Remontuoti grąžino net 4 kartus
Su DELFI susisiekęs Mantas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) teigė, kad istorija prasidėjo dar šių metų liepos 21 d. Esą tada jis atidavė automobilį remontui į UAB „Žibinto servisas“.
Nuo tada prasidėjo įnirtingos derybos dėl „Opel Vectra“ remonto kainos: pirmiausia, vilniečiui sakė, kad teks sumokėti 200 eurų, tačiau kaip slinko dienos, taip didėjo ir remonto kaina, kol galų gale pasiekė 700 eurų. Servisas aiškino kad prakiuręs tepalo aušintuvas, prakiurusi variklio galvos tarpinė, susidėvėjęs variklio dantytas diržas.
Tačiau, tikino Mantas, atvykęs liepos 4 d. atsiimti savo automobilio, gavo 1000 eurų sąskaitą.
„Senų detalių negrąžino, pasakė kad išmetė“, – DELFI rašė skaitytojas.
Suremontuotu automobilio ilgai džiaugtis neteko: Mantas į „Žibinto servisą“ automobilį turėjo grąžinti net 4 kartus – vis būdavo gedimų. Pavyzdžiui, vyras skundėsi, kad po vieno remonto variklio aušinimo skysčio temperatūra važiuojant lygiu keliu esą tepakildavo iki 80 laipsnių.
Vyras sakė niekaip nesupratęs, kodėl remonto kaina pakilo iki 1000 eurų ir kodėl servisas atsisakė jam grąžinti senas detales.
Tyčia vilkina procesą?
Neiškentęs Mantas rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Atvejį nagrinėti VVTAT paskyrė vyriausiąjį specialistą Arvydą Danielių Spruogį.
Savo skunde vyras reikalavo, kad netinkamos kokybės paslauga būtų pakeista tinkamos kokybės paslauga, sumažinti paslaugos kainą, sumokėti už patirtus nuostolius, nes teko nuomotis automobilį. Taip pat Mantas reikalavo atlyginti arba grąžinti serviso išmestas senas automobilio detales, pakeisti remonto metu sugadintas detales, grąžinti 300 eurų, nes suderėta kaina buvo 700 eurų, o sumokėta – 1000 eurų.
Mantas nustebo, kai A. D. Spruogis paprašė pateikti automobilio patikrinimo gamintojo autorizuotame servise dokumentą (defektavimo aktą).
„Paskambinau VVTAT informaciniu telefonu ir paklausiau, ar vartotojas turi pats samdytis ekspertizę? Mes to nereikalaujame – išgirdau atsakymą. Paskaičiau ir radau, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nenurodo vartotojo prievolės kartu su prašymu pateikti ir ekspertizės išvadas“, – teigė Mantas.
Vyras tvirtino nusiuntęs specialistui skundo patikslinimą bei pateikė defektų nuotraukas taip, „kad net vaikas suprastų“.
Tačiau vyro laukė kitas siurprizas: per 10 dienų A. D. Spruogis jo paprašė pateikti objektyvius įrodymus, pagal kuriuos būtų galimybė įvertinti automobilio būklę, buvusią prieš pat automobilio variklio remontą.
„Inspektorius mano, kad vartotojas prieš priduodamas automobilį remontui važiuoja į kitą servisą atlikti ekspertizės bei apsirūpinti popieriais?“, – stebėjosi DELFI skaitytojas.
Tačiau Valstybinės kelių inspekcijos viršininko įsakymo Nr. 2BE-45 patvirtinto „Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo“ 16 punktas numato, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą.
Akte nurodomi ne tik tokie svarbūs dalykai kaip transporto priemonės valdytojo vardas bei pavardė, bet ir nurodomi transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai ir vidiniai (salono) pažeidimai ir defektai.
Deja, kaip pastebi Mantas, UAB „Žibinto servisas“ tokio akto neįformino. „Servisas akto neužpildė, defektų nebuvo“, – tikina Mantas. Vyras vėl nusiuntė patikslinimą A.D. Spruogiui, kuriame nurodė įsakymą apie akto įforminimą.
Anot vilniečio, tik praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, VVTAT sutiko apžiūrėti automobilį.
„Kad būtų apžiūra autoservise, aš specialistui skambinau 5 kartus ir tada jis pasakė, kad reikia apžiūrą padaryti. Pats prisiprašiau, kad būtų apžiūra“, – DELFI sakė Mantas.
Vyras įsitikinęs, kad VVTAT net neketina ginti vartotojo teisių.
„Tik kelia absurdiškus reikalavimus bei vilkina laiką. Mano, kad tas durnelis amžinai nekovos, trūks jam kantrybė ir atšoks. VVTAT išlaikomas už mano, vartotojo pinigus, tačiau spjauna į vartotoją, gina verslo interesus“, – įsitikinęs vyras.
Sprendžia komisija
DELFI susisiekė su VVTAT. Ši savo ruožtu atkirto, kad VVTAT negina verslo interesų.
„Valstybės tarnautojas, atlikdamas tarnybines funkcijas, vadovaujasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklą bei ginčų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, prašymus visada stengiamasi išnagrinėti ne vėliau nei per 90 dienų nuo to laiko, kai gaunami šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai (prašymas, pardavėjo paslaugų teikėjo atsakymo kopija ir kiti dokumentai).
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tarnautojai neatstovauja verslo interesų, o nagrinėja vartojimo ginčus, kiekvieną atvejį vertindami individualiai ir nešališkai, remiantis ginčo šalių pateiktais objektyviais įrodymais ir tokiu būdu sprendžia dėl vartotojo pretenzijų verslininko atžvilgiu pagrįstumo.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad galutinius sprendimus dėl ginčo esmės priima kolegialus organas – Komisija, o ne ginčą nagrinėjantis valstybės tarnautojas. Taip pat pažymime, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės tarnautojų etikos taisyklėse apibrėžtų veiklos principų, taip pat elgesio reikalavimai yra numatyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vidaus tvarkos taisyklėse“, – raštu DELFI atsakė VVTAT atstovė spaudai Giedrė Nenartavičiūtė.
G. Nenartavičiūtė toliau dėstė, kad VVTAT, siekdama visapusiškai išnagrinėti tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo kilusio ginčo aplinkybes, susijusias su automobilio remonto paslaugų galimai netinkamu suteikimu kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administracija ir paprašė įvertinti ar servisas nepažeidė jam įstatyme numatytų reikalavimų.
„Lietuvos transporto saugos administracija pateikė išvadą, kad UAB „Žibinto servisas“ nesilaikė Apraše nustatytų reikalavimų“, – rašė G. Nenartavičiūtė.
Senų detalių grąžinti negalima
DELFI susisiekė ir su UAB „Žibinto servisas“ direktoriumi Gediminu Svetiku, kuris sutiko į klausimus atsakyti raštu. Direktorius pabrėžė, kad pateikė apibendrintus paaiškinimus, mat teikti detalesnių negali dėl duomenų apsaugos įstatymo.
„Mūsų servise dirba aukštos kvalifikacijos, ilgalaikę darbo patirtį turintys darbuotojai, todėl atvejai, jog remonto metu automobilyje buvo padaryti nauji sugadinimai, yra negalimi. Kuo ilgiau eksploatuotas automobilis, tuo įprastai daugiau jame galima aptikti smulkių įvairių detalių, dalių, priedų, aksesuarų, kt. defektų (įbrėžimų, nuskilimų, sutepimų, formos deformacijų, spalvos pakitimų, t. t.), kurie netrukdo automobilį eksploatuoti saugiai, tačiau ne be atrodo „kaip nauji“.
Kadangi automobilius remontuojame tik su klientais suderinta apimtimi, todėl jei dėl tokių defektų pašalinimo nebuvo gautas kliento nurodymas arba klientas, servisui pasiūlius, atsisakė remontuoti tokius defektus, jie paliekami neremontuoti. Jei tokie defektai buvo pastebėti po remonto (ypatingai automobilio „zonose“, kuriose net nebuvo remontuojama), vadinasi, jie buvo ir perdavimo automobilį remontui metu. Kiti atvejai negalimi“, – teigė direktorius.
G. Svetikas aiškino, kad jeigu remonto metu paaiškėjo nauji defektai, dėl naujų darbų su klientu tariamasi iš naujo.
„Po remonto automobiliui taikoma kokybės garantija. Jos metu paaiškėjus defektui (serviso darbo brokui), automobilis vėl remontuojamas neatlygintinai. Tais atvejais, kada pakartotino gedimo priežastis nustatyti neįmanoma arba dėl jų abejojama, visada veikiame kliento naudai ir automobilį pakartotinai remontuojame neatlygintinai arba neatlygintinai suteikiame kitas su klientu suderintas paslaugas“, – rašoma DELFI pateiktame atsakyme.
G. Svetikas pabrėžė, kad servise naudoja tik aukščiausios kokybės universalius tepalus, taip leisdamas suprasti, kad DELFI skaitytojo teiginys apie prastos kokybės tepalus buvo klaidingas.
Vienas iš Manto reikalavimų buvo, kad servisas jam grąžintų senas detales. Tačiau G. Svetikas atsakė, kad to neleidžia įstatymai.
„Aplinkos ministro patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše nurodyta, kad autoservisas privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas, jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama“, – rašoma atsakyme.
Į klausimą, ar buvo užpildytas transporto priėmimo-perdavimo ir paslaugų užsakymas ir jei ne, kodėl, G. Svetikas atsako, kad esą visais atvejais aktas būna įformintas.
„Iš visų asmenų tikimės teisingų, protingų, sąžiningų sprendimų, o iš profesionalų tikimės profesionalių sprendimų arba profesionalų pasitelkimo sprendimui priimti“, – apie tai, kokios išvados tikimasi iš VVTAT, atsakė G. Svetikas.
