Pustuštis bakas – blogai
Daugelis lietuvių į degalinę dažniausiai važiuoja, kai automobilio prietaisų skyde jau užsidega degalų lemputė. Tačiau yra ir tokių, kurie apskaičiuoja, kad taip dar nuvažiuos kelias dešimtis kilometrų.
Vis dėlto specialistai sako, kad geriausia piltis degalų iki pusės bako, o į degalinę važiuoti, kai jų lieka apie ketvirtadalį bako. Važinėti apytuščiu baku nėra gerai, nes degalų tiekimo sistema prisiurbia nuosėdų iš dugno, be to, bake būna ir oro, o jis gali komplikuoti degalų degimą variklyje. Todėl užsikemša degalų filtras, greičiau sugenda siurbliai, purkštukai, sumažėja variklio galingumas.
Be to, važinėjant pustuščiu baku padidėja tikimybė, kad iš dyzelino išsiskirs parafinas – tai yra įvyks vadinamasis degalų užšalimas. Jis nėra pavojingas varikliui ir degalų sistemai, tačiau bėda ta, kad susidarantis parafinas nusėda degalų filtre ir užklijuoja filtruojamojo popieriaus skylutes. Jei taip atsitinka, degalai nebefiltruojami, ir variklis pradeda dirbti su pertrūkiais.
Tokiu atveju pirmiausia reikia patikrinti degalų būklę. Jeigu jie neskaidrūs ir sutirštėję, yra parafino, tada reikia nupilti juos iš bako, pakeisti degalus ir filtrą. Jeigu degalų skaidrumas sumažėjo tik šiek tiek, gali pakakti pakeisti jų filtrą.
Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti degalų priedus, trukdančius susidaryti parafinui. Skirtingų firmų šie priedai vadinami įvairiai, pavyzdžiui, „Anti-Gel“, „Stopo-Ge“. Tiesa, į jau sutirštėjusius degalus pilti priedus beprasmiška – jie nepadės.
Turėkite omenyje, kad parafinas susidaryti vasariniuose dyzeliniuose degaluose gali tada, kai temperatūra yra žemesnė negu 0 laipsnių, o žieminiuose – kai temperatūra žemesnė nei 15 laipsnių šalčio.
Be to, pilti priedus reikia likus mėnesiui ar dviem iki šalčių.
Senieji būdai
Jei ketinate automobilį laikyti ilgiau stovintį, pavyzdžiui, žiemą juo išvis nevažinėti, patartina pripilti pilną baką degalų. Taip geriau ir dyzeliniams, ir benzininiams automobiliams. Į bako dugną per ilgesnį naudojimo laiką nusėda įvairių natūralių drumzlių iš aplinkos bei kondensatas, susidarantis dėl lauko ir bake esančios temperatūros skirtumo. Be to, verta atminti, kad benzinas, ilgai būdamas bake, praranda oktaninį skaičių, o dyzelinas būtinai turi būti žieminis, jei planuojama ilgai nevažinėti. Todėl jei ketinate žiemą palikti automobilį stovėti, pripilkite pilną baką žieminio dyzelino.
Sovietmečiu paplitę dyzelinių variklių paleidimo žiemą būdai – tokie kaip degalų bako pakaitinimas, šildymo lempų naudojimas, degalų žarnų sukimas aplink kolektorių taip pašildant į baką grąžinamą dyzeliną, degalų filtro šildymas elektros laidais, dujų išmetimo angos nukreipimas į degalų baką taip jį pašildant ir panašūs – seniai nebenaudojami. Patobulėjus technikai, dalis jų yra nebetinkami.
Tačiau vienas iš senųjų laikų degalų „patobulinimo“ būdų – įpilti į dyzeliną benzino – liko iki šių dienų ir, matyt, gyvuos amžinai, nes tai paprastas ir efektyvus metodas. Kita vertus, šis būdas turi ir neigiamų pasekmių varikliams: nukenčia dyzelino kokybė, degalai pasidaro sausoki, suprastėja jų tepamosios savybes. Dėl to genda naujų automobilių degalų siurbliai ir purkštukai (ypač „common rail“ tipo didelio slėgio degalų įpurškimo sistemos). Pakeisti dyzelinių variklių purkštukus ar siurblį – tikra prabanga.
