Lietuvoje 2017 m. vienam milijonui gyventojų teko 67 žūtys (Latvijoje – 70, Estijoje – 36, Lenkijoje – 75), tuo tarpu ES vidurkis – 49 žuvusieji milijonui gyventojų. Vertinant 2010-2017 metų laikotarpį, Lietuvoje žūčių keliuose sumažėjo 36 proc. Užpernai vienam milijonui gyventojų mūsų šalyje teko 66 žūtys, o 2010 m. – 95.
2017 m. mažiausiai žūčių keliuose fiksuota Švedijoje (25 žūtys vienam milijonui gyventojų), Jungtinėje Karalystėje (27), Nyderlanduose (31) ir Danijoje (32). Žūčių skaičius, palyginti su 2016 m., labiausiai sumažėjo Estijoje ir Slovėnijoje (atitinkamai −32 proc. ir −20 proc.).
Be to, 2017 m. toliau mažėjo atotrūkis tarp valstybių narių rezultatų – tik dvi valstybės narės užregistravo daugiau kaip 80 žūčių vienam milijonui gyventojų (Rumunija ir Bulgarija).
Nors žūčių keliuose mažėjimo tendencija teikia vilčių, pasiekti Europos Sąjungos tikslą – 2010–2020 m. laikotarpiu perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių – bus labai sunku. Be to, apskaičiuota, kad praėjusiais metais sunkiai sužalota 135 000 žmonių, tarp jų didelė dalis pažeidžiamų eismo dalyvių: pėsčiųjų, dviratininkų ir motociklininkų. Apskaičiuota, kad žūčių ir sužalojimų keliuose socialinės ir ekonominės išlaidos (reabilitacija, sveikatos priežiūra, materialinė žala, kt.) sudaro 120 mlrd. EUR per metus.
Europos Komisija šiuo metu rengia ir 2018 m. pavasarį planuoja paskelbti saugesniems keliams užtikrinti skirtas konkrečias priemones. Jos galėtų apimti Europos transporto priemonių saugos taisyklių ir infrastruktūros saugumo valdymo taisyklių peržiūrą, taip pat saugaus perėjimo prie sąveikiojo, susietojo ir autonominio mobilumo iniciatyvą.
