Prieš dvejus metus, pačiame pandemijos įkarštyje, keliautojas K. Mieliauskas, gavęs specialų leidimą kelionei, išvyko į šiauriausią Suomijos tašką Nuorgam. Anuokart jis į kelią leidosi keturračiu motociklu. „2021-ųjų vasarį startavau Helsinkyje – išsimaudžiau Baltijos jūroje ir keturračiu išvažiavau į šiaurę. Tikslas buvo pasiekti Nuorgam miestelį Suomijoje, laikomą šiauriausia Europos sąjungos vieta. Pro miestelį teka Karasjohka upė, kuri kartu yra ir Suomijos–Norvegijos siena, ir įteka į Arkties vandenyną, turėjau slaptą viltį, kad pavyks patekti ir į Norvegiją bei pasiekti Nordkapą.
Visgi toliau keliauti negalėjau, nes Norvegija buvo visiškai uždariusi savo sienas ir nieko neįsileido. Tad simboliškai išsimaudžiau upėje ir įsivaizdavau, kad bent tokiu būdu nuvažiavau nuo Baltijos iki Arkties vandenų. Praėjus dvejiems metams nutariau įgyvendinti tai, kam sutrukdė pandemija, ir pasiekti Nordkapą, šiauriausią Europos tašką. Taip projektas gavo pavadinimą „Baltic to Arctic 2“, – pasakoja K. Mieliauskas.
Paklaustas, kodėl šį kartą pasirinko ne keturratį, o dviratį motociklą, keliautojas sako, kad lengvų kelių neieško ir nori sudėtingesnio iššūkio sau. Priešakyje K. Mieliausko laukia beveik du tūkstančiai kilometrų: „Mano maršrutas drieksis per rytinę Suomijos dalį. Kiek galėdamas vengsiu pagrindinių ir rinksiuosi šalutinius kelius, žvyrkelius. Kažkuriuo kelionės momentu kirsiu ir poliarinį ratą.
Viena iš esminių to priežasčių – keliaujant žiemą, manau, važiuoti asfaltu nėra geras pasirinkimas. Nors padangos ir dygliuotos, visgi ledas ir sniegas yra tai ko ieškau. Be to, visas žiemiškai magiškas Suomijos grožis, nepakartojama gamta, maži miesteliai ir vienkiemiai atsiskleidžia išsukus iš pagrindinių kelių.“
K. Mieliauskas iššūkį šalčiui meta ne pirmą kartą – jis kelis kartus važiavo per užšalusį Baikalo ežerą, motociklu pasiekė šalčiausią nuolat gyvenamą vietą žemėje Oimiakoną, keliavo po šiaurės Europos šalis. Tačiau šaltis keliautojo nepaliauja dominęs ir traukęs. „Man labai įdomus žaismas tarp šilta-šalta, patogu-nepatogu, lengva-sunku, malonu-nemalonu. Tai savotiškas žaidimas ir žongliravimas tarp jausmų, savistabos ir techninių, fizinių niuansų. Darau prielaidą, kad galbūt panašiai žmonės galvoja kopdami į kalnus. Tai yra nuostabus laikas savižvalgai ir aplinkos tyrinėjimui“, – sako jis.
Be to, keliautojas pastebi, kad jei anksčiau žiemą norėdavosi į šiltus kraštus, dabar, ypatingai klimatui šylant, jam labai svarbu žiemą apsilankyti šiaurėje, sniegynuose ir paliesti žiemą, pamatyti ją iš arti, kol tai dar įmanoma. Pastarąsias penkias žiemas jis taip ir daro – žiemą keliauja po Šiaurę.
Tūkstančius kilometrų per karštį ir smėlynus įveikęs motociklas CFMOTO 800MT lydės K. Mieliauską ir šioje kelionėje.
„Jau esu Helsinkyje, po kelių dienų pradėsiu kelionę iki Nordkapo. Bet prieš tai atlieku paskutinius techninius motociklo pakeitimus, pritaikau jį žiemos sąlygoms: reikalingos papildomos apsaugos nuo vėjo rankų šilumai palaikyti, speciali žieminė alyva variklyje ir amortizatoriuose, specialios dygliuotos padangos bei tam tikri kiti patobulinimai. Kai tik motociklas bus techniškai pasiruošęs – leisiuosi į kelią. Nekantrauju pamatyti, kas manęs laukia, ir savo įspūdžiais pasidalinti su skaitytojais“, – šypsosi keliautojas ir motociklininkas K. Mieliauskas.
