Šalia geležinkelio gyvenantys žmonės dažnai neįvertina artėjančio ar pravažiuojančio traukinio keliamos grėsmės ir eina per geležinkelio bėgius ten, kur jiems arčiau ir patogiau. Pagrindinis motyvas – artimiausia geležinkelio perėja ar pervaža yra už kelių kilometrų.
Mergina prie geležinkelio bėgių
© Organizacijos nuotr.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, dažnai žmonės mano, kad geležinkelio bėgius spės pereiti prieš traukiniui priartėjant arba traukinys spės sustoti. Tačiau traukiniams greitėjant laiko pasitraukti nuo bėgių lieka vis mažiau. Todėl geležinkelio bėgių kirtimas trumpinant kelią tikrai netinkamas ir pavojingas įprotis.

„Tam neskirtoje vietoje geležinkelį kertantys asmenys nesusimąsto, kad traukinys nėra automobilis ir traukinio stabdymo kelias gali siekti net ir 1 kilometrą. Ypač pavojingi yra prasilenkiantys traukiniai. Žmonės nepagalvoja, kad, praleidus vieną traukinį, kitu keliu gali važiuoti kitas, kuriuo nebuvo matyti ar girdėti“, – geležinkelį kertančių pėsčiųjų dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) Transporto veiklos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus specialistas Artūras Stanilko.

Eksperto teigimu, pėstieji, ypač su atžalomis geležinkelį kertantys tėvai ar seneliai, turėtų patys atminti ir dar savo mažiausiems priminti, kad ant geležinkelio skaldos, taip pat ant pačių bėgių galima lengvai paslysti, ypač esant drėgnam orui ar lyjant. Ypač pavojinga eiti per geležinkelio bėgius esant prastam matomumui, sutemus arba geležinkelį kertant kreivėje, dėl kurios artėjančio traukinio nematyti. O eiti per geležinkelio iešmus iš viso apskritai draudžiama, nes jie valdomi nuotoliniu būdu – jie gali būti pervesti bet kada, todėl apie įstrigusį žmogų niekas nežinos.

Būtina keisti įpročius

A. Stanilko sako, kad įsitikinimas, jog taip vaikštau visą gyvenimą ar visada ir nieko neatsitinka, visiškai nederamas ir keistinas. Penkios pėsčiųjų mirtys per dvejus pastaruosius metus dėl kelio per geležinkelį trumpinimo rodo, kad per bėgius negalima eiti bet kur ir bet kada.

Kita didžiulė problema – naršymas telefone ir muzikos klausymasis kertant geležinkelį.

„Pastarosios žūtys geležinkeliuose rodo, kad naudodamasis technologijomis žmogus užsimiršta, koncentruojasi į ausinuke skambančią muziką ar telefono pokalbį, o ne į artėjantį traukinį, tuomet jo neišgirsta ir nepastebi“, – artėjant prie geležinkelio bėgių išlikti atidžius ragina pašnekovas.

Jei geležinkelį kertate dviračiu, motociklu ar automobiliu, turėtumėte žinoti, kad transporto priemonės ratai gali įstrigti tarp bėgių. Tokiu atveju žmogui reikia kuo greičiau pasišalinti, kad išvengtų susidūrimo su traukiniu.

Pasak LTSA eksperto, kad eismo įvykių suvestinėse negirdėtume apie tragiškus įvykius trumpinant kelią per bėgius, geležinkelį reikėtų kirsti tik tam pritaikytose vietose: pėsčiųjų tiltais, perėjomis, požeminiais tuneliais, pervažomis. Pastarąsias galima kirsti tik degant tai daryti leidžiančiam signalui ir įsitikinus, kad neartėja traukinys. Be to, būtina sustoti, apsižvalgyti ir įsiklausyti.

Privaloma laikytis pėsčiųjų zonų

Prie geležinkelio bėgių negalima vaikštinėti ten, kur panorėsi. 2,5 m nuo geležinkelio kelio kraštinio bėgio yra laikoma pavojinga geležinkelio zona, todėl vaikščiojimas čia draudžiamas bei laikomas pažeidimu. Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas iš geležinkelių riedmenų, taip pat teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų vaikščiojimas, važinėjimas geležinkelio keliais ar buvimas pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų.

„Pakanka nuvažiuoti prie geležinkelio stoties: pamatysite išmintus takus palei geležinkelio kelią, tačiau čia eiti gali tik geležinkelio darbuotojai. Nepaisydami įspėjamųjų ženklų „pašaliniams vaikščioti draudžiama“ ir neįvertindami realaus pavojaus, pravažiuojančio traukinio sukuriamo vėjo srauto būti parblokštiems ant žemės, žmonės kasdien rizikuoja savo gyvybe“, – sako A. Stanilko.

Pašnekovas primena ir apie elgesį peronuose – čia reikia stovėti saugiu atstumu nuo bėgių. Jis rekomenduoja: kad pėsčiojo nepasiektų pravažiuojančio traukinio sukeltas oro srautas, reikėtų neperžengti keleivių perono kraštą žyminčios ištisinės linijos bei neiti prie traukinio, kol jis visiškai nesustojo.

Geležinkelio perėjoje pėstiesiems taip pat galioja konkrečios taisyklės: pėsčiasis visais atvejais privalo duoti kelią traukiniui. Praleisdami artėjantį traukinį, pėstieji turi sustoti prieš geležinkelio prieš geležinkelio perėjos arba pervažos šviesoforą su pėsčiųjų simboliu, pervažos šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio.

„Jeigu perėjoje yra numatyta geltona spalva pažymėta linija, skirta pėstiesiems sustoti ir praleisti traukinį, reikia sustoti prieš šią geltoną liniją“, – rekomenduoja LTSA ekspertas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekspertas: kalbant telefonu vairuotojo reakcija lėtėja 40 proc. (10)

Net ir laisvų rankų įranga, naudojama pokalbiams telefonu, trikdo vairuotojo dėmesį ir kelia...

Techninė pagalba Europos keliuose: ką būtina žinoti

Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 35 proc. šalies gyventojų į užsienį vyksta automobiliu...

Kelią Lietuvos vairuotojai mato kaip kovos areną (16)

Dalyvaujant eisme Lietuvoje trūksta kultūros , tačiau motociklininkai tampa draugiškesni, LRT...

Saulius Mickus. Kaip protingai įsigyti automobilį? (23)

Automobilis yra brangus ir svarbus pirkinys, todėl nusprendus jį įsigyti kyla įvairių klausimų....

Automobilių pirkimo istorijos: suklastoti dokumentai ir paslaptingai dingstantys pardavėjai (67)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI ) informuoja, jog...

Top naujienos

Moters pagalbos šauksmas: kur dėtis po skyrybų su vaikais? (22)

Su vyru besiskirianti moteris atsidūrė akligatvyje – turi išsikraustyti iš namų, socialinio...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (525)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (323)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (458)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Nerašyta lietuvių sandora su valdžia: svarbiausia, kad nebūtų permainų (4)

Nesakykit man, kad po Šv. Jono dienos jau trumpėja, o sausros iškamuota gamta pradeda ruoštis...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (164)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (136)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys (76)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (52)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų (28)

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...