Kaip rašoma Vilniaus universiteto mokslininkų tyrime „Urbanizacija 1918-1940 metais: modernaus miesto ženklai Lietuvoje“, dauguma to meto automobilių buvo registruoti šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, kuriuose gyveno apie 10 proc. visų šalies gyventojų.
Pasaulinio automobilizmo pradžios simboliu yra tapęs automobilis „Ford Model T“, kuris buvo pradėtas gaminti 1908 m. ir buvo pirmuoju masinės gamybos modeliu. Rašoma, kad 1920 m. į Kaune esančią prekybos įmonę buvo pristatyti 24 tokie automobiliai. Dar po metų ta pati įmonė kvietė į vairuotojų kursus.
Kasmet automobilių pasiūla gausėjo. Panašu, jog lietuviai dažniausiai rinkosi amerikietiškus automobilius. Teigiama, kad dažniausiai keliuose sutinkami buvo vokiški „Opel“ ir amerikiečių gamybos „Ford“, „Chevrolet“, „Buick“ bei „Chrysler“ automobiliai.
Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje nurodoma, kad 1920 m. šalyje buvo 1190 km plentų. Susisiekimo ministerijos duomenimis, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių šiuo metu yra daugiau kaip 84 tūkst. km. Vien valstybinės reikšmės – daugiau nei 21 tūkst. km.
Šaltiniuose nurodoma, jog 1929 m. Lietuvoje buvo 1010 automobilių, o gyventojų – 2 mln. 316,6 tūkst. Taigi, vienas automobilis teko 2293 lietuvių.
1938m. suskaičiuota 2301 automobilių, tačiau ir gyventojų skaičius pakankamai reikšmingai išaugo. Tuo metu fiksuota, jog Lietuvoje yra 2 mln. 575,4 tūkst. žmonių. Vėlgi – 1119 lietuviams teko vienas automobilis.
„Regitros“ duomenimis, iki šių metų vasario 1 d. Lietuvoje įregistruota 1 726 579 lengvųjų automobilių, o Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvoje yra apie 2 890 000 nuolatinių gyventojų.
Galima suskaičiuoti, jog apie 1,6 gyventojo tenka vienas automobilis. Dar tiksliau, Lietuvoje 2024 m. sausio 1 d. buvo 1 505 180 B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turinčių asmenų, o automobilių – apie 1 724 000. Taigi, vienam vairuotojui tenka po daugiau nei vieną automobilį.
Nors tarpukariu Lietuvoje nebuvo daug automobilių, tačiau archyvuose esantys dokumentai byloja, kad lietuviai jau tada buvo benzingalviai. Pavyzdžiui, 1931 m. Kaune išleista knygelė „Lietuvos automobilių klūbas. 1926-1931: medžiaga 1931 m. visuotiniam narių susirinkimui“.
Joje aptariami ne tik klubo einamieji reikalai, pavyzdžiui, pirmininko rinkimai ar veiklos ataskaita, tačiau aptariamos Monte Carlo lenktynės, įvairios lenktynės Lietuvoje ir narių veiklos pasiūlymai.
Prezidentinis automobilis
Kaip fiksuoja istoriniai šaltiniai, pirmą kartą Lietuvos prezidentu tapęs Antanas Smetona 1919 m. po Lietuvą važinėjo „Benz 25/55 PS“ automobiliu. Užfiksuota, kad jo registracijos numeris buvo K-1.
Tai vokiečių gamybos automobilis, kuris buvo gaminamas 1918-1920 m. Kaip nurodo gamintojas (šiuo metu „Mercedes-Benz“) šis modelis turėjo keturių cilindrų eilėje variklį, kurios darbinis tūris buvo 6510 cm3.
Galiniais ratais varomas „Benz“ turėjo 55 arklio galias ir galėjo išvystyti iki 85 km/val. greitį. 100-ui km šis automobilis surydavo 25 litrus benzino.
Antrą kartą tapęs prezidentu A. Smetona nesikuklino, važinėjo limuzinu „Fiat 519“, o vėliau už tuo metu kosminius 28 tūkstančius litų nusipirko „Lincoln K-series V12“.