Per metus Lietuvoje įvyksta dešimtys tūkstančių eismo įvykių. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje apklausa parodė, kad 38 proc. vairuotojų yra sukėlę eismo įvykį, likusiems šios nemalonios patirties pavyko išvengti.
Avarija (asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, iš sukėlusių eismo įvykį kas dvidešimtas vairuotojas yra pasišalinęs iš avarijos vietos, dalis jų apie draudžiamąjį įvykį vengia pranešti ir draudimo bendrovei.

Iš eismo įvykio pasišalinę vairuotojai nurodo, kad dažniausiai jie sprunka tuomet, kai kliudo kitą automobilį, statydami transporto priemonę automobilių statymo aikštelėse prie daugiabučių, prekybos centrų, darboviečių (42 proc.). Dažna ir situacija, kuomet kliudomas kitas automobilis išvažiuojant iš automobilio statymo aikštelės (42 proc.).

„Kartais tokį elgesį galima paaiškinti pasimetimu, kuomet vairuotojas sutrinka ir pasielgia lengvabūdiškai. Kartais – aplaidumu, kuomet iš automobilio išlipęs vairuotojas įvertina, kad žala nepadaryta. Tokios situacijos yra stresinės, tačiau draudikams stresas tikrai ne argumentas, jei vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.

Dar viena dažnai pasitaikanti situacija – per didelis pasitikėjimas ir skubėjimas, kuomet paliekamas raštelis apie eismo įvykį, pačiam kaltininkui pasišalinus“, – sako Raimondas Bieliauskas, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas. Jis pataria tokiose situacijose paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kodėl vairuotojai linkę nutylėti apie draudžiamąjį įvykį ir apie jį neinformuoja savo draudimo bendrovės? Dažniausiai jų nurodoma priežastis – susitariama su kitu eismo dalyviu dėl kompensacijos (61 proc.).

Dažnas atvejis (28 proc.), kai randama apgadinta transporto priemonė, o kaltininkas būna pasprukęs – jei žala nedidelė, dalis vairuotojų linkę numoti ranka. 14 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų nurodė bijantys, kad padidės privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina.

Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad jei dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens tuo metu nėra, pažeidėjas privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai – taigi nesvarbu, ar buvo apgadinta tvora, ar kitas automobilis, policiją iškviesti būtina. Taisyklėse nenumatyta, kad galima palikti įvykio vietoje raštelį su savo kontaktais, apie įvykį pranešti kitiems asmenims ar panašiai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasišalinimą iš įvykio vietos. Toks elgesys traktuojamas kaip pabėgimas iš įvykio vietos. Už pabėgimą iš įvykio vietos gresia bauda nuo 868 eurų iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Tai dar ne viskas – pasekmių gali būti ir daugiau. R. Bieliauskas primena, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydį lemia veiksnių visuma. Vairuotojų pelnytos nuobaudos ir KET pažeidimų kiekis – svarbūs kriterijai nustatant ją, todėl eismo įvykį sukėlęs ir iš jo vietos pabėgęs vairuotojas susigadins savo draudimo istoriją ir už draudimo paslaugas ateityje mokės brangiau.

Kad didesnė draudimo įmoka yra gera priemonė drausminti KET pažeidžiančius ir avarijas sukeliančius vairuotojus pritaria beveik 75 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų. Apklausoje dalyvavę vairuotojai taip pat mano, kad efektyviai sudrausminti eismo dalyvius ir sumažinti avarijų skaičių padėtų skiriamos didesnės baudos, dažnesni kelių policijos reidai – šias priemones kaip veiksmingas įvardijo kas antras apklausos dalyvis.

Draudimo ekspertams nerimą kelia faktas, kad dar liko vairuotojų, kurie tyčia sukelia eismo įvykį, kad gautų išmoką.

„Apklausos duomenimis, tokių buvo 2 proc. tarp visų sukėlusių avarijas. Tokie sukčiaujantys asmenys specialiai sumaitoja blogos būklės apdraustus automobilius, kad gautų išmoką. Paaiškėjus sukčiavimo faktui, jie ne tik negauna draudimo išmokos, tačiau dėl sukčiavimo būna patraukiami baudžiamojon atsakomybėn“, – apie padarinius perspėja draudimo bendrovės atstovas.

Transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota apie 1,5 mln. transporto priemonių. Eismo įvykių šalyse nuosekliai mažėja: jei prieš dešimt metų tūkstančiui transporto priemonių teko 3,8 tokių įvykių, tai pernai metais šis skaičius sumažėjo iki 2 eismo įvykių tūkstančiui automobilių.

Tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų vairavimo ypatumus ir nuostatas, buvo atliktas spalio 17-lapkričio 2 dienomis. Tyrimo metu apklausta 18-74 amžiaus 1000 šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekspertas: kalbant telefonu vairuotojo reakcija lėtėja 40 proc. (10)

Net ir laisvų rankų įranga, naudojama pokalbiams telefonu, trikdo vairuotojo dėmesį ir kelia...

Techninė pagalba Europos keliuose: ką būtina žinoti

Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 35 proc. šalies gyventojų į užsienį vyksta automobiliu...

Kelią Lietuvos vairuotojai mato kaip kovos areną (16)

Dalyvaujant eisme Lietuvoje trūksta kultūros , tačiau motociklininkai tampa draugiškesni, LRT...

Saulius Mickus. Kaip protingai įsigyti automobilį? (23)

Automobilis yra brangus ir svarbus pirkinys, todėl nusprendus jį įsigyti kyla įvairių klausimų....

Automobilių pirkimo istorijos: suklastoti dokumentai ir paslaptingai dingstantys pardavėjai (67)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI ) informuoja, jog...

Top naujienos

Sandra Vilimaitė. Muša, reiškia – myli (252)

Po praeitos mano apžvalgos „Moteriškumas – blogas įprotis, kurio reikia atsikratyti“ kilo...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (379)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (314)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (433)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (149)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (131)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys (58)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (25)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų (23)

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...

Sinoptikas: šįvakar oras nebus toks blogas, kaip gali pasirodyti dieną (3)

Nors šeštadienis bus apniukęs ir lietingas, vakare nuo 21 valandos lietaus debesys turėtų gerokai...