Dėl kokių savybių ne ypač galingas automobilis gali būti sportiškas ir jausmingas?
Neįvertinama, nes sunku apibrėžti
Patys greičiausi ir galingiausi pasaulio automobiliai kaitina kraują, keri savo dinaminėmis savybėmis ir techninėmis charakteristikomis – 1 000 ar dar daugiau arklio galių, įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/val. per mažiau nei tris sekundes, didžiausias greitis, peržengiantis 400 km/val. ribą. Šie skaičiai išties daro įspūdį.
Tačiau tokie modeliai kaip „Toyota GT86“ ar viso pasaulio vairuotojų širdis pavergęs kultinis „Mazda MX-5“ įrodo, kad, norint patirti ryškių emocijų, nebūtinas galingas variklis ar sudėtingos technologijos.
„Manau, iš dalies problema ta, jog, vertindami automobilį, žmonės per daug idealizuoja variklio galingumo reikšmę. Pavyzdžiui, „Toyota GT86“ kartais nuvertinamas vien todėl, kad tiesiojoje yra lėtesnis už kai kuriuos šeimyninius dyzelinius modelius.
Neretai tiesiog trūksta įsivaizdavimo ar supratimo, kas yra įtraukiantis vairavimas. Jo esmė – išlaikyti inerciją ir didesnį greitį posūkyje. Man šiek tiek gaila, kad automobiliai su galingais varikliais sureikšminami tik dėl paties variklio. Jų galia – aiškiai apibrėžiamas parametras, o smagumą ir emociją apibrėžti sunku“, – svarsto rinkos ekspertas ir mėgėjiškų automobilių sporto varžybų dalyvis Matas Buzelis.
Profesionalus lenktynininkas, Lietuvos ralio čempionas Dominykas Butvilas džiaugiasi, jog vis dar yra gamintojų, skiriančių dėmesį vairavimo malonumui. Jis pritaria, kad neretai sportiški, bet ne itin galingi automobiliai nepelnytai nuvertinami.
„Tokie maži sportiniai modeliai nepalieka ypatingo pirmojo įspūdžio būtent dėl to, kad iš jų tikimasi traukos ir galios. Norint įvertinti šių automobilių balansą ir gerąsias savybes, su jais reikia pasivažinėti ilgiau.
Apskritai smagiausia, kai automobilis lengvai valdomas ir prognozuojamas. Pavyzdžiui, kodėl tų pačių „Mazda MX-5“ vairuotojai nori važiuoti į slalomą? Nes ten galima išbandyti jų galimybių ribas. Tai bus kur kas smagiau, nei nuvykti į Kačerginės žiedą ir mėginti išvystyti kuo didesnį greitį“, – pastebi lenktynininkas.
Kuo lengvesnis – tuo tikslesnis
Nors variklio galingumas daro įtaką dinamikai, automobilio valdymą didžiąja dalimi lemia svoris. Pavyzdžiui, įveikdamas staigius posūkius ar stabdydamas, lengvesnis automobilis yra jautresnis ir tikslesnis, nes jį veikia mažesnės inertinės jėgos. Rinkdamasis keturratį mėgėjiškoms varžyboms, M. Buzelis pirmiausia dėmesį kreipė į svorį, todėl svarstė apie „Toyota MR2“ ir „Mazda MX-5“.
„Variklio smagumas didžiąja dalimi priklauso nuo svorio. Jei, tarkime, paimsime du automobilius su galiniais varančiais ratais ir jų santykinis galingumas bus toks pats, vienas svers toną ir turės 150 AG, o kitas – dvi tonas ir turės 300 AG, tikėtina, kad tiesiojoje jie važiuos panašiai, tačiau posūkiuose situacija bus radikaliai skirtinga ir lengvesnis modelis bus gerokai pranašesnis“, – pažymi pašnekovas.
Gamintojai taip pat puikiai supranta svorio reikšmę, todėl stengiasi, kad vairavimo malonumą užtikrinančiuose modeliuose jis būtų kuo mažesnis. Tačiau net ir iš pirmo žvilgsnio maži automobiliai šiuo atžvilgiu gali būti labai skirtingi.
Kompaktiškas hečbekas „Volkswagen Polo GTi“ yra palyginti lengvas ir sveria beveik 1 300 kg, bet ketvirtosios kartos „Mazda MX-5“ sveria tik apie 1 000 kg. Svorio įtaką valdymui pabrėžia ir D. Butvilas.
„Esant mažesniam svoriui, lengviau kovoti su inercija – ji didžiausias vairuotojo priešas. Sunkus automobilis ne taip gerai stabdo, jis ne toks manevringas, tad sunkiau pakeisti važiavimo kryptį“, – pasakoja D. Butvilas.
Klasikinės komponuotės privalumas
Vairuotojai, ieškantys kompaktiško ir sportiško automobilio, dažnai žvilgsnį atkreipia į „Renault Clio R.S.“ ar „Volkswagen Polo GTi“, nes jie ne tik azartiški, bet ir praktiški. Deja, šie modeliai varomi priekiniais ratais, todėl nepasižymi optimaliu balansu. Tuo metu „Mazda MX-5“ komponuotė klasikinė: joje variklis įrengtas priekyje, o varantieji ratai yra galiniai.
„Apskritai geriausiai valdomi automobiliai tie, kurių varikliai sumontuoti per vidurį. Tačiau lengvas, galine ašimi varomas automobilis yra labai smagus, nes priekiniai ratai atlieka tik valdymo funkciją.
Tokie modeliai kaip „Toyota GT86“ ar „Mazda MX-5“ yra manevringesni, jiems būdingas geresnis pasukamumas. Jei ratai ir varo, ir suka, jį veikia pakankamai daug jėgų, kurios yra perduodamos per vairą“, – akcentuoja D. Butvilas.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir mėgėjiškose slalomo bei greitojo slalomo varžybose dalyvaujantis M. Buzelis.
„Manau, teisingai pastebėta: kai automobilis varomas galiniais ratais, vairas atsakingas už priekinių vairavimą, o galinius valdai su akseleratoriumi. Kai priekiniai ratai neturi pusašių, nereikia spręsti dilemų dėl galios perdavimo ir ratų pasukimo, nes vairo mechanizmas veikia greitai ir tiksliai“, – pažymi automobilių specialistas.
