Automobilį apdrausti norėjęs vyras susidūrė su kuriozine situacija: padėti negali niekas

Daugiau nei trijų dešimčių metų vairavimo stažą turintį, tačiau savo vardu registruoto automobilio neturėjusį asmenį draudikai stato į vieną gretą su pradedančiaisiais ir jokios vairavimo patirties neturinčiais vairuotojais. Ir vieniems, ir kitiems tenka mokėti maksimaliai didelę privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką, kuri yra dukart didesnė už tą, kuri taikoma automobilį turinčiam vairuotojui.

Draudimo bendrovių manymu, vairavimo stažas nesuteikia jam jokių nuolaidų ir negarantuoja, kad asmuo yra ir toliau bus drausmingas vairuotojas. Todėl palankiau žiūrimą į tą asmenį, kuris turi savo vardu registruotą transporto priemonę.

Lietuvoje nėra institucijos, kuri reguliuotų draudėjo ir draudiko santykius. Taip pat jokie įstatymai nenustato, kaip draudimo įmonė privalo skaičiuoti draudimo riziką ir, atitinkamai, draudimo įmoką. Kiekviena draudimo įmonė tai sprendžia pati. Tad piliečiui nelieka jokios alternatyvos, tik rinktis.

Virto „nuliniu“ klientu

Klaipėdietis Aleksandras O. DELFI pasakojo, kad atėjus numatytam amžiaus tarpsniui ir pasikeitęs asmens dokumentus nustebo, jog atsidūrė vienoje gretoje su pradedančiaisiais vairuotojais.

„Vairuotojo teises turiu nuo 1994 m. Nuo tų metų ir automobilį vairuoju. Tuo metu gavau ir Lietuvos Respublikos pasą, kuriame buvo įrašyti klaidingi mano asmens duomenys – suklysta rašant mėnesį. Savaime suprantama, ir asmens kodas buvo neteisingas. Tačiau su tais dokumentais ramiai gyvenau. Kai man suėjo 45 metai, vėl keičiau asmens dokumentus, tuo pačiu „atstačiau“ ir teisingus asmens duomenis. Automatiškai pasikeitė ir asmens kodas. Ir viskas. Kadangi mano vairavimo istorija „pririšta“ prie automobilių, kuriuos turėjau, tai pasikeitus asmens kodui draudimo kompanija manęs „nemato“. Tapau jiems „nulinis“ klientas. Ir viskas. Moku dabar jiems kaip naujokas, nors turiu 25 metų vairavimo stažą“, – piktinosi vyriškis.

Sulygino su naujokais

Kito vyriškio, vairuotojo pažymėjimą taip pat gavusio praėjusiame amžiuje, istorija šiek tiek kitokia, tačiau ir jis draudikų vertinamas, kaip naujokas.

„Vairuotojo pažymėjimą turiu nuo 1988 m., nuo 1993 m. įsigijau automobilį, kurį vairavau kasdien. 2000 m. savo automobilį pardaviau, nes šeima naudojosi žmonos vardu registruotu automobiliu. Šiemet registravau transporto priemonę savo vardu ir nutaręs apdrausti civilinės atsakomybės draudimu sužinojau, kad įvertinus riziką esu priskiriamas pradedančiųjų kategorijai, todėl ir kaina atitinkamai didžiausia. Draudikai tvirtina neturintys duomenų apie mano turėtą transporto priemonę iki 2000 m., todėl jiems esu „nulinis“ klientas, kurį jie vertina pagal D0 kategoriją“, – savo atvejį papasakojo Viktoras Z. (tikrasis vardas žinomas).

Jis stebėjosi, kad pagal draudikų logiką, kiekvienas pilietis turintis vairuotojo pažymėjimą privalo registruoti savo vardu automobilį, kitaip jis laikomas nepatyriusiu vairuotoju keliančiu grėsmę eismo saugumui.

„O jei dirbu sunkvežimio vairuotoju, tačiau neturiu automobilio?“, – piktinosi vyriškis.

Suskaičiavęs, kokią įmoką už civilinės atsakomybės draudimą tenka mokėti jam, kaip pradedančiajam, ir žmonai, kurios valdytą automobilį šeima naudojo, nustebo, kad įmokos suma skiriasi beveik du kartus. „Vienoje draudimo bendrovėje man suskaičiavo 175 eurus siekiančią įmoką, o žmonai – 97 eurus, kitoje bendrovėje skirtumas buvo dar didesnis – 175 ir 62 eurai“, – stebėjosi Viktoras Z.

Biuras nesikiša

Lietuvos draudikų biuras pranešė, kad į draudėjo ir draudiko santykius nesikiša. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas Gintautas Laukaitis raštu pateiktame atsakyme dėstė, kad pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas draudėjo riziką vertina ir draudimo įmokos dydį nustato tik draudikas.

„Šiuo metu minėtu draudimu Lietuvoje draudžia aštuonios draudimo bendrovės, ir kiekviena jų tą daro labai skirtingai. Tokiu būdu, atsakyti į Jūsų keliamus klausimus gali tik tas draudikas, į kurį Jūs kreipiatės dėl privalomojo draudimo sutarties sudarymo. Jei kiltų reikalas, tepridursiu, jog draudėjų su draudikais ginčus nagrinėja bei sprendžia Lietuvos banko Priežiūros tarnyba“, – atsakė G. Laukaitis.

Nesugebėjo paaiškinti

Susisiekus su įvairiomis draudimo bendrovėmis, ne visos galėjo rišliai paaiškinti, kodėl į asmenį, turintį savo vardu registruotą automobilį žvelgiama palankiau?

Vienos bendrovės atstovai minėjo išaugusias išlaidas žalai atlyginti, kiti vardijo, kad draudimo kainai įtakos turi drausmingumas, kuris matuojamas, kiek metų asmuo draudžia automobilį savo vardu, taip pat žiūrima, kiek įvykių asmuo turėjęs.

Bene rišliausią atsakymą pateikė atsakė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.

„Mūsų įmonėje, vertinant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo riziką, yra atsižvelgiama ne tik į transporto priemonės techninius duomenis, bet ir į draudėjo bei transporto priemonės valdytojų rizikos duomenis, kurie susideda tiek iš vairavimo patirties, tiek ir draudimo istorijos bei kitų faktorių. Jūsų pateiktoje situacijoje yra įvertinta asmens vairavimo patirtis, kaip patyrusio vairuotojo (pagal vairavimo stažą) bei draudimo istorija, kuri yra neutrali, t. y. kadangi neturime duomenų apie eismo įvykius.

Atsižvelgiant į mūsų sukauptą statistiką ir ilgametę patirtį asmenys, turintys vairuotojų pažymėjimą, ne visada vairuoja transporto priemonę, todėl rizika vertinama atsižvelgiant į tai, kad draudimo istoriją kaupia asmuo turintis savo vardu registruotą transporto priemonę“, – atsakyme dėstė R. Pocius.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovo Dariaus Andriukaičio komentaras: „Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugas Lietuvoje galima rinktis iš beveik dešimties tiekėjų, tad visų pirma siūlytume peržiūrėti visus galimus pasiūlymus, kurie gali skirtis priklausomai nuo bendrovių kainodaros ir kitų priežasčių. Kadangi mūsų šalyje yra laisva konkurencinė aplinka, valstybė kainų nereguliuoja. Įstatymai taip pat nenustato, kaip draudimo įmonė privalo skaičiuoti draudimo riziką ir, atitinkamai, draudimo įmoką. Kiekviena draudimo įmonė tai sprendžia pati.

Draudikas, nustatydamas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos kainą (įmoką), paprastai vertina tokius rizikos veiksnius kaip vairuotojo amžius ir vairavimo patirtis, ar nebuvo praeityje sukėlęs eismo įvykių, kokia transporto priemonės masė, galingumas, variklio darbinis tūris ir pan.). Draudimo bendrovės taip pat vertina ir bendrą eismo įvykių skaičių, remonto, gydymo ir panašių išlaidų kainas, sukčiavimo atvejus ir kt.

Natūralu, jei turimi duomenys apie valdytojo vairavimo praktiką yra teigiami (ilga, nepertraukiama patirtis, drausmingumas ir kt.), tai rizika laikoma mažesne, ir atvirkščiai.

Be to, draudikams galioja griežtas asmens duomenų apsaugos teisinis reguliavimas, kuris neleidžia asmens duomenų naudoti neapibrėžtą laiką, dalintis su kitais subjektais (jei įstatymas to neleidžia) ir pan.

Dėl visų šių priežasčių siūlytume žmogui kreiptis į konkrečią draudimo įmonę, pavyzdžiui, pasiūliusią geriausias sąlygas, dėl papildomos informacijos“.