Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus tapo gerokai paprasčiau, nes gamintojai vis dažniau suteikia išskirtinę pasirinkimo laisvę, nes, be benzininių ar dyzelinių variklių, naujus modelius siūlo ir su elektriniais.
Toks naujų automobilių komplektavimo principas naudingas abiem pusėms. Vartotojams lengviau palyginti to paties automobilio su vidaus degimo varikliu arba elektros motoru vairavimo dinamiką ir patogumą, sakoma pranešime. Kartu gerokai paprasčiau tapo įvertinti, per kiek laiko atsipirktų didesnės pradinės investicijos. „Peugeot e-208“ nebereikia lyginti su „Renault Clio“, nes jau yra analogiškos komplektacijos benzininis arba dyzelinis 208.
Gamintojams taip pat naudinga, kadangi vietoje dviejų skirtingų inžinerinių projektų užtenka vienos platformos. Tai leidžia ne tik smarkiai mažinti pradines investicijas, bet ir greičiau pristatyti rinkai naujus modelius.
Prasidėjo gerokai anksčiau
Sumažėjus ir palengvėjus baterijoms paprastesnė tapo netgi įprastų modelių elektrifikacija, kaip tai 2014 metais pademonstravo „Mercedes-Benz“ kompanija, pradėjusi serijinę elektrinio B klasės modelio gamybą.
Kompaktiško elektrinio vienatūrio idėja pasitvirtino – jį puikiai įvertino klientai JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Visgi vienu iš pirmųjų gamintojų, kurie ėmėsi tokio projekto, buvo „Peugeot“. 1995 metais kompanija pristatė elektra varomą 106 modelį, elegantiškai pavadintą „Electrique“. Šis automobilis buvo parduodamas Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir toje pačioje Jungtinėje Karalystėje.
„Peugeot“ pasitelkė kitos prancūzų įmonės „Heuliez“ pagalbą, kurios specialistai į automobilį sumontavo nikelio ir kadmio bateriją. Maksimali elektros variklio galia siekė tik 20 kW, tačiau to užteko, kad lengvasis automobilis įsibėgėtų iki 90 km/val. Oficialiai skelbiamas viena įkrova nuvažiuojamas atstumas neviršijo 100 kilometrų.
Palyginkime: „Peugeot e-208“, kurį galima laikyti tiesioginiu „106 Electrique“ įpėdiniu, turi 100 kW galios elektros variklį, įsibėgėja iki 150 km/val. ir su pilnai įkrauta 50 kWh baterija gali nuvažiuoti iki 340 kilometrų atstumą. Techninės abiejų modelių charakteristikos labai skirtingos, tačiau principas išliko toks pat – elektromobiliai pažangūs, praktiški ir dinamiški, tačiau nuo versijų su vidaus degimo varikliais juos galima atpažinti tik pagal ženkliukus ant kėbulo.
Tokią galimybę suteikia moderni „Peugeot“ ir kituose koncerno „Stellantis“ prekės ženklų modeliuose naudojama modulinė CMP (angl. common modular multi-energy platform) platforma, kurios pagrindu konstruojami skirtingus jėgos agregatus naudojantys to pačio modelio automobiliai. Tokios platformos žymi naują automobilių pramonės epochą ir yra naudojamos ne tik keleiviniuose automobiliuose – dalis lengvųjų komercinių modelių taip pat galimi tiek su dyzelinėmis, tiek su elektrinėmis jėgainėmis.
Dėl šios priežasties „Peugeot“ greitai tapo lengvųjų komercinių automobilių elektrifikacijos lydere. Visa jos komercinių modelių gama gali būti komplektuojama tiek su dyzeliniais, tiek su elektros varikliais, pradedant mažuoju „Partner“ ir baigiant dideliu furgonu „Boxer.
Vartotojų įpročiai ir laukiamas proveržis
Ne kiekvienas vairuotojas nori skelbti aplinkiniams, kad vairuoja elektromobilį po to, kai rinkoje buvo keletas pavyzdžių, švelniai tariant, ne geriausiai atrodančių elektrinių transporto priemonių, kaip pirmosios kartos „Nissan Leaf“ ar „Mitsubishi i-MiEV“. Todėl toks subtilumas, kaip siūlomas „Peugeot“, dabar itin vertinamas.
Galimybę vairuoti elektromobilį neatkreipiant į save dėmesio jau suteikia netgi prabangių automobilių gamintojai. Viena karščiausių šios vasaros naujienų visureigių segmente laikomas „BMW iX3“ nuo standartinio modelio skiriasi nebent unikaliais lengvųjų lydinių ratlankiais, tačiau tai – tikras elektromobilis. Į jį sumontuota didžiulė 80 kWh talpos baterija, kurios saugomos energijos turėtų užtekti nuvažiuoti 460 kilometrų atstumą.
Didžiausias elektrifikacijos proveržis artimiausiu metu prognozuojamas komerciniame transporte. Ilgą laiką elektromobilius skeptiškai vertinę verslininkai skaičiuoja dar skrupulingiau nei privatūs vartotojai, o palyginti bendras to paties modelio su dyzeliniu varikliu arba elektros pavara eksploatacijos išlaidas visuomet yra paprasčiau.
2012 metais su kukliu 120 kilometrų nuvažiuojamu atstumu komercinio transporto permainas pradėjęs „Nissan e-NV200“ perduoda estafetę tokiems modeliams kaip „Peugeot e-Expert“. Šio naujos kartos elektrinio furgono krovumas nesiskiria nuo standartinio automobilio, o iki 330 kilometrų viena įkrova įveikiamas atstumas daro jį patrauklų įvairioms verslo sritims.
