aA
Atšilus orams vis daugiau žmonių kelionei į darbą ar pasivažinėjimams renkasi ne automobilius, o alternatyvias transporto priemones – dviračius, riedlentes, paprastus ar elektrinius paspirtukus, kurie pastaraisiais metais itin populiarėja, sakoma pranešime žiniasklaidai.
5 klaidos, dėl kurių paspirtukų vairuotojai patenka į incidentus
© DELFI / Domantas Pipas

Papildoma transporto priemonė – papildoma atsakomybė ir rizika, teigia „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas ir alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas. Jis pastebi, kad dviratį ar paspirtuką pasirinkę eismo dalyviai neišvengia klaidų, kurios kainuoja labai brangiai – yra užfiksuota paspirtuku važiuojant sukelta žala, siekianti net 1000 eurų.

Gatvėse ir kiemuose jau fiksuojama įvykių, kai dėl neatsargaus elgesio ir neapdairumo per susidūrimą nukenčia kito asmens turtas. Lietuvos kelių policijos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič pastebi, kad alternatyvių transporto priemonių skaičius auga, tačiau ne visi jų vairuotojai laiku pasikartoja Kelių eismo taisykles – dalis eismo dalyvių nesilaiko taisyklių keliamų reikalavimų.

„Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams. O paprastų, mechaninių paspirtukų vairuotojai, taip pat riedlentininkai ir riedutininkai yra priskiriami pėstiesiems. Taigi, svarbu žinoti, kurios mechaninės alternatyvios judėjimo priemonės nekeičia pėsčiojo statuso, o kokių taisyklių turi laikytis dviratininkai ir elektrinių paspirtukų vairuotojai“, – pabrėžia policijos pareigūnė.

Atkreipiamas dėmesys į penkias dažniausias klaidas, būdingas kai kuriems eismo dalyviams, važiuojantiems paprastais ar elektriniais paspirtukais, riedlentėmis, riedžiais ar dviračiais.

1. Ar pasirūpinote technine būkle? Intensyviai važinėjant dėvisi ne tik automobilių, bet ir alternatyvių transporto priemonių detalės. Sezono pradžia – pats tinkamiausias laikas parodyti paspirtuką, dviratį, riedlentę ar riedį meistrui. Šios transporto priemonės dažniausiai per visą žiemą stovi nejudinamos, tad pavasarį pravartu sutepti ašis, paveržti grandines, atlikti kitus techninės patikros ir smulkaus remonto darbus.

„Kad ir kokia transporto priemone naudojatės – riedlente, dviračiu, riedžiu, paprastu ar elektriniu paspirtuku – ji privalo būti techniškai tvarkinga, kaip ir gatvėmis riedantys automobiliai“, – pabrėžia A. Gimbickas.

2. Ar kelyje būsite matomi? Kaip ir dviratininkai, taip ir paspirtukų vairuotojai saugesni yra tada, kai yra lengvai pastebimi. A. Gimbickas primena, kad išriedėjus pasivažinėti dviračio ir paspirtuko priekyje turi degti baltos spalvos žibintas, o gale – raudonos.

„Jeigu mėgstate važinėtis elektriniu paspirtuku ar dviračiu ir tenka judėti važiuojamąja kelio dalimi, būtina vilkėti šviesą atspindinčią liemenę arba turėti iš toli matomą atšvaitą. Nepilnamečių vaikų tėvai turėtų žinoti, kad jų vaikai privalo dėvėti šalmus, kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse“, – teigia ekspertas ir priduria, kad šalmas gali apsaugoti ir suaugusius eismo dalyvius nuo pavojingų galvos traumų, kurių pasitaiko per dviratininkų, paspirtukininkų susidūrimus su automobiliais.

3. Ar abi rankos – ant vairo? Saugaus eismo ekspertai dažnai primena, kad išmanūs telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai gali atitraukti dėmesį ir blaškyti vairuotojus. Policijos atstovė M. Kazanovič pastebi, kad pavojingas įprotis naudotis telefonu vairuojant yra būdingas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir alternatyvių transporto priemonių valdytojams – išsitraukti telefoną įsigudrina riedutininkai, dviratininkai ir net paspirtukininkai.

„Dėmesį į telefono ekraną nukreipęs vairuotojas praranda budrumą ir gebėjimą staigiai reaguoti į netikėtą situaciją kelyje. Neigiamą įtaką daro ir ausinukai, pomėgis garsiai klausytis muzikos ir kitas dėmesį blaškantis užsiėmimas“, – sako M. Kazanovič.

4. Ar saugiai įveikiate pėsčiųjų perėją? Elektriniais paspirtukais ir dviračiais važiuoti pėsčiųjų perėjomis yra draudžiama. Gatvę leidžiama kirsti riedant dviračių taku arba saugiai vedant dviratį, elektrinį paspirtuką per perėją. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad važiuodami kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems ir nekelti pavojaus – važiuodami pro pėsčiuosius jie turi sumažinti greitį iki artimo pėsčiojo judėjimo greičiui – 3–7 km/val. ir palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

5. Ar važiuodami išlaikote saugų atstumą? A. Gimbickas pastebi, kad dalis žalų užfiksuojama uždaruose daugiabučių kiemuose ar stovėjimo aikštelėse, kai paspirtukai ar dviračiai atsitrenkia į stovinčius automobilius ir juos apgadina. Tokių incidentų žalos gali siekti nuo 40 iki 1000 eurų. Žalos neteks atlyginti pačiam tuo atveju, jei incidentą sukėlęs dviratininkas, riedutininkas, riedlentininkas, riedžio ar paspirtuko vairuotojas turi galiojantį asmens civilinės atsakomybės draudimą. Ekspertas siūlo bet kokią transporto priemonę vairuojantiems asmenims įvertinti savo vairavimo įgūdžius, manevruoti laikantis atstumo tarp stovinčių arba judančių transporto priemonių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.5000

Ką privalote žinoti ir patikrinti, jei perkate naudotą automobilį iš užsienio (34)

Šalies gyventojams, nevengiantiems naudotą automobilį įsigyti iš užsienio šalių, tokių kaip...

Priminė, kokios kelių eismo taisyklės galioja paspirtukininkams (88)

Dauguma važinėjančių elektriniu paspirtuku vairuotojų žino, kad jiems galioja Kelių eismo...

Pasakė, ar galima automobiliui montuoti siauresnes ar platesnes nei nurodo gamintojas padangas (67)

Dažnai vairuotojai net nesusimąsto apie padangų plotį, bet reikėtų žinoti, kad jis turi įtakos...

Verta žinoti: kokius aušinimo skysčius galima sumaišyti, o kokių klaidos kainuos brangiai (21)

Kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei...

Esminė kelių eismo taisyklė, kurią pamiršta net ir patyrę vairuotojai (65)

Per pandemiją sumažėjus galimybių keliauti po pasaulį, lietuviai dažniau išsiruošia į...

Top naujienos

Šarūnas Meškys | D+

Skubėkite prisirinkti šių pumpurų: užsienio mokslininkai ištyrė, kaip Lietuvoje paplitęs augalas įveikia mirtiną virusą ir naikina vėžio ląsteles

Italijos ir Pietų Korėjos mokslininkai išsiaiškino stulbinančią augalų savybę, kuri gali...

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos (32)

Sekmadienį iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna gydytoja anesteziologė-reanimatologė, dirbusi...

Pensija nuo 72-ejų? Metas susitaikyti, kad dirbti turėsime ilgiau (370)

Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72-ejų. Dabar...

Edgaras Savickas | D+

Sovietinis palikimas keliuose: kodėl vis dar atrodo, kad Europa prasideda Lenkijoje (17)

Pagal Sovietų Sąjungos GOST (rus. Государственный стандарт) sukurtas...

Sugalvojo paprastą, bet originalų būdą įamžinti gražiausias Lietuvos vietoves: šis namų akcentas abejingų nepalieka (5)

Norite, jog į namus atėję draugai kalbėtųsi apie keliones, Lietuvos grožį ir pamirštų...

Sinoptikai pateikė ilgalaikę prognozę: yra viena gera ir viena bloga žinia (31)

Prognozuojama, kad gegužė bus šiek tiek šiltesnė, bet ir šiek tiek drėgnesnė už normą.

Atkreipkite dėmesį, kokia poza miegate: ateityje tai turės rimtų pasekmių (1)

Atsižvelgdami į tai, kad trečdalį savo gyvenimo praleidžiate lovoje, tikriausiai norite...

Verslą pradėjusi Simona Nainė atvirai apie savo sėkmės paslaptį: kasdien vadovaujuosi viena auksine taisykle (10)

Išskirtinio stiliaus „Nunu“ prekių ženklas savo pirkėją augina be didelių išlaidų...

Mirus garsiajai „barbekiu mamai“ Halinai Bovševič, prabilo jos dukra: paviešino už širdies griebiantį laišką

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė , barbekiu mama vadinta...

Europa vaduojasi iš koronaviruso gniaužtų: sergamumo augimas fiksuotas tik 3 šalyse, tarp jų ir Lietuva (40)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ( ECDC ) duomenimis, 16–17 savaitėmis, palyginti...