Visa ši istorija skamba kaip neįtikėtina labai turtingo šeicho užgaida, tačiau iš tikrųjų ši idėja gimė Prancūzijos Tulūzos mieste. Šis neįprastas reginys pavadintas „The Nanocar Race“ ir vyko Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro laboratorijoje, rašo autoevolution.com.
Šios neįprastos lenktynės sugalvotos ne ieškant papildomų būdų pinigams leisti ar ego tenkinti, o siekiant skatinti tyrimus molekuliniu lygmeniu. Pergalė atiteko austrams, įveikusiems trasą per 36 valandas. Nugalėjusi dviratė transporto priemonė judėjo iš sidabro, o ne iš aukso pagaminta trasa, nors šis faktas dalies mokslininkų vertintas kaip trūkumas. Kiti savo ruožtu buvo įsitikinę, kad sidabras – austrų privalumas, nes šio metalo molekulės nėra tokios stabilios kaip aukso. Antrosios vietos nugalėtojas važiavo trasa, pagaminta iš aukso, ir taip pat buvo paskelbtas nugalėtoju.
Lenktynių metu buvo draudžiama molekules stumti pirmyn, taigi šios neįprastos transporto priemonės kontroliuotos elektroniniu būdu, krečiant jas impulsais. Sukeliamas šokas vieną tokį automobilį pajudindavo į priekį apie 0,3 nanometro. Taigi siųsdami šimtus impulsų komandų nariai sugebėjo įveikti visą trasą.
Sukrėtimai kilstelėdavo elektronų energijos būklę ir sukeldavo reakciją į situaciją pasitelkiant fenomeną, priverčiantį mažytes transporto priemones judėti trasa. Šiame renginyje dalyvavę mokslininkai paaiškino, kad šios lenktynės – tai itin svarbi diena nanotechnologijoms, o manipuliacija nanoskalėje – tai sritis, į kurią artimiausius kelerius metus bus sutelktas gan didelis viso pasaulio dėmesys.
Nors neabejojama, kad paprasti vartotojai šių mokslininkų padarytų atradimų ir atliktų patobulinimų naudą pajus, vis tik šios naudos rezultatų teks palaukti ne vieną dešimtmetį.
