Išvažiavęs iš Helsinkio visai nežiemiškais keliais, daugiau šalčio ir žiemiškų vaizdų K. Mieliauskas išvydo tik nuvažiavęs toliau į šiaurę. Kaip sako keliautojas, šioje kelionėje tikroji šiaurė prasideda nuo poliarinio rato, kurį jis kirto Rovaniemyje ir kartu užsuko į Kalėdų senelio miestelį. „Kalėdų senelio šį kartą neaplankiau, nes esu tai daręs, kai Rovaniemyje lankiausi anksčiau. Tačiau stabtelėjau ir nusifotografavau prie poliarinio rato ženklo, nes tai – svarbi žyma mano kelionėje, įveikiau daugiau nei tūkstantį kilometrų ir esu pusiaukelėje. O ir tikroji šiaurė prasideda būtent čia“, – pasakoja keliautojas.

Anot jo, Kalėdų senelio miestelyje įdomu apsilankyti su vaikais ir išbandyti daugybę įvairių šiaurietiškų pramogų – pasivažinėjimą haskių ar elnių kinkiniu, žiemos safarį sniegomobiliu ar net dviračiu, šiaurės pašvaisčių medžioklę. Taip pat galima išbandyti fizinę ištvermę ir leistis į žygius slidėmis, sniegbačiais arba pernakvoti iglu. Ir, žinoma, pasisveikinti ir nusifotografuoti su Kalėdų seneliu, aplankyti jo elnius, susipažinti su elfai, išsiųsti laišką vietinio pašto.

Visgi didžiausią įspūdį K. Mieliauskui šiaurėje kaskart palieka gamtos grožis ir atsiveriantys didieji toliai: „Kelionėse, kad kur jos bebūtų, man labai didelį įspūdį palieka toliai, kai atrodo, kad nematyti pabaigos, krašto. Šiaurietiški toliai tikrai įspūdingi. Rodos, tie patys medžiai, tas pats sniegas, bet jausmas, įspūdis kitoks – ypatingas. Sunku rasti tinkamus žodžius tam apsakyti, bet keliaujantys šiaurėje tą jausmą tikrai žino ir mane supras. Na o, stabtelėjus gurkšnio arbatos apsupa visiška tyla ir ramybė. Todėl šiaurei labai tinka posakis – kartą pabandęs negali sustoti, – norisi dar ir dar kartą patirti ypatingą šiaurietišką atmosferą“.

Karolis Mieliauskas

Be kvapą gniaužiančio grožio K. Mieliauską kelionėje iki Nordkapo pagaliau lydi ir šaltis. Jei Helsinkyje buvo pliusinė temperatūra, kertant poliarinį ratą ji nukrito iki keturiolikos laipsnių šalčio. Tad laikas papasakoti, kaip važiuoti spaudžiant minusinei temperatūrai. Keliautojas sako, pirmiausiai, sunkiai įsivaizduoja važiavimą šaltyje motociklu be rankenų šildymo. „Pirštines, su kuriomis važiuoti bus šilta, tikrai galima rasti ir užsidėti, bet su tokiomis pirštinėmis negalėčiau išlaikyti vairo taip, kad būtų patogu ir saugu vairuoti. Tikrai suprantu dviratininkus, kurie naudoja tik pirštines, bet jie šilumą palaiko intensyviai mindami. Važiuojant motociklu, nepaisant judesių vairuojant, sėdėjimas yra statiškas, todėl rankos niekaip nešiltų“, – pasakoja jis.

K. Mieliausko vairuojamas CFMOTO 800MT motociklas turi ir šildomą sėdynę. Keliautojas sako, kad tokią įrangą išbando pirmą kartą – ji tikrai suteikia papildomo komforto. Visgi, anot jo, be šildomos sėdynės važiuoti į šiaurę tikrai įmanoma, o be šildomų rankenų – sudėtinga.

„Tačiau daug svarbesnis klausimas važiuojant motociklu šaltyje yra ne kurios vietos šildomos, o kurios ima vėsti ir tampa „silpnąja grandimi“, per kurią vėsuma įsiskverbia ir ima pamažu plisti per visą kūną, kūnas ima šalti. Nėra didelio skirtumo, važiuoti dviejų, dešimties ar net dvidešimties laipsnių šaltyje, važiuojant visą dieną vėsuma vis tiek atsiranda, kad ir kaip bandytum to išvengti, todėl reikia su tuo tvarkytis. Pavyzdžiui, galima atlikti specifinius judesius, šildančius kūną. Taip ir darau, tačiau daugiausiai darbo tenka nudirbti mintyse. Ar šaltis praeina, ar pasikeičia požiūris į jį, tegu lieka neįvardinta, bet nuolatinis darbas su savimi man padeda važiuoti toliau“, – patirtimis važiuojant motociklu šaltyje dalinasi K. Mieliauskas.

Keliautojas sako, kad šis savotiškas žaismas jį ir žavi, ir atgraso: „Tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiaurėje važiuoju motociklu, o ne šiltu automobiliu. Šilta–šalta žaismas man atrodo įdomus, mistinis. Tai iš šalčio į malonią temperatūrą ir atgal svyruojančios mintys ir pojūčiai. Mėgstantys keliauti žiemą pėsčiomis, dviračiais ar motociklais, tikėtina, žino, apie ką aš kalbu. Tai yra nesibaigianti erdvė savistabai ir savęs pažinimui“.

Nuo Rovaniemio iki Nordkapo K. Mieliausko dar laukia daugiau kaip tūkstantis kilometrų, o orų prognozės pranašauja stiprų šoninį vėją, kuris važiuojant motociklu slidžia danga yra pavojingas. Apie tai – jau kitame keliautojo pasakojime iš kelionės į šiauriausią Europos tašką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją