Vilniaus miesto savivaldybė dar vasarį paskelbė sąrašą automobilių, kurie yra nenaudojami, neturi draudimo arba techninės apžiūros, yra akivaizdžiai apleisti ir arba trukdo eismui, arba teršia aplinką, arba tiesiog užima stovėjimo vietas, kuriomis norėtų naudotis daugiabučių gyventojai.
Gyventojų buvo paprašyta automobilius patraukti arba juos pradėti naudoti, tačiau tą padaryti suskubo ne visi. Kai kuriais atvejais nebenaudojamos transporto priemonės paliekamos likimo valiai tiesiog nuo jų nusiėmus valstybinius numerius, kad atsekti šeimininkų nė nebūtų įmanoma.
Bene daugiausiai sąraše yra „Opel“ ir „Volkswagen“ automobilių. Tačiau netrūksta ir kitų markių, pavyzdžiui, „premium“ segmentui priklausančių „Audi“ ar BMW. Negana to, „Delfi“ fotografų komanda užfiksavo, kad kai kurios vietovės virtusios tikromis apleistų automobilių kapinėmis.
Ką gali padaryti gyventojai
Jeigu transporto priemonė ilgą laiką dūla nenaudojama bendro naudojimo erdvėje, o jos savininkas nėra žinomas, derėtų kreiptis į policijos pareigūnus ar savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.
Tuomet pareigūnai ar savivaldybės darbuotojai turėtų pabandyti identifikuoti ir susisiekti su nenaudojamo automobilio savininku ir šį paraginti imtis veiksmų dėl jo pašalinimo.
Jei savininkas nėra identifikuojamas ar atsisako savo iniciatyva pasirūpinti jam priklausančiu turtu, tą už jį padaro atsakingi asmenys: automobilis yra išvežamas iš bendro naudojimo erdvės ir perkeliamas į saugojimo aikštelę.
Galima rasti ir retesnių
Nors didžioji dauguma apleistų automobilių – ganėtinai populiarių markių ir lietuviams neblogai pažįstami, kiemuose dūlėti paliekami ir ganėtinai reti, įdomesni automobilių modeliai.
Štai, pavyzdžiui, šeimininkams neberūpi „Toyota Paseo“ modelis, kuris buvo gaminamas 1996-1999 metais. Toks automobilis turėjo vienintelį – 1,5 l darbinio tūrio benzininį – variklį. Tai, kad jų keliuose beveik nėra, galima suprasti iš to, kad skelbimų portaluose šiuo metu nėra nė vieno tokio automobilio.
Išleistais ratais telkšančioje baloje stovėti paliktas ir 1978-1998 m. pagamintas „Saab 900“. Tai pirmos kartos modelis, o juo kaina priklauso nuo amžiaus – kuo senesnis automobilis, tuo kaina didesnė. Tad remiantis skelbimų portalo „Autoplius.lt“ duomenimis, už tokį „Saab“ prašoma 750-8000 eurų.
Sostinės daugiabučio kieme vietą užima ir apleistas antros kartos „Jeep Grand Cherokee“. Visureigis, kuris buvo gaminamas 1999-2005 metais, galėjo turėti ir dyzelinius, ir benzininius variklius. Tad dyzelinė jo versija kainuoja 650-4200 eurų, benzininės versijos – kur kas retesnės. Tarp skelbimų atrastas vienintelis, už kurį prašoma 3300 eurų. Jeigu į tokį automobilį su benzininiu varikliu sudėta dujų įranga, visureigis galėtų atsieiti ir 2000-3500 eurų.
Pigiausi – poros šimtų vertės
Žinoma, toli gražu ne visi be šeimininkų likę automobiliai yra verti tūkstančių. Štai vienoje Vilniaus vietoje, kur atsiradęs tikras automobilių „kapinynas“, apleisti stovi trečios kartos „Volkswagen Passat B3“, ketvirtos kartos „Mazda 323“ ir pirmos kartos „Renault Megane“.
Akivaizdžiai matyti, kad automobiliai kaip reikiant suvargę – kai kur surūdiję iki skylių. Akivaizdu ir tai, kad visi trys automobiliai čia „numesti“ tyčia, mat buvę šeimininkai nuo jų nusuko valstybinius numerius, kad nebūtų įmanoma atsekti, kam iš tiesų priklauso šios transporto priemonės.
Trečios kartos „Passat“, gamintas 1988-1993 m., remiantis skelbimų portalo „Autoplius.lt“ informacija, dyzeliniu varikliu galėtų kainuoti nuo 350 iki 800 eurų, toks pats benzininis variantas kainuotų brangiau – 800-1200 eurų.
Ketvirtos kartos „Mazda“ – pigesnė nei greta stovintis vokiškas automobilis. 1989-1994 m. modelis ganėtinai retas ir kone išnykęs iš Lietuvos gatvių, skelbimuose tėra dvi benzinu varomos versijos, už vieną prašoma 235 eurų, už kitą – 600 eurų.
Ne ką brangesnė ir greta stovinti „Renault Megane“. Iki skylių supuvęs automobilis buvo gaminamas 1996-2003 m. Dyzelinu varomas modelis galėtų kainuoti 550-850 eurų, o benzinu – 250-700 eurų.
Į pigesnių automobilių gretas galima įtraukti ir „Volkswagen Polo“. „Delfi“ fotografų komandai remiantis Vilniaus savivaldybės paskelbtu bešeimininkių autombilių sąrašu pavyko atrasti bent porą „Polo“ modelių.
Vienas, žalios spalvos, 3 kartos, automobilis jau gerokai „pavargęs“ ir nebeturi vieno priekinio žibinto. Visgi važiuojantis toks, 1994-2001 m. laidos, dyzelinį variklį turintis modelis galėtų kainuoti 200-950 eurų, toks modelis benzininiu varikliu kainuotų 180-1250 eurų.
Vienas pigiausių, neabejotinai, yra ir greta daugiabučio kiemo po medžiu paliktas „Rover 200“ modelis. Jų Lietuvoje ganėtinai reta, tačiau nepaisant to, kainos siekia vos 150-190 eurų, nepriklausomai nuo to, ar automobilis turi benzininį, ar dyzelinį variklį.
„Mercedes“, „Audi“ ir net „Volvo“
Įdomu yra tai, kad gatvėse be valstybinių numerių paliekami ir ganėtinai prabangūs ar lietuvių itin pamėgti modeliai. Štai jau nuimtais valstybiniais numeriais vienoje iš sostinės gatvių pamirštas „Volvo S60“ sedanas.
Pirmos kartos modelis buvo pagamintas 2000-2009 m., o už tokį modelį prašomi pinigai – tikrai nėra maži. Pavyzdžiui, dyzelinį variklį turintis modelis gali kainuoti 900-5400 eurų, o varomas benzinu – 700-6000 eurų.
Pakrūmėje pamirštas ir pamestas ir antros kartos „Mercedes-Benz“ E klasės modelis, pagamintas 1996-2001 m. Dyzelinį variklį turintis automobilis galėtų kainuoti 450-2000 eurų, o varomas benzinu – 600-2800 eurų. Be to, pasitaikius AMG versijai, toks automobilis galėtų kainuoti ir dar daugiau – 4500-7500 eurų.
Daugiabučio kiemo kampe įsprausta palikta ir „Audi A4“, pirmos kartos modelis. 1994-2000 m. pagamintas automobilis, turintis dyzelinį variklį, galėtų kainuoti 550-1750 eurų, o benzininį – 200-2200 eurų.
Sumokėtų ir utilizuotojai
Žinoma, tai, kad automobiliai yra apleisti ir niekam nebereikalingi, gali signalizuoti apie tai, kad jie – jau nebevažiuojantys ar patyrę rimtų gedimų, dėl kurių ankstesni savininkai nusprendė, kad taisyti tokių – nebeapsimoka. Visgi net ir tokiu atveju, akcentavo „Delfi“ kalbintas naudotų automobilių supirkimo ekspertas, yra išeičių.
Bene paprasčiausi išeitis – atiduoti tokią transporto priemonę utilizavimui. Anot pašnekovo, jei sunaikinimui atiduodamas mažesnės vertės, nedidelis, nedidelio svorio automobilis, už jį galima gauti 70-80 eurų atlygį.
Kitokia situacija tada, jei atiduodamas automobilis yra didesnio svorio ar vertės. Tokiu atveju, jei, pavyzdžiui, automobilio variklis dar užsiveda, yra ratlankiai, arba jo dalys paklausios antrinėje rinkoje, už atiduodamą utilizavimui transporto priemonę galima susižerti ir iki 300 eurų.
Visą autombilių, kurių savininkai nepatraukia iš kiemų arba yra nežinomi, sąrašą galite rasti čia.
