aA
Dar pernai dėl pandemijos susidūrimų su gyvūnais keliuose buvo pastebima daugiau, šiemet augimas ir toliau nesustoja. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, palyginus pirmuosius 8 šių metų mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, partrenktų gyvūnų keliuose skaičius išaugo dar ketvirtadaliu, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Artėja pavojingiausias metas važinėjantiems sutemus: viena akimirka kelyje gali kainuoti ir 10 tūkst. eurų
© Vilniaus aps. VPK

Pernai nuo sausio iki rugpjūčio po automobiliais pakliuvo 282 gyvūnai, kai šiemet tokių – 350.

„Akivaizdu tai, kad pernykščiam augimui įtakos turėjo pandemija ir sumažėję automobilių srautai keliuose. Tai lėmė, jog gyvūnai drąsiau pasirodydavo važiuojamoje dalyje tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Panašu, kad pandemijos įtaka ir toliau jaučiama, o gyvūnai vis drąsesni, keliuose vis dažniau matomi net ir šviesiu paros metu“, – sako bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Daugiausiai susidūrimų gegužę ir spalį

Remiantis draudikų susistemintais duomenimis, matyti, kad ypatingai išsiskiria du mėnesiai – gegužė ir spalis. 2020 metais daugiausia susidūrimų fiksuota spalį – 58 ir gegužę – 57. Šiemet kol kas taip pat daugiausiai įvykių užregistruota gegužės mėnesį – net 83.

„Šie duomenys rodo, kad gyvūnų pasisaugoti dar atidžiau nei įprasta reikėtų būtent spalio mėnesį, mat tendencijos atsikartoja kasmet. Tai natūralu, nes gyvūnų migracija būtent ir vyksta šiais pavasario bei rudens mėnesiais“, – aiškina A. Žiukelis.

Pasak jo, tiek pernai, tiek šiemet vidutinė žala susidūrus su gyvūnu nesikeičia – ji siekia 1800 eurų, o didžiausia žala, išmokėta gyventojams, viršija 8 tūkst.

Brangiausia avarija – šiemet

„Pernai brangiausias buvo susidūrimas su briedžiu – jis kainavo 8049 eurų. Brangiausių įvykių sąraše antrąją vietą dalinasi stirnos ir elniai. Šiemet daugiausiai kainavęs įvykis taip pat buvo susidūrimas su briedžiu – žala siekė 8598 eurus. Faktas – kuo didesnis gyvūnas, tuo didesnė žala transporto priemonei ir didesnė grėsmė pačiam vairuotojui bei keleiviams“, – komentuoja ekspertas.

Jis priduria, kad skaudžių nelaimių išvengti galėtų padėti atidumas ir saugus greitis, mat susidūrimo su į kelią staiga iššokusiu gyvūnu išvengti dažnai būna sudėtinga. Todėl būtina vairuoti atidžiai, stebėti kelkraščius, neviršyti leistino greičio ir neignoruoti apie laukinius gyvūnus kelyje įspėjančių ženklų.

„Kelią perbėgus stirnai ar kitam gyvūnui, nereikėtų atsipalaiduoti ir spausti akceleratoriaus pedalo, nes paskui vieną gyvūną netrukus gali išlėkti ir kitas ar net visas būrys. Netinkamas sprendimas – bandyti nuo kelio gyvūną nuvyti garsiniu automobilio signalu ar mirksint šviesomis – gyvūnas gali sutrikti ir pasielgti neprognozuojamai“, – pataria draudimo ekspertas.

Pirmoje vietoje – stirnos, antroje – kiškiai

Kaip ir kasmet, toliau po automobiliais dažniausiai patenka stirnos: pernai per 8 mėnesius jų partrenkta 113, o šiemet per tą patį laikotarpį – 171. Šiais metais antroje vietoje yra kiškiai – 2021 m. jų partrenkta 19.

„Taip pat dažniausiai partrenkiami šunys, briedžiai, paukščiai, šernai, barsukai, katinai, elniai ir lapės. Tačiau kaip ir kasmet ženklią statistikos dalį sudaro tie gyvūnai, kurių visgi nepavyksta atpažinti“, – konstatuoja A. Žiukelis.

Tokių įvykių metu dažniausiai sugadinami automobilių gaubtai, buferiai, išdaužiami žibintai ir pan. Pavojingiausi įvykiai – kai nenorėdamas partrenkti gyvūno vairuotojas nusuka nuo kelio.

Norint tokių įvykių išvengti galima ant automobilio prisitvirtinti ultragarsinius švilpukus, generuojančius vėjo keliamą garsą. Automobilio viduje garso nesigirdi, o netoli važiuojamosios dalies esančius gyvūnus jis priverčia sustoti ar pasitraukti nuo kelio. Ši priemonė itin populiari Skandinavijoje, tačiau visapusės apsaugos negarantuoja, tad be papildomų apsaugos priemonių, kelyje vairuotojai turėtų išlikti budrūs ir atidūs.

Ką daryti, jei avarija nutiko?

Jei susidūrimo su gyvūnu išvengti vis dėlto nepavyko, reikia skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykusi policija užfiksuos įvykį, o sužeistu gyvūnu pasirūpins medžiotojai ar miestų ribose sanitarinės tarnybos. Jei po susidūrimo negyvas žvėris lieka gulėti ant važiuojamosios kelio dalies, prie jo būtina padėti avarinio sustojimo ženklą, kad apie kliūtį būtų įspėti kiti vairuotojai.

Jei laukinis gyvūnas susidūrimą išgyveno, patartina prie jo nesiartinti – padėti jam vis tiek niekuo nebus įmanoma, o sužalotas žvėris gali elgtis neprognozuojamai ir sužeisti prie jo prisiartinusius žmones.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.5000

Ką reikia žinoti, kad nusipirkus automobilį ir atkeliavus į „Regitrą“ netektų kreiptis į policiją ar advokatus (32)

Naudoto automobilio pirkimas iš pavienių pardavėjų – visuomet rizika. Tačiau ji dar labiau...

Kaip neįkliūti sukčiams kelyje: pasakė, kaip dažniausiai stengiasi apgauti vairuotojus (18)

Sukčių kasdienybėje galima sutikti įvairių, tačiau draudikai dažniausiai fiksuoja tuos, kurie...

Pasakė, kada vairuotojai privalo praleisti viešąjį transportą: šią taisyklę pamiršo ne vienas (70)

Viešasis transportas yra neatsiejamas kelių eismo dalyvis, turintis tam tikras taisykles, kurių...

Priminė, ką daryti, jeigu nepavyko išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu: vairuotojai tą dažnai pamiršta (16)

Rudenį, padidėjus gyvūnų migracijai, kai prasideda ruja, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie...

Registratorius užfiksavo, kaip Floridoje automobilis rėžėsi į stovinčią mašiną sprogusia padanga (2)

Vienas dideliu greičiu lėkęs automobilis rėžėsi į kitą mašiną, kuri sprogus padangai,...

Top naujienos

Neteisėtų migrantų srautui nemažėjant, ragina neatmesti sienos šturmo: tai gali įvykti bet kurią minutę (22)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) antradienį pranešė, kad per nepilną spalio mėnesį...

Skirtingose laboratorijose antikūnų testo rezultatai gali skirtis: gydytoja pasakė, kokius tyrimus atlikti po ligos ir vakcinos (135)

Pastaruoju metu visuomenėje daug dėmesio sulaukia antikūnų prieš koronavirusą tyrimai –...

Armonaitė: atleiskit, bet sugadinsiu Širinskienės istoriją faktais papildyta  (262)

Po valstiečių-žaliųjų atstovės Seime Agnės Širinskienės kaltinimų dėl brangių pusryčių...

Nuo lapkričio griežtinama darbdavių atsakomybė – didės baudos (73)

Nuo šių metų lapkričio mėnesio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių...

Norvegijoje – Europą sužavėjusi automobilių revoliucija: pirmasis žingsnis buvo 25 proc. mokestinė lengvata

Šį rudenį Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad naikina savo autoparką. Ministerija turėjo...

Pandemijos kreivė lūžta? Anksčiausiai pajuodusių savivaldybių skaičiai teikia vilčių

Ir toliau augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui, epidemiologinis šalies žemėlapis...

Kultūros ministras Kairys savo kabinetui atnaujinti pasitelkė partijos kolegas: skirta suma nustebino politikus papildyta ministerijos komentaru (203)

Kultūros ministras , liberalas Simonas Kairys atsinaujina kabinetą. LNK žinios praneša, kad iki...

COVID-19 situacija Kinijoje – vis sudėtingesnė, skelbiamas karantinas milijoniniame mieste (24)

Per pastaruosius penkis mėnesius Kinijai pavyko net tris kartus pasiekti užsibrėžtą tikslą –...

Lenkijos premjero žodžiai sukėlė skandalą: ES gali pradėti trečiąjį pasaulinį karą (388)

Lenkija siekia numalšinti Europos Sąjungos partnerių pasipiktinimą, kilusį po to, kai šalies...

The Economist | D+

Ukrainiečiai dorojasi su Rusijos agresija, tačiau bijo: artėja žiema, o Putinas turi itin skausmingą įrankį

Žvarbiam vėjui barškinant biuro langus, Sergejus Šapkinas pamirko sausainį meduje ir panyra į...