Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2020 metais ES įregistruota beveik 510 tūkst. naujų elektra įkraunamų hibridinių automobilių, t. y. net apie 3,5 karto daugiau nei 2019-aisiais. Didžiausia meile tokiems automobiliams ryškiai išsiskiria vokiečiai, kurie per praėjusius metus nupirko net 200 tūkst. Antroje vietoje yra prancūzai (75 tūkst.), trečioje – švedai (66 tūkst.).
Nors ACEA suvestinėje ties trijų šalių – Lietuvos, Kipro ir Rumunijos – duomenimis šviečia brūkšniai, nereiškia, kad mūsų šalis visiškai neturi kuo pasigirti, teigiama pranešime. VĮ „Regitra“ pateikiama statistika rodo, kad per 2020 metus Lietuvoje įregistruoti 782 iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai, o vasario pradžioje šalies keliais važinėjo iš viso 1985 tokie automobiliai, arba beveik 60 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Pagrindinis šių automobilių privalumas – kasdienai pakanka elektros įkrovos, jeigu važinėjama gana nedideliais atstumais. Patogu ir tai, kad jie registruojami su elektromobilių valstybiniais numeriais, todėl gali važiuoti viešojo transporto eismo juostomis, pažymėtomis „A“ raide ir elektromobilio simboliu, ir taip sugaišti mažiau laiko spūstyse“, – teigia automobilių pardavimo bendrovės „Kokybiški auto“ vadovas Donatas Šiurna.
Populiarėja įkraunami SUV hibridai
Šiuo metu bendras elektra varomų transporto priemonių skaičius Lietuvoje siekia 3840. Remiantis Susisiekimo ministerijos pateikiamais šalies automobilių parko elektrifikavimo planais, jau po 2025 m. Lietuvoje turi važinėti daugiau nei 46 tūkst. elektromobilių ir elektra įkraunamų hibridų.
Taigi jau per artimiausius kelerius metus gatvėse turėtume pamatyti gerokai daugiau aplinkai draugiškesnių automobilių. Kitų Vakarų Europos šalių patirtis rodo, kad elektra įkraunami hibridai populiarėja sparčiau už tikruosius elektromobilius. Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Italijoje jų registracijos per praėjusius metus išaugo daugiau nei 300 proc., Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Lenkijoje – daugiau nei 200 proc.
Didžiulį įkraunamų hibridų pardavimo augimą Europoje praėjusiais metais lėmė dvi esminės priežastys – išaugusi pasiūla rinkoje ir patobulėjusios technologijos, dėl kurių jie tampa vis patrauklesni.
Naujus elektra įkraunamus hibridus pristatantys gamintojai jau siūlo didesnės talpos baterijas. Jų reikia, kad vien tik elektros režimu būtų galima įveikti ilgesnis atstumą, o kuo daugiau kilometrų nuvažiuojama neteršiant aplinkos, tuo labiau mažėja vidutinės degalų sąnaudos ir CO2 emisijos. Šis parametras itin svarbus šalyse, kuriose automobilio mokestis nustatomas pagal taršą.
Kone kasmet griežtinami aplinkosauginiai reikalavimai iš dalies paaiškina ir kai kurių kompanijų transformaciją pereiti nuo tradicinių variklių prie kur kas labiau aplinkai draugiškų technologijų. Pavyzdžiui, „Kia“ dar prieš kelerius metus savo gamoje turėjo tik įprastus benzininius ir dyzelinius automobilius, o dabar korėjiečiai pirkėjams siūlo itin platų jėgainių pasirinkimą.
Tarkime, galima rinktis benzininę, dyzelinę ar elektra įkraunamą mažojo SUV kupė „XCeed“ versiją, didelis SUV visureigis „Sorento“ parduodamas kaip įprastas ir įkraunamas hibridas arba „dyzelis“, o kompaktiškasis krosoveris „Niro“ gali būti hibridinis arba elektrinis.
Šio modelio versija „Niro PHEV“ pateko į populiariausių 2020 m. Europos įkraunamų hibridų dešimtuką. Pirmaujančių sąraše taip pat galima pastebėti net šešis SUV tipo įkraunamus hibridus. Taigi itin efektyvios degalų taupymo technologijos – jau ir didesniuose automobiliuose, kurie dabar gali važiuoti dar ekonomiškiau.
Kam labiausiai tinka?
Kodėl įkraunami hibridai tampa patrauklia alternatyva, palyginti su elektromobiliais ir įprastais hibridais? Specialistų teigimu, jie sujungia geriausias aplinkai draugiškų automobilių savybes, sklandžiai greitėja, važiuoja kur kas tyliau nei tradicinės mašinos.
Kitaip nei įprasto hibrido, įkraunamo baterijas galima papildyti iš elektros tinklo. Jis turi didesnės talpos akumuliatorių, kuris taip pat įkraunamas, be to, rekuperuojama energija, kai automobilis stabdomas. Tokia technologija leidžia nuvažiuoti kelias dešimtis kilometrų vien tik elektriniu režimu ir nereikia baimintis, kad išeikvojus baterijų atsargas teks ieškoti įkrovimo stotelės, nes tada įsijungia vidaus degimo variklis.
„Dažniausiai tokius automobilius renkasi turintys galimybę įkrauti namų sąlygomis, iš buitinio elektros lizdo. Vartotojai tikrai nori taupyti, nes degalai brangūs, be to, atsiranda taršių automobilių mokesčių. Pirkėjai apskaičiuoja, kad kasdieniams poreikiams užteks elektra nuvažiuojamo atstumo ir tai apsimokės, nes įkraunami hibridai pigesni už elektromobilius. Vis dėlto norintys nuvažiuoti ilgesnius atstumus vien tik elektra, renkasi visiškai elektrinius automobilius“, – sako D. Šiurna.
Prognozuojama, kad kol elektromobiliai visaverčiai pakeis šiuo metu įprastus vidaus degimo varikliais varomus automobilius, įkraunami hibridai bus puiki tarpinė stotelė, ugdanti vairuotojų sąmoningumą mažinti taršą ir pratinanti prie naujų įkrovimo įpročių. Be to, įkraunamų hibridų savininkams nebūtina papildomai investuoti į namų įkrovimo stotelę.
„Elektra įkraunamų hibridų baterijos nėra didelės, todėl jiems užtenka ir 220 V elektros lizdo. Kitokia elektromobilių situacija, juos krauti namie, jei nėra stotelės, atsibostų, o talpesnės baterijos elektromobilį per naktį ir nespėtum įkrauti. Tad elektra įkraunam hibridui buitinio lizdo – per akis, nebent norisi sparčiau ir dažniau įkrauti, tuomet verta pagalvoti apie stotelę, kurią galima įrengti net ir požeminiame daugiabučio parkinge“, – teigia D. Šiurna.
