ekspertai pataria „nespausti iki dugno“ ir nedaryti kitų grubių veiksmų.
Maža to, rekomendacijose rašoma, jog, važiuojant pirmuosius nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. kilometrų variklio apsukas jau galima didinti, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad ilgą laiką neteks važiuoti greičiau nei 220 kilometrų per valandą greičiu. Tikslūs nurodymai neįvardijami, tad tik nuo vairuotojo sveiko proto ir sąžinės priklauso, ką gali reikšti per ilgai.
Straipsnio autoriai, įsitikinę, kad nemažai prestižinių automobilių gamintojų jų modelius įsigijusiems vairuotojams po šiai dienai pataria elgtis su varikliu švelniau, nusprendė detaliau ir paprasčiau paaiškinti, kaip visa tai vyksta. Pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ką reiškia tas vadinamasis variklio „apšilimas“ ir pagalba tiesiogine to žodžio prasme įsivažiuojant.
Taigi kalbame apie procesą, kurio metu įvairūs variklio ir automobilio komponentai pratinasi dirbti kartu dėl bendro tikslo – kokybiškos vairavimo patirties. Tokie dalykai kaip variklio stūmoklių žiedai ir cilindrų sienelės, prieš pasiekdamos optimalų darbo sklandumą bei našumą, privalo kaip reikiant nugludinti kampus ir apsiprasti vienas su kitu. Prieš variklio prisijaukinimą pasisakantieji tam nepritaria: esą šių dienų automobilių pramonėje be vargo pasiekiamas kone idealus preciziškumas, todėl jokių bandomųjų ar pereinamųjų kilometrų tikrai nereikia.
Seniau frezavimo staklės nebuvo tokios tikslios, tad, apšildant naują variklį, paprasčiausiai išsivalydavo gamybos metu užsilikusios metalo dalelytės.
Kaip ten bebūtų, net ir šiandien siektina tobulybe girtis per anksti. Be to, izoliaciniams sluoksniams ir tarpinėms, prieš pradedant atlikti savo funkciją, būtina tam tikra temperatūra. Kitaip tariant, svarbus ne pats „apšilimas“, bet ir jo trukmė. Štai jums puikiausias įrodymas, kodėl variklio „apšilimo“ šalininkai ir kritikai niekaip neranda bendros kalbos.
Ekspertai sako, kad nauji varikliai prie krūvio apsipranta ir įsivažiuoja automobiliui nuriedėjus gerus tūkstantį kilometrų. Seniau šis skaičius buvo žymiai didesnis, tačiau dabar tiek ilgai kankintis nebereikia.
Ką daryti?
Jeigu visgi nusprendėte, kad skubėti nėra prasmės ir norisi būti tikram, kad variklis tarnaus maksimaliai gerai, paisykite šių ekspertų išgrynintų tiesų.
Pirmiausia, nepiktnaudžiaukite apsukomis. Priklausomai nuo to, kuo varomas jūsų automobilis – dyzeliniu kuru ar benzinu – turėtumėte įsiminti kelis skaičius. Įprastai dyzeliniams varikliams reikia mažiau apsukų nei benzinu varomam. Tai reiškia, jog, jeigu benzininiam varikliui rekomenduojama neviršyti 3500 apsukų, derėtų nepamiršti, kad, kalbant apie dyzelinį variklį, šis skaičius mažesnis – galbūt apie 2500 apsukų. Kad ir kaip ten bebūtų, iš esmės viskas priklauso nuo paties variklio. Yra ir viena tokia universali : tiesiog laikykitės vidurinėje teritorijoje tarp nulio ir vadinamosios raudonosios apsukų linijos.
Ekspertai sako nepanikuoti ir dėl greičio pedalo. Pakanka tiesiog iš pradžių nepiktnaudžiauti ir neviršyti rekomenduojamų skaičių. Didinant greitį, svarbu tai daryti užtikrintai.
Sena nauja alyva
Jeigu yra galimybė, nuvažiavę tik kelis šimtus kilometrų pasikeiskite alyvą. Kaip jau buvo minėta, pagrindinė priežastis, kodėl norime paruošti variklį, yra noras pašalinti net pačias smulkiausias metalo liekanas. Tai reiškia, kad jūsų automobilio variklyje neabejotinai klaidžioja metalo atraižėlių, o jums reikia jų atsikratyti.
Idealiu atveju variklio alyvą, su kuria jau įsigijote automobilį, reiktų pakeisti nuvažiavus 100-200 kilometrų, o tada pasibaigus bandomajam adaptaciniam laikotarpiui – įveikus apie pusantro tūkstančio kilometrų. Tokiu būdu pasirūpinsite, kad neliktų jokių priemaišų, o variklio alyva – pagal galimybes būtų maksimaliai švari.
Nors visi šie patarimai ir turėtų padėti, kaip jau ne kartą minėjome, vieningo sprendimo naujo variklio klausimu priimti niekaip nepavyksta. Varikliai išbandomi jau gamykloje, vos tik surinkus automobilį. Gamintojai taip elgiasi norėdami išvengti galimų problemų su garantiniu aptarnavimu – problemų, už kurias vėliau turės mokėti patys, o ne jūs.
Taigi, jeigu norite naujutėlaitį automobilį tiesiai iš salono vairuoti taip, kaip jums patinka, galite drąsiai taip ir elgtis. Jeigu nusprendėte rinktis pereinamąjį laikotarpį, tiesios paisykite gamintojo rekomendacijų.
