Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius patvirtino, kad automobilių gaisrai, kuriuos ugniagesiams tenka tramdyti, yra vieni dažniausių.
„Paprastai techninės problemos išlenda arba itin karštu metu, kai transporto priemonės lengviau užkaista, arba esant labai šaltam orui, kai automobilius uždega patys vairuotojai, atkakliai bandydami paleisti jų variklius“, – aiškino D.Gurevičius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas docentas dr. Saugirdas Pukalskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog dažniausiai automobiliai užsidega dėl susidėvėjusių laidų, elektros įrangos gedimų, nesutvarkytų elektros ar degalų tiekimo sistemų ir kiauros dujų išmetimo sistemos.
„Automobilis sudega ypač greitai. Jo gali nebelikti per 5-6 minutes. Jei ugnis persimeta į saloną, iš mašinos praktiškai nieko nebelieka“, – kalbėjo D.Gurevičius.
Pašnekovas baisėjosi kai kurių vairuotojų įpročiu po variklio dangčiu vežiotis skudurų ar kartono lakštų, ant kurių užkritusi žiežirba gali akimirksniu sukelti gaisrą. Jis stebėjosi, kaip kai kurie vairuotojai nevertina gesintuvo svarbos ir išvis jo neturi.
„Dažnas mano, jog gesintuvas reikalingas tik per techninę apžiūrą, tad pasiskolina jį iš draugų. O kai automobilis užsidega, tuomet graužiasi, kad jei būtų turėję gesintuvą, mašina gal nebūtų sudegusi", - pasakojo specialistas.
Jo nuomone, protinga įsigyti didesnį gesintuvą, nei reikalaujama. Šiuo metu lengvajame automobilyje privaloma turėti gesintuvą, kuriame telpa vos vienas kilogramas gesinimo medžiagos. Nors vairuotojai gali vežiotis ir didesnį, mažai kas taip elgiasi. Mat toks gesintuvas yra brangesnis, sunkesnis ir užima daugiau vietos.
