Nėra teisinio pagrindo transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniuose santykiuose nustatant žalos (draudimo išmokos) dydį remtis vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Taip nusprendė Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT), savo svetainėje internete paskelbęs nutarties byloje išaiškinimą. Tai reiškia, kad apsidraudę vairuotojai nelaimės atveju turės daugiau lankstumo žalos ar draudimo išmokos nustatyme.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio), šis kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas žalos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus, rašoma išaiškinime.

Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad eismo įvykių metu buvo apgadintos transporto priemonės „Honda“ ir „Dacia“, kurios AB „Lietuvos draudime“ (toliau – ir ieškovė) buvo apdraustos transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (kasko). Dėl eismo įvykių metu padarytos žalos buvo išmokėtos 1933 Eur ir 11 321,38 Eur draudimo išmokos. Apgadintų automobilių liekanų vertė buvo nustatyta aukciono būdu, pardavus jas atitinkamai už 167 Eur ir 1711,52 Eur. Šių eismo įvykių kaltininkų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apdraudęs „ERGO Insurance SE“ (toliau – atsakovas), tačiau jis atlygino AB „Lietuvos draudimui“ tik dalį žalos.

Šalys nesutarė dėl transporto priemonių likučių vertės dydžio, nulėmusio žalos (atitinkamai ir draudimo išmokos) dydį. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi teoriniu automobilių likutinės vertės skaičiavimu, o ne realia, aukcionų būdu nustatyta automobilių liekanų verte.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį patenkinti, argumentuodama tuo, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka ir Instrukcija), reikalavimų. Šie teisės aktai nedraudžia įvertinti transporto priemonės likutinę vertę ne teoriškai, o pagal rinkos paklausą ir pasiūlą, pavyzdžiui, aukciono būdu.

Aukcionas leidžia nustatyti realią individualaus automobilio liekanų vertę. Visiškai sunaikintos transporto priemonės liekanas gali nupirkti ribotas ratas subjektų ir nukentėjusiajam gali būti apsunkinta galimybė jas realizuoti, atgauti nors dalį draudiko nustatytos teorinės liekanų vertės. Šiuo atveju papildomai paskelbus automobilių liekanų pardavimą tarptautiniame aukcione už „Dacia“ buvo pasiūlyta didžiausia kaina – 1000 Eur, pasiūlymų dėl „Honda“ nesulaukta. Taigi teorinis liekanų vertės apskaičiavimas („Dacia“ – 3024 Eur, „Honda“ – 567 Eur) yra aiškiai neteisingas, neatitinka rinkos realijų.

Ieškovės nuomone, didesnes galimybes ištirti rinkos paklausą ir operatyviai nustatyti rinkos kainą turi ne nepriklausomas ekspertas, apklausdamas ribotą kiekį suinteresuotų asmenų, bet aukciono rengėjas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kasacinis teismas, įvertinęs teisės aktus, kurie reguliuoja transporto priemonių valdytojų privalomosios atsakomybės draudimo teisinius santykius, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo šių teisės aktų nuostatas, reguliuojančias žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką, aiškinti kaip įtvirtinančias tam tikras įstatymo nustatytas įrodinėjimo priemones ir specifiškai susiaurinančias įrodinėjimo priemonių ratą tuo atveju, kai žalos atlyginimo dydis yra nustatomas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Tai reiškia, kad iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais.

Kasacinis teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, sutiko su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad aukcionas yra pardavimo, o ne vertinimo įrankis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tuo remiantis nėra pagrindo teigti, jog pati savaime aukciono būdu parduoto turto kaina neatitinka tikrosios turto vertės. Atvirkščiai, būtent turto pardavimo kaina gali geriausiai identifikuoti realią daikto vertę.

Pasak teisėjų kolegijos, vertinant, ar reali turto pardavimo aukcionu kaina konkrečiu atveju laikytina reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žalą, gali turėti reikšmės to turto pardavimo aplinkybės, sandorio, kuriuo tas turtas buvo parduotas, sudarymo aplinkybės, ypatumai, sandorio šalių ryšiai ir kt.

„Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovė turėjo įrodyti, o atsakovas – paneigti, kad transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę, be to, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktais argumentais, turėjo įrodyti, jog parduotų transporto priemonių likučių kaina nėra reali ir protinga“, – pažymėjo kasacinis teismas.

LAT kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atitinkamas Tvarkos ir Instrukcijos nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu.

„Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos kaip tik patvirtina draudiko pareigą įvertinti visus jam pateiktus dokumentus, visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, tokiu būdu siekiant žalos dydį nustatyti taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, kiek tai leidžia privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu“, – nurodė bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Papasakojo, kokios kritinės klaidos vairavimo egzamine pakiša koją – jas daro ir patyrę vairuotojai (135)

Dažnas būsimas vairuotojas, keliaudamas laikyti praktinio egzamino į „Regitrą“, viliasi, kad...

Pasikeitus vairuotojų dokumentų tvarkai, pastebimos ir pirmosios neigiamos pasekmės (169)

Sustabdžius pareigūnams šiek tiek ilgiau trunkanti patikra – pagrindinė neigiama naujos...

Paaiškino, kokių klaidų norintiems vairuoti motociklą geriau nedaryti (25)

Šalies transporto priemonių registrą valdanti VĮ „Regitra“ suskaičiavo, kad šiemet...

Vasaros iššūkiai vairuotojams: nuo slidaus asfalto iki paukščių išmatų paliktų dėmių

Neįprastai karšta vasara atnešė pačių įvairiausių iššūkių vairuotojams. Pasirodo, sunkumų...

Po Kaune praūžusios liūties – šūsnys valstybinių numerių (1)

Vakar, rugpjūčio 14 d., Kauną merkė nepaprastai smarkus lietus . Jo padariniai – ne tik...

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (59)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (145)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (168)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (12)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (155)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (21)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (71)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (15)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (10)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (760)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...