Vienas šviežiausių tvarumo pavyzdžių – aplinką tausojantis „Mazda MX-30“ elektromobilis. Japonijos automobilių įmonė daugiau nei prieš 100 metų pradėjo veiklą kaip kamštinės medienos gamintoja. Anuomet ji vadinosi „Toyo Cork Kogyo“.
Istorijos ratas apsisuko: dabar japonai šią medžiagą renkasi dėl jos naudingų savybių, nes tvarumu pasižyminti kamštiena puikiai tinka automobilių salonams dekoruoti. Todėl sugrįžimą prie šaknų „Mazda“ simboliškai pademonstravo pirmajame bendrovės vien elektros energija varomame modelyje MX-30. Kamštieną elektromobilio salone dizaineriai panaudojo tose vietose, kuriose įprasta matyti gumines detales.
Kas gali užaugti ir ataugti
Ekologinio dizaino asociacijos įkūrėjas Simonas Tarvydas pažymi, kad tvarumas gamyboje negali būti fragmentiškas. Todėl bet kurios pramonės srities atstovai privalo nuolat tobulinti savo gamybos procesus ir laikytis keleto svarbiausių taisyklių.
„Jeigu tvarumą suprantame kaip nuoseklią sistemą, turi būti atsižvelgta į tris veiksnius: ekonominį, ekologinį ir socialinį. Šie dėsniai galioja bet kurioje pramonės srityje“, – dėsto dizaineris.
Jo teigimu, skatinant žiedinę ekonomiką, pramonėje vis plačiau naudojamos medžiagos iš atsinaujinančių šaltinių. Daugumą medžiagų taip pat stengiamasi pakeisti perdirbamais produktais.
„Viskas, kas gali užaugti ir ataugti – nuo medienos, žolių, jūros dumblių iki avių kailio. Automobilių pramonė sunkiai įsivaizduojama be plastiko, todėl dabar stengiamasi naudoti perdirbamą plastiką. Pavyzdžiui, jūrose nuskęsta milijonai tonų žvejų tinklų. Jie perdirbami ir paverčiami antrine žaliava. Lietuvoje turime gerą pavyzdį – PET plastiko surinkimą ir perdirbimą“, – vardija S. Tarvydas.
„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas pasakoja neseniai parašęs publikaciją „Automobiliai dabar pilni šiukšlių“, kurioje apžvelgia naująsias tendencijas. Pasak žurnalisto, vis dažniau pristatant naujus modelius kalbama apie jų gamyboje panaudotas perdirbtas medžiagas. Gamybą, beje, irgi dažnu atveju siekiama padaryti kuo netaršesnę.
„Kadangi elektromobiliai per se yra sukurti siekiant ekologiškumo, dažniausiai apie perdirbtų medžiagų naudojimą gamyboje tenka išgirsti kalbant būtent apie juos. Iš perdirbtų medžiagų gali būti gaminamos tikrai geros apdailos detalės. Mane tuo įtikino BMW, į savo „premium“ automobilius pradėjusi dėti kilimėlius, pagamintus iš plastiko butelių, kad, šiems susidėvėjus, kilimėlį vėl būtų galima paversti plastiko granulėmis“, – pasakoja J. Lengvinas.
Štai ir „Mazda“ specialistai kamštieną giria dėl jos ypač plataus pritaikomumo ir palankumo aplinkai. MX-30 elektromobilyje naudojama medžiaga iš kamštinių ąžuolų žievės. Ją surenkant, augalai nenukenčia. Būtent šios rūšies ąžuolų žievė atauga, todėl per 25 metus medžiai gali visiškai atnaujinti savo paviršinį sluoksnį.
Kuo senesnė žievė naudojama kamštienos gamybai, tuo geresnė jos kokybė. Pavyzdžiui, aukštos kokybės butelių kamščiai gaminami iš ne jaunesnių nei 40 metų amžiaus ąžuolų žievės.
Tarp kitų gerų šios medžiagos savybių, kurios itin tinkamos elektromobilių salone, – dujų ir skysčių nepralaidumas bei puikus atsparumas trinčiai. Be to, kamštiena pasižymi ypatingu lengvumu, pranokstančiu daugybę plastikų ir gumos mišinių. Ši savybė taip pat itin svarbi kuriant elektromobilius.
Neišvengiamas kelias
Mažesnis anglies pėdsakas aplinkoje yra vienas svarbiausių uždavinių elektra varomo transporto gamintojams. Todėl be kamštienos, MX-30 elektromobilyje taip pat panaudota daugybė kitų tvarių medžiagų – nuo veganiškos odos iki sveikatai nekenksmingo pluošto, pagaminto iš perdirbtų plastikinių PET butelių.
„Pramonės specialistai nuolat suka galvas, kaip padaryti, kad medžiagos būtų arba perdirbamos, arba suyrančios. Yra daug „medžiagų monstrų“, sujungtų tokiais junginiais, kurie nei suyra, nei gali būti perdirbami. Pavyzdžiui, medvilnės ir sintetikos deriniai nei patys sunyksta, nei tinka perdirbti“, – atskleidžia S. Tarvydas.
Jo teigimu, tarp kitų svarbių tvarumo aspektų automobilių pramonėje – gaminio patvarumas ir kiek įmanoma ilgesnės eksploatacijos garantija, taip pat techninio aptarnavimo ir programinės įrangos atnaujinimo prieinamumas.
J. Lengvino pastebėjimu, tai, kad perdirbtos medžiagos populiarėja aukščiausio segmento automobiliuose, yra neabejotinas signalas apie spartų šio proceso tobulėjimą. Kai kurie gamintojai, anot žurnalisto, šiuo keliu žengia toliau.
„Jau pasitelkiamas net perdirbtas metalas, tad, esu tikras, jog šis procesas greitai taip ištobulės, kad pusė automobilio bus pagaminta iš perdirbtų medžiagų, o naudojimo ciklo pabaigoje jis pats galės tapti medžiaga kitiems gaminiams. Logiškai galvojant, kito būdo išgyventi mūsų planetoje ir nėra – jei nepradėsime perdirbti, gyvensime senų automobilių ir buities įrenginių kapinynų apsuptyje“, – įsitikinęs pašnekovas.
Neigiamas anglies pėdsakas
Specialistų manymu, vystant tvarią gamybą, svarbu ne tik pasirinkti tinkamas medžiagas, bet ir efektyviai valdyti procesus, taip pat rūpintis tiekimo grandinių tvarumu.
„Tvarioje gamyboje stengiamasi užtikrinti kuo švaresnius procesus ir kuo mažesnį likučių susidarymą. Idealiu atveju tie likučiai galėtų vėl grįžti į gamybos procesą. Didžioji gamintojų siekiamybė, kad neliktų ko išmesti“, – pažymi S. Tarvydas.
Įdomu tai, jog dalis tvariai gamybai naudojamų medžiagų teigiamą poveikį aplinkai gali sukurti dar tik savo istorijos užuomazgose. Minėti kamštiniai ąžuolai, daugiausia susispietę 2,2 mln. hektarų teritorijoje apie Viduržemio jūrą, sukelia savaiminį teigiamą efektą, nes vienas šių augalų giraitės hektaras per metus sugeria 14,7 tonos kenksmingų dujų.
Taigi kamštiena yra viena iš retų medžiagų, kurioms priskiriamas neigiamas anglies pėdsakas gamtoje: gaminant šią medžiagą, panaikinama žymiai daugiau CO2, nei jo išskiriama.
Koncerno „Mazda“ kamštienos tiekėja, Portugalijos bendrovė „Amorim Cork Composites“, taip pat įsipareigojusi laikytis tvarios veiklos modelio visoje vertės grandinėje. Taikydama žiedinės ekonomikos principus, ji sukūrė integruotos gamybos procesus, leidžiančius perdirbti visas gamyboje naudojamas medžiagas.
Automobilių pramonės milžinės „Mazda“ poreikiams naudojama kamštiena sukuriama iš žievės likučių ir pertekliaus, atsirandančios gaminant butelių kamščius. Tai reiškia, kad elektromobilių salone taip pat naudojama tik kokybiškiausia kamštiena, pagaminta iš ne jaunesnių nei 40 metų ąžuolų žievės.
