Ankstesniame „TopGear“ numeryje užsiminėme apie pradėtą ilgalaikį eksperimentą – bandymą patikrinti, kiek pavyks sumažinti „Subaru Outback“, turinčio 2,5 litro darbinio tūrio variklį, apetitą degalams, naudojant „Greentech“ prietaisą. T. y. žiebtuvėlio dydžio daikčiuką, pagamintą iš plieno, keramikos ir paslaptyje saugomos formulės junginių, kuris „dirbti“ pradeda paprasčiausiai pamurkdytas į degalų baką.
Kaip? Pasak „Greentech“ prietaisą į Lietuvą iš Tailando atgabenusios bendrovės vadovo Liudo Vincento Sinkevičiaus, – keičiant degalų molekulių struktūrą.
„Taipėjaus medicinos universiteto mokslininkai ieškojo būdų, kaip sumažinti kenksmingų teršalų kiekį išmetamosiose dujose. Efektyviausias būdas siekiant šio rezultato pasirodė esąs medžiagos, kuri sumažina degalų paviršiaus įtempimą, panaudojimas. Dėl jos degalų lašeliai išpurkšti būna mažesni, apima didesnį paviršiaus plotą ore ir geriau susijungia su deguonimi. Todėl benzinas ar dyzelinas sudega efektyviau, variklis dirba sklandžiau, o teršalų emisija sumažėja, – dėsto Liudas. – Šį išradimą komercializavus buvo sukurtas „Greentech“ prietaisas, kuris maždaug per 30 minučių sugeba lengvojo automobilio bake esančių degalų molekulių sankaupas išskaidyti į mažesnes. Ši technologija paremta fizikiniu reiškiniu, o ne chemine reakcija. Tai reiškia, kad nė viena medžiaga nenaudojama vykstant procesui ir gali veikti itin ilgai.“
Kaip tokius išvedžiojimus vertina nepriklausomi mokslininkai? Kalbinti fizikai pripažino, kad teoriškai tai įmanoma. Mūsų eksperimente dalyvaujančio „Subaru Outback“ kompiuteris taip pat tvirtina, kad šioks toks efektas yra. Iki panardinant „Greentech“ prietaisą į benzino baką vidutinės degalų sąnaudos buvo 8,4 l/100 km kelio, o po to nuvažiavus beveik 2500 kilometrų (iš jų maždaug du trečdaliai mieste) šis rodiklis smuktelėjo iki 7,8 l/100 km. Efektyvumas – kiek daugiau nei 7 proc.mažesnės išlaidos benzinui.
Kodėl ne 10–15 proc., kaip kad kalba gamintojo atstovai? Pakalbinus keletą automobilininkų, sutikusių išbandyti šiuos daikčiukus su skirtingomis transporto priemonėmis, pasirodė, kad didžiausias efektas fiksuojamas „Greentech“ prietaisu gerinant senyvo amžiaus ir nedidelės galios variklių sveikatą. Seni automobilizmo vilkai tikina netgi užuodžią kitokį kvapą, sklindantį iš duslintuvo, ir jaučią, kad variklis dirba tolygiau. Aš nieko panašaus nepajutau. Galbūt dėl to, kad laboratorinio „Subaru“ variklis ir šiaip dirba kaip šveicariškas laikrodis?
„Tiesą sakant, į kai kuriuos klausimus mes ir patys žinome ne visus atsakymus. Tarkim, kaip prietaisas veiks šaltyje? Tikėtina, kad jo efektyvumas gali sumažėti. Tačiau kol kas didžiausią staigmeną pateikė tolimųjų reisų vairuotojai. Apie „Greentech“ poveikį susižinoję vieni iš kitų pradėjo kone masiškai juos pirkti – tradicinio vilkiko variklio apetitui sumažėjus apie 10 proc., kiekvienas 100 kilometrų leidžia sutaupyti 2–3 litus dyzelino. Kadangi daug dirbantys sunkvežimiai kartais per mėnesį nuvažiuoja po 20 tūkst. kilometrų, naudą nesunku užčiuopti. Sutaupoma labai daug „malkų“, – šypsosi L. V. Sinkevičius.
„Malkomis“ vežėjų žargonu vadinami degalai, kuriuos vairuotojai iš pradžių sutaupo, o paskui išsiurbia iš vilkikų bakų ir parduoda šiek tiek pigiau, nei prašoma įprastose degalinėse. Tokius gudručius transporto įmonių vadovai gaudo montuodami įvairiausią kontrolės įrangą ir netgi patys važiuodami į reisus tradiciniais maršrutais. Tačiau malkų rinkai tai, atrodo, nė motais... Ką gi, dabar darbdavius mulkinti bus įmanoma beveik legaliai.
Nuosprendis
Daug keliaujantiems investicijos į „Greentech“ prietaisą turėtų atsipirkti per pusmetį. Jei mašiną ketinate pakeisti anksčiau – stebuklinį daikčiuką iš bako galima išsigriebti ir paskandinti naujame degalų rezervuare.
