Lenktynės su pūga
Atsipūtę Rovaniemyje, kuriame dieną spaudė -30 laipsnių šaltis, K. Mieliauskas ir jo pakeleiviai motociklais tęsė kelionę į šiauriausią Europos tašką Nordkapą. Tiesa, užduotis tiktai nebuvo lengva dėl ekstremalių oro sąlygų – jie sužinojo apie besiartinančią stiprią pūgą.
Keliautojas pasakoja, kad visi buvo pasiilgę tikros žiemos – sniego girgždesio, speigo, blizgesio, ledo, pusnų. Kita vertus, pūga ir didėjantis sniego kiekis ant kelių – motociklininkams labai pavojingas. Kai sniego kiekis pasiekia tam tikrą ribą, jis trukdo važiuoti, nes padangos ne tokios gilios kaip automobilio, o dygliai nebepasiekia ledo. Taigi jeigu pradėtų staigiai ir labai stipriai pustyti, nebeliktų kito varianto, kaip tik sustoti ir laukti, kol oro sąlygos pagerės ir bus nuvalyti keliai. Kitu atveju tiesiog tęsti kelionės neįmanoma.
„Tą dieną turėjome nuvažiuoti 280 km, tačiau žinojome apie besiartinančią stiprią pūgą ir priėmėme sprendimą paskutines tris valandas iki nakvynės vietos važiuoti be sustojimų. Patyrę motociklininkai tikrai žino, kad tai – nėra paprasta, o žiemą – ypatingai sunku. Ir vėsu, ir norisi prasimankštinti, galiausiai, dar ir anksti sutemsta. Tai buvo tikras iššūkis, bet mums jį pavyko įveikti. Jau temstant ir pūgai įsismarkavus įvažiavome į Sariselkės miestelį – tikrai pačiu laiku pasiekėme nuostabų suomišką rastinį viešbutį“, – įspūdžiais ir ekstremalios kelionės detalėmis dalinasi K. Mieliauskas.
Uraganinių vėjų pavojus
Pasigrožėję nuostabia žiema – pusnimis iki namų stogų ir saulės nutviekstais peizažais – motociklininkai tęsė kelionę iki tikslo šiaurėje. Jau už poros šimtų kilometrų įvažiuojant į Norvegiją vaizdai ėmė greitai keistis – -30 laipsnių šaltį pakeitė keli laipsniai virš nulio, o pūgą ir sniegą – drėgnas labai stiprus vėjas bei lietus.
K. Mieliauskas sako, kad Norvegija pasitiko ir ledu: „Nuo lietaus ledas ne ištirpo, o apsitraukė šviežiu sluoksniu, tarsi būtų glazūruotas. Nors važiavimas dėl to netapo ypač sudėtingas, susidūrėme su kita bėda – ant tokio ledo negalėjome pastovėti. Privalėjome ant batų dėti dygliuotus antpadžius, nes be jų negalėjome nei nulipti nuo motociklų, nei paeiti nepargriuvę.“
Pakeliui motociklininkai netikėtai sutiko du žinomus lietuvius automobilistus – Vitoldą Milių ir Aidą Bubiną, kurie siekia rekordo, važiuodami nuo Nordkapo iki Europos centro šalia Vilniaus elektromobiliu. Iš jų K. Mieliauskas sužinojo, kad jie regione patyrė ypatingai stiprų vėją, kurio greitis siekė 130 km/h.
„Fjorde toks stiprus vėjas kartais būna, ir motociklininkams jis nėra labai saugus. Bet fjorduose gūsiai ir taip pučia labai stipriai, todėl važiuodami nuolat tikrinome prognozes ir vėjo greitį realiu laiku. Susidūrėme su stipriu, bet įveikiamu vėju. Be to, esant ypač stipriam vėjui į Nordkapą nebūtų galimybės nuvažiuoti, nes kelias uždaromas saugumo sumetimais. Vietiniai pasakoja, kad kai Nordkape būna ypatingai stiprus vėjas, jis ant šono paguldo net kemperį“, – pasakoja keliautojas ir motociklininkas.
Nordkapas pasiektas, kelionė tęsiasi
Po nakvynės Honingsvogo gyvenvietėje, kuri įsikūrusi maždaug 30 km nuo Nordkapo, vėjas gerokai sumažėjo, todėl visi penki motociklininkai sėkmingai įveikė likusį atstumą ir pasiekė savo pirmąjį svarbų tikslą šiaurėje. „Nuvažiavome 2007 km vingiuodami kraštutiniais keliais, kad galėtume keliauti sniego danga ir grožėtis žiemiškais vaizdais. Tik į patį Nordkapą jau įvažiavome asfaltu. Pasitiko +4 laipsniai, drėgmė ir vėjas, todėl realus jausmas – daug šalčiau. Visi draugiškai sutarėme, kad būti lauke, kai temperatūra -15–20 laipsnių šalčio, buvo daug maloniau.“
K. Mieliauskas, kaip ir ankstesniuose iššūkiuose, važiuoja CFMOTO 800MT motociklu, kuris pritaikytas žiemos sąlygoms, todėl važiavimas juo yra komfortiškas ir saugus. Kartu keliaujanti vokiečių pora važiuoja vienodais CFMOTO 450MT motociklais, taip pat specialiai paruoštais vairuoti žiemą.
„Visi esame labai laimingi ir patenkinti puikiai pavykusia kelione, kuri, net neabejoju, mano pakeleiviams įsimins tikrai ilgam. Didžiuojuosi jais visai, o ypatingai – vokiete Karen. Žiemą motociklais Nordkapą pasiekusių vyrų yra ženkliai mažiau nei įkopusių į Everestą, o moterų – net sunku pasakyti, ar anksčiau apskritai buvo. Manau, tai tikrai svarbus pasiekimas.
Tačiau tai dar ne viskas. Šiuo metu esame šiauriausiame Europos taške, bet norime dar šiauriau. Ar tai įmanoma? Pažiūrėkim, ar mums pavyks, čia mes nesustojame“, – dar daugiau įspūdingų vaizdų ir istorijų žada K. Mieliauskas.
Į kokią netikėtą vietą toliau pasuks K. Mieliausko ir jo bendrakeleivių maršrutas – sužinosite naujame pasakojime jau netrukus.