Pernai nuo sausio iki rugpjūčio po automobiliais pakliuvo 282 gyvūnai, kai šiemet tokių – 350.
„Akivaizdu tai, kad pernykščiam augimui įtakos turėjo pandemija ir sumažėję automobilių srautai keliuose. Tai lėmė, jog gyvūnai drąsiau pasirodydavo važiuojamoje dalyje tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Panašu, kad pandemijos įtaka ir toliau jaučiama, o gyvūnai vis drąsesni, keliuose vis dažniau matomi net ir šviesiu paros metu“, – sako bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Daugiausiai susidūrimų gegužę ir spalį
Remiantis draudikų susistemintais duomenimis, matyti, kad ypatingai išsiskiria du mėnesiai – gegužė ir spalis. 2020 metais daugiausia susidūrimų fiksuota spalį – 58 ir gegužę – 57. Šiemet kol kas taip pat daugiausiai įvykių užregistruota gegužės mėnesį – net 83.
„Šie duomenys rodo, kad gyvūnų pasisaugoti dar atidžiau nei įprasta reikėtų būtent spalio mėnesį, mat tendencijos atsikartoja kasmet. Tai natūralu, nes gyvūnų migracija būtent ir vyksta šiais pavasario bei rudens mėnesiais“, – aiškina A. Žiukelis.
Pasak jo, tiek pernai, tiek šiemet vidutinė žala susidūrus su gyvūnu nesikeičia – ji siekia 1800 eurų, o didžiausia žala, išmokėta gyventojams, viršija 8 tūkst.
Brangiausia avarija – šiemet
„Pernai brangiausias buvo susidūrimas su briedžiu – jis kainavo 8049 eurų. Brangiausių įvykių sąraše antrąją vietą dalinasi stirnos ir elniai. Šiemet daugiausiai kainavęs įvykis taip pat buvo susidūrimas su briedžiu – žala siekė 8598 eurus. Faktas – kuo didesnis gyvūnas, tuo didesnė žala transporto priemonei ir didesnė grėsmė pačiam vairuotojui bei keleiviams“, – komentuoja ekspertas.
Jis priduria, kad skaudžių nelaimių išvengti galėtų padėti atidumas ir saugus greitis, mat susidūrimo su į kelią staiga iššokusiu gyvūnu išvengti dažnai būna sudėtinga. Todėl būtina vairuoti atidžiai, stebėti kelkraščius, neviršyti leistino greičio ir neignoruoti apie laukinius gyvūnus kelyje įspėjančių ženklų.
„Kelią perbėgus stirnai ar kitam gyvūnui, nereikėtų atsipalaiduoti ir spausti akceleratoriaus pedalo, nes paskui vieną gyvūną netrukus gali išlėkti ir kitas ar net visas būrys. Netinkamas sprendimas – bandyti nuo kelio gyvūną nuvyti garsiniu automobilio signalu ar mirksint šviesomis – gyvūnas gali sutrikti ir pasielgti neprognozuojamai“, – pataria draudimo ekspertas.
Pirmoje vietoje – stirnos, antroje – kiškiai
Kaip ir kasmet, toliau po automobiliais dažniausiai patenka stirnos: pernai per 8 mėnesius jų partrenkta 113, o šiemet per tą patį laikotarpį – 171. Šiais metais antroje vietoje yra kiškiai – 2021 m. jų partrenkta 19.
„Taip pat dažniausiai partrenkiami šunys, briedžiai, paukščiai, šernai, barsukai, katinai, elniai ir lapės. Tačiau kaip ir kasmet ženklią statistikos dalį sudaro tie gyvūnai, kurių visgi nepavyksta atpažinti“, – konstatuoja A. Žiukelis.
Tokių įvykių metu dažniausiai sugadinami automobilių gaubtai, buferiai, išdaužiami žibintai ir pan. Pavojingiausi įvykiai – kai nenorėdamas partrenkti gyvūno vairuotojas nusuka nuo kelio.
Norint tokių įvykių išvengti galima ant automobilio prisitvirtinti ultragarsinius švilpukus, generuojančius vėjo keliamą garsą. Automobilio viduje garso nesigirdi, o netoli važiuojamosios dalies esančius gyvūnus jis priverčia sustoti ar pasitraukti nuo kelio. Ši priemonė itin populiari Skandinavijoje, tačiau visapusės apsaugos negarantuoja, tad be papildomų apsaugos priemonių, kelyje vairuotojai turėtų išlikti budrūs ir atidūs.
Ką daryti, jei avarija nutiko?
Jei susidūrimo su gyvūnu išvengti vis dėlto nepavyko, reikia skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykusi policija užfiksuos įvykį, o sužeistu gyvūnu pasirūpins medžiotojai ar miestų ribose sanitarinės tarnybos. Jei po susidūrimo negyvas žvėris lieka gulėti ant važiuojamosios kelio dalies, prie jo būtina padėti avarinio sustojimo ženklą, kad apie kliūtį būtų įspėti kiti vairuotojai.
Jei laukinis gyvūnas susidūrimą išgyveno, patartina prie jo nesiartinti – padėti jam vis tiek niekuo nebus įmanoma, o sužalotas žvėris gali elgtis neprognozuojamai ir sužeisti prie jo prisiartinusius žmones.
