Pastarąsias „Uber“ nepalankias žinias apie vadinamąją „Greyball“ programą pranešė laikraštis „The New York Times“. Pasak leidinio, ja buvo siekiama pergudrauti pareigūnus įvairiose pasaulio šalyse, kur veikia „Uber“ paslaugos.
Tuo tarpu „Uber“ paskelbtame pranešime sakoma, kad šis įrankis naudojamas miestuose, kur bendrovei nėra draudžiama veikti, o pagrindinis jo tikslas – apsaugoti savo vairuotojus nuo konkurentų, besinaudojančių išmaniųjų telefonų programėle, kad sutrukdytų bendrovei teikti pavežėjimo paslaugas.
„Ši programa atmeta pavežėjimo prašymus iš nesąžiningų vartotojų, pažeidžiančių mūsų naudojimo taisykles“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu rašė vienas „Uber“ atstovas.
„Tai asmenys, siekiantys fiziškai pakenkti vairuotojams, konkurentai, norintys sutrukdyti mūsų veiklai, arba oponentai, susidedantys su pareigūnais slaptiems „reidams“, per kuriuos siekiama pagauti vairuotojus“, – pridūrė jis.
„Uber“ teigimu, ši programa buvo naudojama vietovėse, kur vairuotojai baimindavosi dėl savo saugumo, ir tik „retais“ atvejais – kad išvengtų teisėsaugos.
„The New York Times“ straipsnyje teigiama, kad „Greyball“ įranga buvo naudojama keliose šalyse. Leidinys taip pat citavo kelis esamus ir buvusius kompanijos darbuotojus, kurių vardai nebuvo atskleisti.
Straipsnyje teigiama, kad „Greyball“ tėra dalis didesnės programos, turinčios atskleisti asmenis, bandančius „pažeisti „Uber“ naudojimo taisykles“. Be to, šiai programai pritarė kompanijos teisininkai.
Kaip rašoma straipsnyje, buvo iškilę klausimų, ar tokią programą naudoti etiška ir ar ji gali būti pritaikyta neteisėtai veiklai. Dėl šių priežasčių „Greyball“ egzistavimas buvo griežtai saugoma paslaptis „Uber“ įrankių rinkinyje, šiai pavėžėjimo paslaugas teikiančiai bendrovei plečiantis pasaulyje ir kylant priešpriešai su vietos pareigūnais bei tradicines taksi paslaugas teikiančiomis kompanijomis.
Dar didesnės „Uber“ bėdos
Informacija apie „Greyball“ naudojimą buvo atskleista tuo metu, kai kompaniją krečia kaltinimai seksizmu, smaugiančia vadybos politika ir žalinga darbo aplinka. „Uber“ stengiasi išgelbėti savo prastėjančią reputaciją esant didžiulei konkurencijai didelę paklausą turinčioje pavežėjimo paslaugų rinkoje.
Pasirodžius vienam vaizdo įrašui, kuriame „Uber“ vadovas Travisas Kalanickas įžeidinėjo vieną vairuotoją dėl paslaugos, šią savaitę verslininkas atsiprašė ir pripažino, kad „privalau iš esmės pasikeisti kaip lyderis ir suaugti“.
Šis socialiniuose tinkluose plėtojęsis skandalas buvo dar vienas smūgis pasaulinei pavežėjimo paslaugas teikiančiai verslo milžinei. Ji sulaukė kaltinimų seksualiniu priekabiavimu prie darbuotojų bei buvo paduota į teismą už neva iš „Google“ pavogtą autonominio važiavimo technologiją.
Savo žinutėje darbuotojams T. Kalanickas vėliau rašė: „Pasakyti, kad man gėda, būtų visiškai nepakankama.“
„Uber“ yra vienas didžiausių investuotojų remiamų startuolių, vertinamų apie 68 mlrd. dolerių. Ši kompanija teikia pavežėjimo paslaugas dešimtyse šalių ir šimtuose jų miestų. Jos veikla klesti, nors bendrovė yra įsitraukusi į teisinius ginčus su reguliavimo institucijomis bei aštriai konkuriuoja su tradicinių taksi paslaugų rinka.
T. Kalanickas taip pat yra sulaukęs kritikos strėlių, kai sutiko tapti JAV prezidento Donaldo Trumpo verslo patarėjų grupės nariu, tačiau vėliau iš jos pasitraukė, išsiplėtus respublikono oponentų iniciatyvai nesinaudoti šios kompanijos teikiamomis pavežėjimo paslaugomis.