Miestuose, ten, kur gatvėse daugiau pėsčiųjų ir dviratininkų, automobilių greitis yra stipriai ribojamas, dažnai iki 50 ar 40 km/val., o kartais ir dar labiau. Miestams augant ir daugėjant pėsčiųjų, šie apribojimai yra dar sugriežtinami. Visgi, vienoje vietovėje Jungtinėje Karalystėje pastebėta, kad sumažintas greitis 7 iš 13 vietų padidino pėsčiųjų žūčių kelyje statistiką. Kaip tai galėjo nutikti?

Ekspertai įvardijo kelias priežastis, kodėl papildomi greičio ribojimai miestuose nėra gera mintis. Visų pirma, daugelis vairuotojų yra linkę jų nepaisyti. Įtvirtinti ribojimus galima greičio ribojimo kalneliais ar automatiniais greičio matuokliais. Visgi, šios priemonės taip pat neidealios. Greičio ribojimo kalneliai labai nepatinka ir vairuotojams, ir gamtos mylėtojams. Nuolatinis stabdymas ir pagreitėjimas didina degalų sąnaudas.

Kita priežastis yra tai, kad šiais laikais automobiliai yra pritaikyti važiuoti gana greitai. Jie maksimalų leistiną greitį pasiekia gana spėriai ir be didesnių pastangų. Taigi, vairuotojams tenka labai atidžiai stebėti spidometrus, kad liktų kelių eismo taisyklėse nustatytose ribose. Tai ne tik nukreipia dėmesį nuo vaizdo per priekinį automobilio stiklą, bet ir labai erzina. Dirbtiniai ribojimai, kuriems dar reikia ir pastangų, siutina vairuotojus, o vairavimas su tokia nuotaika jau pats savaime yra pavojingas.

Galiausiai, pėstieji ir dviratininkai tokiose vietose taip pat nėra tokie atsargūs, kokie turėtų būti. Tragedijai įvykti pakanka ir 40 km/val. ar dar mažesnio greičio, tačiau žmonės, žinodami, kad automobiliai važiuoja lėčiau, ne taip atidžiai žvalgosi eidami per gatvę ar važinėdami dviračiais. Patys prisiminkite, kaip važiuojate dviračiu užimtame užmiesčio keliuke ir kaip ramioje miesto gatvėje.

Tai negi nėra užtikrintų išeičių? Tikriausiai ne. Tačiau negalima pamiršti elementaraus švietimo. Elementarus priminimas, kad nelaimės įvyksta, nuolat gali išgelbėti daugybę gyvybių.