Nors humanistai sako, kad reikia tikėti žmogumi, šis tikėjimas gali privesti ir prie pražūtingų pasekmių. Uostamiesčio prokurorai atlieka tyrimą dėl melagingos informacijos pateikimo siekiant gauti dokumentą. Tyrimo „herojus“ – vienas autobuso vairuotojas, melagingai užpildęs vadinamąją vairuotojo garbės deklaraciją, gavęs pažymėjimą ir po to dėl sveikatos sutrikimo sukėlęs avariją, kurios metu buvo sužaloti žmonės. Jis bus teisiamas ir už šią avariją.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Andrius Ufartas

Kai kurie teisėtvarkos pareigūnai ir kitų sričių atstovai mano, jog dabartinė tvarka, kai žmogui paliekama galimybė nutylėti apie rimtus savo sveikatos sutrikimus ir taip pat gauti arba neprarasti jau turimo vairuotojo pažymėjimo, yra tobulintina.

„Regitros“ atstovai sako nesantys prieš tai, kad gydymo įstaigos tiesiogiai jiems praneštų apie svarbias ligas, dėl kurių vairuotojo pažymėjimą turintis žmogus jo galėtų netekti, tačiau mano, jog griežtesnės tvarkos šioje srityje nereikia – esą sveikatos sutrikimų turintys vairuotojai nėra pagrindinė eismo saugumo problema.

Prie vairo – su priepuoliais

Vairuotojo pažymėjimo gavimo tvarka, tiksliau, dokumentų rinkimas jam gauti šiuo metu yra gana liberali procedūra. Panašu, jog jei esi „ligų maišas“ ar net sergi kritinėmis ligomis, gali be didelių problemų apeiti šią informaciją valdantį šeimos gydytoją.

Užtenka nueiti į pirmą pasitaikiusią polikliniką ar medicinos centrą, susimokėjus kelioliką eurų pasitikrinti regėjimą, klausą, kraujospūdį, kitus dalykus, nebūtinai parodančius ligą, per valandą gauti medicininę pažymą, o minėtoje vairuotojo garbės deklaracijoje įrašyti, kad esi sveikas kaip ridikas.

Bent panašiai įsitikinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Juozas Sykas, tiriantis svarbiausias mieste ir regione įvykusias eismo nelaimes. Tarp jų – ir vieno autobuso avariją.

„Pernai Klaipėdos rajone, vairuotoją ištikus priepuoliui, nuo kelio nuvažiavo ir į medį atsitrenkė keleivinis autobusas. Buvo sužaloti žmonės. Vairuotojas dievagojosi, kad priepuolis jam pasitaikė pirmą kartą.

Pradėjome tikrinti dokumentus. 2014-ųjų pabaigoje išrašyta medicininė pažyma buvo be priekaištų, užpildytoje garbės deklaracijoje žmogus irgi tikino esantis sveikas. Vis dėlto įtarimų mums išliko, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo J. Sykas. – Paskyrus medicininį tyrimą nustatyta, jog vairuotojo organizme yra toks „negeras židinys“, sukeliantis ligą, dėl kurios vairuoti draudžiama. Ir tada paaiškėjo, jog dar 2004 metais jį jau buvo ištikę panašūs priepuoliai. Suprantama, tą žmogus žinojo, tačiau nuslėpė ir nuo medikų, ir pildydamas tą garbės deklaraciją.“

Vairuotojui – dvi bylos

Tad dabar, pasak J. Syko, atliekamas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl avarijos sukėlimo ir žmonių sužalojimo, bet ir dėl melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentą. Tai, beje, ne pirmas panašus atvejis prokuroro karjeroje.

„Maždaug prieš trejus metus Plungėje, pėsčiųjų perėjoje, girtas vairuotojas partrenkė moterį, ji mirė. Vairuotojas aiškino esantis visiškai sveikas, niekuo nesergantis, tačiau pasikapstę nustatėme, kad jis net 15 kartų stacionariai gydęsis Švėkšnos ir Klaipėdos psichiatrinėse ligoninėse. Įdomiausia tai, kad jo šeimos gydytojas apie tai net girdėjęs nebuvo – dokumentuose tas žmogus atrodė kaip visiškai psichiškai sveikas asmuo...“ – teigė J. Sykas.

Prokuroro nuomone, tokių atvejų būtų galima išvengti, jei egzistuotų koks nors bendras registras, kuriame būtų medikų pateikiami duomenys apie sunkias, su vairavimu nesuderinamas pacientų ligas, ir kuriuo galėtų naudotis už vairuotojo pažymėjimų išdavimą atsakinga institucija – „Regitra“. Esą tada ir iš kito regiono atsikėlęs gyventi žmogus nenuslėptų savo ligų istorijos.

„Būtina pranešti“

„Panašu, kad sveikatos pažymėjimų išdavimo tvarka yra akmens amžiaus lygmens. Reikia stiprių iniciatyvų norint pakeisti padėtį, kad kritinėmis ligomis sergantys asmenys nesėdėtų prie vairo“, – įsitikinęs J. Sykas.

Privalomo duomenų apsikeitimo tarp medikų ir „Regitros“ idėjai pritaria ir mediko išsilavinimą turintis Valdemaras Anužis, „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovas, be kitų darbų, anksčiau dirbęs ir vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos pirmininku.

„Įsivaizduokite – žmogų ištinka insultas arba jis suserga epilepsija ar panašiai. Mano galva, ta įstaiga, kurioje diagnozuojama liga, kelianti grėsmę, arba ta, kuriai esant žmogus negali vairuoti automobilio, – t. y. stacionaras, ligoninė, turėtų informuoti apie tai instituciją, kuri išduoda vairuotojo pažymėjimus. Tada turėtų būti stabdomas to pažymėjimo galiojimas, kol jis nepereis reabilitacijos ir speciali medicininė komisija nepatvirtins, kad jis gali vairuoti“, – sprendimą siūlo V. Anužis.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Jo teigimu, „sutvarkę šį dalyką, mes iš karto smarkiai sumažintume avarijų skaičių“. Esą dabar yra labai daug kas nurašoma kitoms priežastims, nors avarija įvyko būtent dėl sveikatos sutrikimo.

„Kas pasakys, kodėl žmogus padarė avariją, ir kuris žmogus prisipažins, kad jam tuo metu sutriko sveikata? Kartais vairuotojas ir pats nesuvokia, kad buvo trumpam praradęs sąmonę, pvz., dėl ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo, pervargimo ir pan. Būna įvairių dalykų. Štai vyresnio amžiaus žmonėms dinaminis kraujotakos sutrikimas gali įvykti dėl dehidratacijos“, – aiškina V. Anužis.

Kieno teisės aukščiau?

Jis mano, jog didžiausia kliūtis informacijos mainams tarp medikų ir vairuotojo pažymėjimus išduodančios įstaigos yra asmens duomenų apsauga.

„Nėra grįžtamojo ryšio, ir tai nenormalu. Juk gali žmogus susirgti psichine liga, pagal kurios kodą jis negalėtų vairuoti, taip? Gali. Bet ar ta institucija, kuri kam nors perduoda apie tai informaciją? Ne! Visur tas nelaimingas Asmens duomenų apsaugos įstatymas, kartais privedantis iki absurdo“, – sako pašnekovas.

V. Anužis priminė ir Vokietijos piloto, specialiai nukreipusio lėktuvą su keleiviais į kalną, istoriją.

„Gydytojas puikiausiai žinojo, kokius vaistus jis vartoja, ir puikiausiai žinojo, kad su tokiais sutrikimais jis negali pilotuoti. Pats gydytojas turbūt nesėstų į lėktuvą, kurį pilotuoja jo pacientas, tačiau kitų žmonių likimai jo nedomino. Kita vertus, jis nieko ir negalėjo padaryti – ta duomenų apsauga visiškai paniekino visuomenės interesus. Negali būti vieno žmogaus teisės aukščiau už visos bendruomenės teises. Ir tas vienas pražudė krūvą žmonių vien tik todėl, kad buvo apgintos tos jo asmens teisės į paslaptį. Štai čia yra absurdas“, – teigia jis.

Anot V. Anužio, tai yra „labai labai rimti“ klausimai: „Čia turėtų padirbėti ir Teisingumo ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija, ir Sveikatos apsaugos ministerija, rimtai pažiūrėti į tą problemą ir padiskutuoti, ką būtų galima padaryti egzistuojančių teisinių normų rėmuose“.

ESPBI – netobula

Abiejų pašnekovų minimu kritinių ligų registru galėtų būti ESPBI IS, arba neseniai veikti pradėjusi Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema. Tai – visuma „sveikatos sistemos organizacinių, techninių ir programinių priemonių, skirtų pacientų elektroninėms sveikatos istorijoms centralizuotai formuoti, naudoti ir kaupti ir jomis keistis tarp sveikatinimo veiklą vykdančių įstaigų, jų specialistų ir kitų darbuotojų“.

VĮ „Regitra“ irgi turi teisę naudotis ESPBI IS, tačiau problema yra ta, kad jie mato tik informaciją apie medikų vairuotojui išduotą sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma 083-1/a), o ne žinias apie vairavimui pavojingas ligas, atsiradusias jau po tos pažymos išdavimo.

„Medicinos įstaigos informacijos į tą sistemą pateikia ne tiek ir daug, ir tie duomenys, švelniai pasakius, yra nereikšmingi. Ta nauja informacija apie kritines ligas tikrai galėtų ten būti, svarbu, kad ji atsirastų „proaktyviai“, kad nereikėtų kiekvieną dieną mums tikrinti, ar staiga nesusirgo vienas ar kitas vairuotojas. Mums, kaip įstaigai, priimtini visi sprendimai, kurie yra paprasti, greiti ir patikimi, o gauti tą informaciją per ESPBI sistemą būtų idealu“, – sako Saulius Šuminas, „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Prievolė medikams

Pasak jo, medikams numatyta prievolė apie ligas, nesuderinamas su vairavimu, informuoti policiją. Tai nurodoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-973 patvirtintame Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše: „Apie asmenis, kurie dėl sveikatos būklės vairuoti negali, per 5 darbo dienas reikia raštu informuoti policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą, nurodant tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą.“

Iš medikų informaciją apie negalintį toliau vairuoti žmogų policija perduoda „Regitrai“, tačiau pastarosios atstovai pastebi, kad tokių atvejų nėra daug – „gal keliasdešimt per metus“. Ir jie padažnėjo tik pastaruoju metu, kuomet artėjo senų vairuotojo pažymėjimų keitimo terminas.

„Regitros“ atstovų teigimu, šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) deramasi dėl to, kad informacija apie dėl ligos toliau vairuoti nebegalinčius asmenis būtų perduodama tiesiai jiems, be jokių tarpininkų.

„Ypatingi“ duomenys

Tą „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vytenė Jankauskienė.

„Vidaus reikalų ministerija yra pateikusi siūlymą pakeisti tvarkos aprašo nuostatą, kad duomenys būtų tiesiogiai teikiami „Regitrai“. Yra sudaryta darbo grupė pakeitimo projektui parengti, kuri vertins visus pasiūlymus“, – teigė ji.

Vis dėlto, net jei informaciją apie netinkamumą sėsti prie vairo „Regitra“ iš medikų ir gautų tiesiogiai, SAM nemano, kad galėtų atsirasti tam tikra su vairavimu nesuderinamų ligų duomenų bazė. Priežastis – V. Anužio jau minėta asmens duomenų apsauga.

Vairuotojo pažymėjimas
Vairuotojo pažymėjimas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, duomenys apie asmens sveikatą yra priskiriami ypatingiems asmens duomenims (duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą). Taip pat minėtame įstatyme yra nustatyta, kad ypatingus asmens duomenis tvarkyti draudžiama. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, duomenys apie ligas nėra teikiami“, – į klausimą, kodėl ESPBI sistemoje „Regitra“ negali matyti informacijos apie kritines ligas, atsakė V. Jankauskienė.

Apeliuoja į sąmoningumą

Anot vyr. specialistės, jeigu būtų nuspręsta, kad yra tikslinga eismo saugumo vardan keisti teisės aktų nuostatas, pirmiausia dėl to turėtų susitarti Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos. Tolesnis žingsnis turėtų būti teisės aktų analizė – nuspręsti, ar reikia ir kokių reikia teisės aktų pakeitimų. Tuomet jau liktų praktinis įgyvendinimas – informacinių sistemų adaptavimas, reikalingų lėšų skyrimas, projektų rengimas, viešųjų pirkimų vykdymas ir pan.

„Šis klausimas pernelyg platus, reikalinga analizė ir diskusijos, kokie reiškinio mastai, t. y. kiek daug žmonių dėl su vairavimu nesuderinamų ligų patenka į eismo įvykius ir pan. Tik įvertinus įvairius faktorius, būtų galima svarstyti, ar galėtų būti reikalingi kokie nors pakeitimai, griežtinimai ir pan.

Kita vertus, Sveikatos apsaugos ministerija neabejoja vairuotojų sąmoningumu ir mano, kad žmogus, žinodamas, jog serga su vairavimu nesuderinama liga, nesės prie vairo rizikuodamas savo, artimųjų ar kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe“, – teigia ministerijos atstovė.

Saulius ŠUMINAS, VĮ „Regitra“ gen. direktoriaus pavaduotojas

Vairuotojo pažymėjimo gavimo procedūra galėtų būti liberalesnė nei yra dabar, nes kalbos apie vienos ar kitos ligos įtaką saugiam eismui yra hiperbolizuotos. Europos Sąjungos direktyva numato vieną iš dokumentų – arba vairuotojai pildo garbės deklaraciją, arba pristato medicininę pažymą. Daugumoje Europos šalių užtenka vieno iš šių būdų, tarkime, iki 50 metų sveikata norintiesiems gauti vairuotojo pažymėjimą apskritai netikrinama, išskyrus regėjimą. O Lietuva kaip privalomus pasirinko abu. Tai – nesąmonė.

Pavyzdžiui, olandai daro daug išimčių, kad žmonės su įvairiomis ligomis galėtų vairuoti. Skirtingai nuo mūsų – mes vos tik kas, ir norime „išimti“ žmones iš eismo, o jie stengiasi juos palikti eisme. Čia – mentaliteto, požiūrio klausimas, ir man labiau priimtinas jų požiūris. Kodėl? Žmonės sensta, bet jie išlieka socialios būtybės, turinčios bendrauti. O norint bendrauti reikia būti mobiliam, ir olandai dėl to mobilumo daro didelius žingsnius.

Jeigu medikai griežtai laikytųsi prievolės informuoti atitinkamas institucijas apie asmenis, susirgusius ligomis, kurioms esant vairuoti draudžiama, minėtų sveikatos pažymų apskritai nereikėtų.

INFORMACIJA

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad teisė vairuoti transporto priemones atimama:

1) įstatymuose nustatytais atvejais;
2) sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka;
3) paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą.

INFORMACIJA

Kiek galioja sveikatos pažyma?

I grupės (A, AM ir B kategorijų) vairuotojams iki 55 metų sveikatą būtina tikrintis kartą per 10 metų, nuo 56 iki 69-erių – kartą per 5 metus. Sulaukusiems 70-79 metų – kartą per dvejus metus, o nuo 80 metų – kartą per metus.

A, AM ar B vairavimo kategorijas turintiems vairuotojams išduota pažyma galioja 10 metų, profesionalų kategorijų (C ar D) pažymos galioja 5 metus. Galiojimo terminas priklauso ir nuo amžiaus. Dvejus metus pažyma galioja 70-79 metų, metus – 80 metų vairuotojams. Nustojus galioti sveikatos medicinos pažymai, automatiškai pasibaigia ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas.

INFORMACIJA

Apie vairuotojo garbės deklaraciją

2010 m. Lietuvoje įteisinta vairuotojo garbės deklaracija, kurią žmonės užpildo ir pasirašo prieš sveikatos tikrinimą sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios deklaracijos esmė – vairuotojas savo sveikatos būklę įvertina pats, o sveikatai pablogėjus kreiptis į gydytoją reikia pačiam.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ką daryti, kai stabdžiai laikosi „ant garbės žodžio“ (7)

Surūdiję stabdžių vamzdeliai ir trūkusios žarnelės – dėl šių defektų stabdžiai gali...

Susisiekimo ministerija kviečia penktadienį į darbą pavežti kaimyną (17)

Penktadienį, gegužės 25-ąją, visa Europa minės Tarptautinę kaimynų dieną. Šia proga...

Vairuotojams Vilniuje – naujas perspėjimas (41)

Sostinėje pristatoma prevencinė saugaus eismo priemonė, padėsianti užtikrinti sklandesnį...

Prieš kelionę su augintiniu: ar apie viską pagalvojote? (4)

Prasidėjęs atostogų sezonas vis daugiau žmonių suvilioja į keliones kartu pasiimti savo...

Draudikai prabilo apie tarp vairuotojų populiarų mitą (23)

Lietuvos keliuose kasmet įvyksta tūkstančiai avarijų. Deja, eismo įvykių kaltininkai ne visuomet...

Top naujienos

Lenkijos Senato maršalkos atsakas prieš Lietuvą užsimojusiai Cytackai: ponia, to nebus (178)

Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei Renatai...

Apie emigrantus romaną parašęs ukrainietis turi patarimą išvažiuojantiems iš Lietuvos

Asimiliuotis taip, kad niekas nesuprastų tavo kilmės, ar integruotis išliekant lietuviu? Užsienyje...

Streikus išprovokavusios žydų reformos: ar tai gresia visos Europos krepšiniui? (9)

„Eurolyga virsta monstru“, – Krepšinis.lt pareiškė Nikola Vujčičius. Tokiais žodžiais...

Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune (42)

Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst....

Atšauktas susitikimas su Kim Jong Unu: pasakė, kas nutiko iš tikrųjų (24)

Likus savaitei, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė atsisakyti susitikimo...

Rūta Vainienė. Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie! (37)

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos...

„Nevėžio“ krepšininkai grasina nežaisti su „Žalgiriu“ (7)

Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkai prieš galimai paskutines savo sezono rungtynes organizuoja...

Seksualine prievarta kaltinamas prodiuseris Weinsteinas pasidavė Niujorko policijai (1)

Holivudo magnatas Harvey Weinsteinas penktadienį atvyko į Niujorko policijos nuovadą...

Naujausia statistika: kuriose įmonėse algos skiriasi labiausiai (67)

Tarp didžiausių darbdavių daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų darbuotojų atlyginimai...

Dingusios trijų vaikų mamos istorija darosi vis keistesnė: moters kortele atsiskaityta parduotuvėje papildyta (61)

Dingusi vilnietė 36 metų Viktorija Šestelinskaja iki šiol nerasta. Iš namų ji išėjo...