Norint tinkamai įvertinti, kiek iš tiesų kainuos turėti norimą automobilį, kiekvienam pirkėjui reikėtų pasidomėti, kokios išlaidos laukia ateityje. Todėl prie pradinės automobilio kainos (ar išlaidų lizingui), reikėtų pridėti ir tai, kiek atsieis draudimas, degalai, techniniai aptarnavimai, padangos ir kiti galimi mokesčiai.
Sudėjus visas išlaidas, galima kur kas lengviau palyginti skirtingus automobilius. Tai ypač naudinga vertinant elektromobilius su vidaus degimo variklį turinčiais automobiliais, kai ženklūs eksploatacijos kaštų sutaupymai gali atsverti aukštesnę pradinę kainą.
Kaip apskaičiuoti TCO?
Dauguma ekspertų sutaria, kad norint efektyviai pritaikyti TCO metodą, būtina atsižvelgti mažiausiai į keturis punktus, parodančius automobilio eksploatacijos kaštus: automobilio vertės padengimas (skirtumas tarp kainos ir likutinės vertės), išlaidos degalams, reguliarių techninių aptarnavimų ir remonto kaštai ir automobilio draudimo mokesčiai.
Pastebima, kad perkant automobilį retai kada vertinamos degalų sąnaudos, o jei ir vertinamos, tai dažniausiai klaidingai. Taip pat vairuotojus neretai nustebina išlaidos, kurias tenka patirti techninių aptarnavimų metu keičiant tepalus, filtrus ir kt., ir tai, kad vieniems automobiliams būtini techniniai aptarnavimai kas 15 000 km, kitiems – kas 30 000 km.
Esminių skirtumų skaičiuojant TCO lengviesiems ar lengviesiems komerciniams automobiliams nėra, išskyrus tai, kad už komercinius automobilius, jei jie N1 kategorijos, reikia mokėti kelių mokestį ir reguliari techninė apžiūra turi būti atliekama kas 2 metus. Tiesa, perkant komercinį N1 kategorijos automobilį, įmonėms grįžta PVM. Tad panagrinėkime, kaip realiai TCO metodika gali būti taikoma renkantis automobilį.
Pavyzdžiui, renkantis iš plačios komercinių „Citroën“ automobilių pasiūlos gali kilti dilema, kas labiau apsimoka – rinktis tradicinį, tarkime, dyzelinu varomą „Jumpy“ variantą, ar elektrinę jo versiją? Iš pirmo žvilgsnio, matematika atrodo paprasta: 50 kWh akumuliatorių turinčio ir iki 230 km viena įkrova galinčio nuvažiuoti elektrinio „ë-Jumpy“ kaina Lietuvoje prasideda nuo 34,9 tūkst. eurų, lizingo įmoka siektų 387 eurų per mėnesį. Panašios galios, tik dyzelinio su automatine pavarų dėže „Citroën Jumpy BlueHDi 120“ įprasta kaina mūsų šalyje yra 25,9 tūkst. eurų, lizingo įmoka perkant tokiomis pačiomis sąlygomis siekia 259 eurų.
Taigi, kainų skirtumas tarp šių dviejų versijų atrodo akivaizdus ne elektromobilio naudai, tačiau skaičiai į priešingą pusę ima keistis pradėjus nagrinėti pirminiame pasiūlyme nematomas išlaidas, pavyzdžiui, degalų sąnaudas. Gamintojas nurodo, kad „Citroën ë-Jumpy“ nuvažiuoti 100 km pakanka 21,7 kWh, o dyzelinio „Jumpy“ sąnaudos siekia 7,2 litro/100 km. Remiantis nuo 2021 m. visuomeninio elektros energijos tiekėjo kainomis ir šventinę Vasario 16-ąją buvusiais degalinių įkainiais, kai litras dyzelino vidutiniškai kainavo 1,05 Eur, „ë-Jumpy“ šimtą kilometrų kainuotų nuvažiuoti 3,05 euro, o su dyzeliniu – 7,56 Eur. Daugiau nei perpus didesnis skirtumas lemia, kad jeigu kas mėnesį būtų nuvažiuojama vidutiniškai po 2 000 km, vien tik sutaupymas degalams elektromobilio savininkui sudarytų 90 eurų, o per metus ši suma perkoptų 1 tūkst. eurų.
Taigi, lizingo įmokų skirtumas praktiškai dingsta vien tik paskaičiavus išlaidas degalams. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad įprastai elektrinių automobilių techniniai aptarnavimai būna pigesni, jie lėčiau nuvertėja, tad nereikėtų nustebti, jeigu įvertinus visas TCO metodo dedamąsias paaiškėtų, kad Prancūzijos automobilių gamintojo „Citroën“ gamoje esantys tiek elektrinis, tiek dyzelinis „Jumpy“ pagal ilgalaikius eksploatacijos kaštus yra lygiaverčiai pasirinkimai.
Patariama pasidomėti apie „nematomas išlaidas“
Tam, kad TCO turėtų būti vertinamas kaip svarbesnis kriterijus už pradinę automobilio kainą, pritaria ir rinkos ekspertai. „AVIS Lietuva“ regiono pardavimų ir rinkodaros vadovės Lauros Tomkevičienės teigimu, TCO vertinimai naudojant veiklos nuomos paslaugą yra ypač svarbūs, kadangi tokiu atveju automobilis naudojamas tam tikrą nuomos laikotarpį su ridos apribojimu.
„Vis dėlto net perkant automobilį reikėtų įvertinti būsimus eksploatacinius kaštus: padangų kainas pagal ratlankių išmatavimus, reguliarių techninių aptarnavimų kaštus, papildomas eksploatacines išlaidas, kurių suma priklauso nuo nuvažiuojamo atstumo, vidutines degalų sąnaudas. Todėl įsigyjant automobilį reikėtų vertinti ne tik jo pradinę kainą, bet ir jo išlaikymą“, – teigia L. Tomkevičienė.
Jos nuomone, vertinant TCO svarbūs visi aspektai: automobilio kaina ir likutinė vertė, draudimai, reguliarių techninių aptarnavimų kaštai, padangos visam nuomos laikotarpiui ir ridai, būtinieji eksploataciniai kaštai (stabdžių kaladėlės, valytuvai ir kitos būtinos eksploatacinės išlaidos), padangų montavimas, sandėliavimas, privaloma techninė apžiūra, taip pat ir išlaidos degalams – šis rodiklis apskaičiuojamas remiantis gamintojo pateiktais degalų sąnaudų vidurkiais ir vidutine degalų kaina.
„Visi išvardinti sudedamieji yra gan tiksliai apskaičiuojami. Todėl geriausias patarimas pirkėjams būtų paprašyti automobilių pardavėjų suteikti pilną informaciją apie automobilį, kad būtų galima įsivertinti visus būsimus eksploatacinius kaštus visam naudojimo laikotarpiui“, – pabrėžė „AVIS Lietuva“ regiono pardavimų ir rinkodaros vadovė L. Tomkevičienė.
