Technologės teimu, langų priežiūrą žiemą apsunkina ne tik šaltis, bet ir patys vairuotojai. Taupydami laiką šildant langus, jie neretai pasitelkia kūrybiškus, bet žalos stiklui pridarančius metodus, tai pat nesilaiko elementarių priežiūros reikalavimų. Norint išsaugoti nedeformuotą be įbrėžimų stiklą, vairuotojai turėtų vengti šių dažniausių langų priežiūros klaidų:
Šildyti stiklą karštu vandeniu. Neapsikentę gramdyti ledą ar dėl skubos vairuotojai ant lango užpila karšto vandens. Toks metodas greitas, tačiau gali būti pirmas ir paskutinis. Jei stiklas bent kiek įtrūkęs, karštas vanduo patenka į plyšelius ir juos dar labiau išplečia. Galiausiai po eilės tokių atitirpinimų stiklas neatlaiko. Kai langas įšalęs, jam reikia leisti atitirpti palengva. Jei nėra laiko laukti, naujų automobilių vairuotojai gali elementariai įjungti langų šildymo sistemą. O tokios naujovės neturintiems vairuotojams rekomenduojama rinktis specialius ledo atitirpinimo skysčius.
Grandyti ledą nuo neatšilusio lango. Neretai vairuotojai puola grandyti gerai įšalusį sniegą bei ledą nelaukdami kol langas atšils. Labai populiaru tai daryti grandikliu ar dar blogiau, įvairiomis savadarbėmis priemonėmis, kaip virtuviniu peiliu, metaline mentele, mokėjimo kortele ar net plastikiniu puodeliu nuo rytinės kavos. Taip atsiranda įbrėžimai, stiklas ilgainiui pradeda blogai atspindėti šviesą, o tai blogina matymą vairuojant. Grandiklį, beje tik plastikinį, derėtų naudoti tik kaip papildomą priemonę, kai stiklas atitirpsta ir reikia pašalinti prikibusius, bet jau lengvai pasiduodančius ledo ar sniego likučius.
Šildyti lango vidinę pusę maksimalia karščio srove. Žiemą važinėjant įjungus šildymą ir nevėdinant automobilio, apledėja ir vidinė lango pusė. Labai dažnai vairuotojai randa paprastą sprendimą – visa galia įjungia šildymą ir nukreipia oro srovę į stiklą. Toks metodas netinkamas stiklui, mat staigūs temperatūros pokyčiai kenkia jo atsparumui. Grandymas taip pat nepadeda – vidinė stiklo dalis yra išgaubta, todėl įbrėžimai garantuoti. Norint išvengti vidinės dalies apledėjimo tereikia lango vidinę pusę prieš naktį nuvalyti sausa šluoste, kad neliktų aprasojęs.
Valyti prišalusį ledą valytuvais. Nesvarbu valytuvas naujas ar senas, juo valyti įšalusį ledą nuo stiklo didelė klaida. Lango gerai nuvalyti nepavyksta, tik subraižomas stiklas ir plėšomos valytuvo šluostės. Jei valytuvas susidėvėjęs, tuomet žiema tikrai jį „pribaigs“. Ne veltui rekomenduojama valytuvus keisti rudenį (kaip, beje, ir pavasarį).
Periodiškai neplauti langų. Natūralu šiltuoju sezonu plauti langus, mat padaugėja dulkių ir kitų nešvarumų. Tačiau žiemos sezonu švaros procedūros neretai atidėliojamos. Tai labai dažna klaida, mat prie minusinės temperatūros nešvarumai ir druskos prišąla prie stiklo, sudaro plika akimi nematomus iškilimus. Kas kartą braukdami pro tokius nešvarumus valytuvai ar paprasta šluostė „pakimba“ ir tempdami sušalusius jų likučius braižo stiklą.
Tiks bet koks langų valymo skystis. Langų skystis į vasarinį ir žieminį skirstomas ne veltui. Žieminis skystis neužšąla prie žemos temperatūros, gerai nuplauna šaltuoju sezonu susidarančius nešvarumus. Tiesa, žieminį skystį reikia keisti rudens pabaigoje, todėl vis dar važinėjantiems su vasariniu skysčiu į bakelį derėtų pilti žieminio langų skysčio koncentrato (neužšąlančio iki -80С). Tik prieš tai būtina įvertinti, kiek likę vasarinio stiklų ploviklio ir tinkamai praskiesti. Skystį praskiedus santykiu 1:1, užšalimo temperatūra bus -27°C, o jei santykis 1:2, ji sieks vos -13°C.
